Kas tas custom water cooling ir kodėl žmonės į tai leidžiasi
Pirmą kartą pamatęs kompiuterį su skaidriu rezervuaru, kuriame cirkuliuoja spalvota skysčio, turbūt pagalvoji – arba čia kažkoks entuziastas, arba žmogus, turintis per daug laiko ir pinigų. Iš dalies teisus. Custom water cooling sistema – tai ne būtinybė, o greičiau pomėgis, kuris reikalauja ir kantrybės, ir investicijų. Bet jei nori, kad tavo procesorius ir vaizdo plokštė dirbtų vėsiai net esant maksimaliai apkrovai, o kompiuteris tyliai murkdamas stovėtų ant stalo kaip koks meno kūrinys – tai kelias, kurį verta apsvarstyti.
Skirtingai nuo oro aušinimo su ventiliatoriais ar net AIO (all-in-one) vandens aušinimo sistemų, custom loop suteikia visišką kontrolę. Tu pats renkiesi kiekvieną komponentą: radiatorius, pompos, rezervuarus, blokus procesoriu ir GPU. Tai kaip skirtumas tarp pirkto sumuštinio ir to, kurį pasidarai pats – ingredientai tavo pasirinkti, rezultatas unikalus.
Kokie komponentai sudaro vandens aušinimo sistemą
Prieš pradedant bet ką pirkti, reikia suprasti, iš ko apskritai susideda tokia sistema. Pagrindinis principas paprastas – skystis cirkuliuoja per uždarus vamzdelius, atima šilumą nuo karštų komponentų ir ją išspinduliuoja per radiatorius.
Pompa – tai širdis visos sistemos. Ji stumