Turb\u016bt kiekvienas esame mat\u0119 tuos plastikin\u0117s d\u0117\u017eut\u0117s pavidalo prietaisus su antenom, kurie leid\u017eia mums nar\u0161yti internet\u0105 be laid\u0173. Bet ar kada susim\u0105st\u0117te, kod\u0117l kartais ant j\u0173 u\u017era\u0161yta „Router”, o kartais „Access Point”? Daugelis \u017emoni\u0173 \u0161iuos terminus vartoja tarsi jie reik\u0161t\u0173 t\u0105 pat\u012f dalyk\u0105, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai visi\u0161kai skirtingos technologijos su skirtingomis u\u017eduotimis.<\/p>\n
Mar\u0161rutizatorius (angl. router) ir prieigos ta\u0161kas (angl. access point) \u2013 tai du skirtingi \u012frenginiai, kurie atlieka labai skirtingas funkcijas j\u016bs\u0173 nam\u0173 ar biuro tinkle. Taip, abu leid\u017eia prisijungti prie interneto belaid\u017eiu b\u016bdu, bet tai tarsi palyginti automobil\u012f su priekaba \u2013 vienas vairuoja, kitas tik ve\u017ea krovinius. Supratimas, kuo jie skiriasi, gali pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti daugel\u012f tinklo problem\u0173 ir priimti geresnius sprendimus renkantis \u012frang\u0105.<\/p>\n
Mar\u0161rutizatorius yra tikras tinklo dirigentas. Jo pagrindin\u0117 u\u017eduotis \u2013 valdyti duomen\u0173 srautus tarp skirting\u0173 tinkl\u0173. Papras\u010diausiai tariant, jis sprend\u017eia, kur turi keliauti kiekvienas duomen\u0173 paketas. Kai j\u016bs\u0173 kompiuteris nori pasiekti svetain\u0119 internete, mar\u0161rutizatorius nusprend\u017eia, kokiu keliu tie duomenys tur\u0117t\u0173 keliauti.<\/p>\n
Bet tai tik viena jo funkcija. \u0160iuolaikinis nam\u0173 mar\u0161rutizatorius yra tikras daugiafunkcis \u012frenginys. Jis atlieka NAT (Network Address Translation) funkcij\u0105, kuri leid\u017eia keliems \u012frenginiams naudotis vienu vie\u0161u IP adresu. Tai tarsi daugiabu\u010dio namo adresas \u2013 visi gyvena tuo pa\u010diu adresu, bet kiekvienas butas turi savo numer\u012f.<\/p>\n
Mar\u0161rutizatorius taip pat veikia kaip DHCP serveris, automati\u0161kai priskiriantis IP adresus visiems prie jo prisijungiantiems \u012frenginiams. Be to, jame \u012fmontuota ugniasien\u0117 (firewall), kuri saugo j\u016bs\u0173 tinkl\u0105 nuo nepageidaujamo srauto i\u0161 interneto. Galima sakyti, kad mar\u0161rutizatorius yra ir sargas, ir keli\u0173 policininkas, ir registrat\u016bra viename.<\/p>\n
Dauguma \u0161iuolaikini\u0173 nam\u0173 mar\u0161rutizatori\u0173 turi integruot\u0105 belaid\u012f prieigos ta\u0161k\u0105, tod\u0117l \u017emon\u0117s da\u017enai painioja \u0161ias s\u0105vokas. Ta\u010diau pats mar\u0161rutizavimas \u2013 tai laidinis procesas, vykstantis OSI modelio tre\u010diajame sluoksnyje.<\/p>\n
Prieigos ta\u0161kas yra daug paprastesnis \u012frenginys. Jo vienintel\u0117 u\u017eduotis \u2013 sukurti belaid\u012f tinkl\u0105 ir prijungti belaid\u017eius \u012frenginius prie laidinio tinklo. Jis veikia kaip tiltas tarp belaid\u017ei\u0173 ir laidini\u0173 \u012frengini\u0173, bet pats neprima joki\u0173 sprendim\u0173 apie duomen\u0173 mar\u0161rutizavim\u0105.<\/p>\n
\u012esivaizduokite prieigos ta\u0161k\u0105 kaip vert\u0117j\u0105, kuris tiesiog ver\u010dia signalus i\u0161 vienos kalbos \u012f kit\u0105. Belaidis signalas virsta laidiniais duomenimis ir atvirk\u0161\u010diai. Prieigos ta\u0161kas neturi DHCP serverio, neturi NAT funkcijos, neturi ugniasien\u0117s. Jis tiesiog leid\u017eia belaid\u017eiams \u012frenginiams prisijungti prie esamo tinklo.<\/p>\n
Profesionaliose aplinkose \u2013 biuruose, vie\u0161bu\u010diuose, universitetuose \u2013 prieigos ta\u0161kai naudojami masi\u0161kai. Vienas mar\u0161rutizatorius tvarko vis\u0105 tinkl\u0105, o de\u0161imtys ar net \u0161imtai prieigos ta\u0161k\u0173 u\u017etikrina belaid\u012f padengim\u0105 visoje teritorijoje. Tai efektyviau ir lankstiau nei bandyti visk\u0105 padaryti su vienu galing\u0173 mar\u0161rutizatoriumi.<\/p>\n
Tipin\u0117je nam\u0173 tinklo konfig\u016bracijoje mar\u0161rutizatorius yra pagrindinis \u012frenginys, prijungtas prie interneto tiek\u0117jo modemo. Jis gauna interneto ry\u0161\u012f ir j\u012f platina visiems nam\u0173 \u012frenginiams. Dauguma nam\u0173 mar\u0161rutizatori\u0173 turi keturis LAN (Local Area Network) prievadus laidiniams \u012frenginiams ir integruot\u0105 belaid\u012f prieigos ta\u0161k\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau kai namai didesni arba belaidis signalas nepasiekia vis\u0173 kampeli\u0173, galima prijungti papildom\u0105 prieigos ta\u0161k\u0105. Jis jungiamas \u012f vien\u0105 i\u0161 mar\u0161rutizatoriaus LAN prievad\u0173 (arba per tinklo kabel\u012f, nuties\u0105 sienoje) ir sukuria belaid\u012f tinkl\u0105 kitoje namo pus\u0117je. Visi \u012frenginiai, prisijung\u0119 prie \u0161io prieigos ta\u0161ko, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra prijungti prie pagrindinio mar\u0161rutizatoriaus tinklo.<\/p>\n
Svarbu suprasti, kad prieigos ta\u0161kas negali veikti savaranki\u0161kai be mar\u0161rutizatoriaus ar kito \u012frenginio, kuris atlikt\u0173 mar\u0161rutizavimo funkcijas. Tai tarsi telefonas be SIM kortel\u0117s \u2013 aparatas veikia, bet skambinti negali.<\/p>\n
Jei kuriate tinkl\u0105 nuo nulio ir norite prijungti kelis \u012frenginius prie interneto, jums reikia mar\u0161rutizatoriaus. Tai b\u016btina. Be mar\u0161rutizatoriaus j\u016bs\u0173 \u012frenginiai negal\u0117s bendrauti su i\u0161oriniu pasauliu. \u0160iuolaikiniai nam\u0173 mar\u0161rutizatoriai paprastai jau turi integruot\u0105 belaid\u012f prieigos ta\u0161k\u0105, tod\u0117l daugumai nam\u0173 \u016bki\u0173 u\u017etenka tik vieno tokio \u012frenginio.<\/p>\n
Prieigos ta\u0161ko reikia, kai:
\n– Turite didel\u012f nam\u0105 ar but\u0105, kur vieno mar\u0161rutizatoriaus signalas nepasiekia vis\u0173 kambari\u0173
\n– Norite pagerinti belaid\u017eio tinklo greit\u012f tam tikroje zonoje
\n– Jau turite veikiant\u012f tinkl\u0105 su mar\u0161rutizatoriumi, bet reikia i\u0161pl\u0117sti belaid\u012f padengim\u0105
\n– Kuriate profesional\u0173 tinkl\u0105, kur reikia daug belaid\u017ei\u0173 prieigos ta\u0161k\u0173 skirtingose vietose<\/p>\n
Daugelis \u017emoni\u0173 klaido bandydami naudoti du mar\u0161rutizatorius vietoj mar\u0161rutizatoriaus ir prieigos ta\u0161ko. Tai sukuria „dvigub\u0105 NAT” problem\u0105, kuri gali sukelti sunkum\u0173 \u017eaid\u017eiant \u017eaidimus internetu, naudojant VPN ar kitas paslaugas. Antras mar\u0161rutizatorius tur\u0117t\u0173 b\u016bti perjungtas \u012f „AP re\u017eim\u0105” (jei tokia funkcija yra) arba tiesiog pakeistas tikru prieigos ta\u0161ku.<\/p>\n
Mar\u0161rutizatorius dirba OSI modelio tre\u010diajame sluoksnyje (tinklo sluoksnyje) ir priima sprendimus remdamasis IP adresais. Jis turi mar\u0161rutizavimo lentel\u0119, kurioje saugo informacij\u0105 apie tai, kaip pasiekti skirtingus tinklus. Kai gaunamas duomen\u0173 paketas, mar\u0161rutizatorius pa\u017ei\u016bri \u012f paskirties IP adres\u0105 ir nusprend\u017eia, per kuri\u0105 s\u0105saj\u0105 t\u0105 paket\u0105 si\u0173sti toliau.<\/p>\n
Prieigos ta\u0161kas dirba antrajame OSI modelio sluoksnyje (duomen\u0173 sait\u0173 sluoksnyje) ir operuoja MAC adresais. Jis tiesiog perduoda kadrus (frames) tarp belaid\u017ei\u0173 ir laidini\u0173 s\u0105saj\u0173, nekeisdamas j\u0173 turinio. Prieigos ta\u0161kas veikia kaip tinklo jungiklis (switch) su belaide s\u0105saja.<\/p>\n
Mar\u0161rutizatorius turi bent dvi tinklo s\u0105sajas \u2013 WAN (Wide Area Network) interneto pus\u0117je ir LAN vietinio tinklo pus\u0117je. Jis atskiria \u0161iuos du tinklus ir kontroliuoja sraut\u0105 tarp j\u0173. Prieigos ta\u0161kas paprastai turi tik vien\u0105 laidin\u0119 s\u0105saj\u0105 ir vien\u0105 ar kelias belaid\u017eias (skirtingoms da\u017eni\u0173 juostoms \u2013 2.4 GHz ir 5 GHz).<\/p>\n
Jei gyvenant ma\u017eame bute ar name iki 80 kv. metr\u0173, paprastai pakanka vieno gero mar\u0161rutizatoriaus su integruotu belaid\u017eiu prieigos ta\u0161ku. Rinkit\u0117s model\u012f, palaikant\u012f naujausi\u0105 Wi-Fi 6 (802.11ax) standart\u0105, jei j\u016bs\u0173 \u012frenginiai j\u012f palaiko. Tai u\u017etikrins geresn\u012f greit\u012f ir stabilum\u0105, ypa\u010d kai vienu metu prisijung\u0119 daug \u012frengini\u0173.<\/p>\n
Didesniems b\u016bstams ar keliems auk\u0161tams geriausia sprendimas \u2013 vienas mar\u0161rutizatorius ir vienas ar keli papildomi prieigos ta\u0161kai, sujungti tinklo kabeliais. Taip, reik\u0117s tiesti kabelius, bet tai suteiks daug stabilesn\u012f ir greitesn\u012f ry\u0161\u012f nei bet kokie belaid\u017eiai sprendimai kaip „mesh” sistemos ar signalo stiprintuvai.<\/p>\n
Konfig\u016bruojant kelis prieigos ta\u0161kus, svarbu:
\n– Nustatyti skirtingus kanalus kiekvienam prieigos ta\u0161kui, kad jie netrukdyt\u0173 vienas kitam
\n– Naudoti t\u0105 pat\u012f SSID (tinklo pavadinim\u0105) ir slapta\u017eod\u012f visuose prieigos ta\u0161kuose \u2013 tada \u012frenginiai automati\u0161kai persijungs prie stipresnio signalo
\n– I\u0161jungti DHCP funkcij\u0105 papildomuose prieigos ta\u0161kuose (jei naudojate senus mar\u0161rutizatorius kaip AP)
\n– Tinkamai i\u0161d\u0117styti prieigos ta\u0161kus, kad j\u0173 padengimo zonos \u0161iek tiek persidengtu, bet ne per daug<\/p>\n
Paskutiniais metais populiar\u0117ja „mesh” (tinklelin\u0117s) Wi-Fi sistemos, kurios \u0161iek tiek sumai\u0161o tradicin\u0119 mar\u0161rutizatoriaus ir prieigos ta\u0161ko takoskyra. Tokiose sistemose keli \u012frenginiai dirba kartu, sukurdami viening\u0105 belaid\u012f tinkl\u0105. Vienas j\u0173 veikia kaip pagrindinis mar\u0161rutizatorius, o kiti \u2013 kaip i\u0161manesni prieigos ta\u0161kai, kurie gali automati\u0161kai pasirinkti geriausi\u0105 kanal\u0105 ir valdyti \u012frengini\u0173 persijungim\u0105.<\/p>\n
Wi-Fi 6E ir art\u0117jantis Wi-Fi 7 standartai atne\u0161a dar daugiau galimybi\u0173. Naujos 6 GHz da\u017eni\u0173 juosta suteikia daugiau vietos ir ma\u017eiau trukd\u017ei\u0173, o didesni duomen\u0173 perdavimo grei\u010diai leid\u017eia vienu metu aptarnauti dar daugiau \u012frengini\u0173. Tai ypa\u010d svarbu \u0161iuolaikiniuose namuose, kur gali b\u016bti 20-30 ar net daugiau prijungt\u0173 \u012frengini\u0173 \u2013 nuo telefon\u0173 ir kompiuteri\u0173 iki i\u0161mani\u0173j\u0173 lempu\u010di\u0173 ir dulki\u0173 siurbli\u0173.<\/p>\n
Profesionaliose aplinkose vis populiaresni tampa centralizuotai valdomi prieigos ta\u0161kai. Vienas kontroleris (kuris gali b\u016bti fizinis \u012frenginys arba programin\u0117 \u012franga debesyje) valdo \u0161imtus prieigos ta\u0161k\u0173, automati\u0161kai optimizuoja kanalus, stebi na\u0161um\u0105 ir net aptinka \u012fsibrov\u0117lius. Tokie sprendimai anks\u010diau buvo prieinami tik didel\u0117ms korporacijoms, bet dabar tampa vis prieinamesni ir ma\u017eesn\u0117ms \u012fmon\u0117ms.<\/p>\n
Taip pat verta pamin\u0117ti PoE (Power over Ethernet) technologij\u0105, kuri leid\u017eia maitinti prieigos ta\u0161kus per t\u0105 pat\u012f tinklo kabel\u012f, kuriuo perduodami duomenys. Tai labai palengvina prieigos ta\u0161k\u0173 montavim\u0105 lubose ar sienose, kur sunku prieiti prie elektros lizd\u0173.<\/p>\n
Supratimas, kuo skiriasi mar\u0161rutizatorius nuo prieigos ta\u0161ko, padeda ne tik pasirinkti tinkam\u0105 \u012frang\u0105, bet ir i\u0161spr\u0119sti daugel\u012f tinklo problem\u0173. Kai \u017einote, kad mar\u0161rutizatorius atsakingas u\u017e IP adres\u0173 priskyrim\u0105 ir duomen\u0173 mar\u0161rutizavim\u0105, o prieigos ta\u0161kas \u2013 tik u\u017e belaid\u012f ry\u0161\u012f, tampa ai\u0161ku, kur ie\u0161koti problemos, kai ka\u017ekas neveikia.<\/p>\n
Nam\u0173 vartotojams paprastai pakanka vieno gero mar\u0161rutizatoriaus su integruotu belaid\u017eiu prieigos ta\u0161ku. Jei reikia geresnio padengimo, prid\u0117kite vien\u0105 ar kelis papildomus prieigos ta\u0161kus, sujungtus kabeliais. Tai bus patikimiau ir grei\u010diau nei bet kokie signalo stiprintuvai ar sud\u0117tingos „mesh” sistemos.<\/p>\n
Profesionalams ir verslo aplinkoms verta investuoti \u012f kokybi\u0161k\u0105 mar\u0161rutizatori\u0173 su pa\u017eangiomis saugumo funkcijomis ir atskirus prieigos ta\u0161kus su centralizuotu valdymu. Taip gal\u0117site lanks\u010diai pl\u0117sti tinkl\u0105, steb\u0117ti jo b\u016bkl\u0119 ir u\u017etikrinti ger\u0105 veikim\u0105 net esant dideliam vartotoj\u0173 skai\u010diui.<\/p>\n
Technologijos nuolat tobul\u0117ja, bet pagrindiniai principai i\u0161lieka tie patys \u2013 mar\u0161rutizatorius valdo tinkl\u0105, o prieigos ta\u0161kas tiesiog leid\u017eia prie jo prisijungti belaid\u017eiu b\u016bdu. Suprasdami \u0161\u012f skirtum\u0105, galite priimti geresnius sprendimus ir sukurti tinkl\u0105, kuris tikrai atitiks j\u016bs\u0173 poreikius.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kas slypi u\u017e t\u0173 ma\u017e\u0173 mirguliuojan\u010di\u0173 lempu\u010di\u0173 Turb\u016bt kiekvienas esame mat\u0119 tuos plastikin\u0117s d\u0117\u017eut\u0117s pavidalo prietaisus su antenom, kurie leid\u017eia mums nar\u0161yti internet\u0105 be laid\u0173. Bet ar kada susim\u0105st\u0117te, kod\u0117l kartais ant j\u0173 u\u017era\u0161yta „Router”, o kartais „Access Point”? Daugelis \u017emoni\u0173 \u0161iuos terminus vartoja tarsi jie reik\u0161t\u0173 t\u0105 pat\u012f dalyk\u0105, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai visi\u0161kai […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4536,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_uag_custom_page_level_css":"","footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"class_list":{"0":"post-5023","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","6":"hentry","7":"category-stacionarus-kompiuteriai","9":"post-with-thumbnail","10":"post-with-thumbnail-icon"},"yoast_head":"\n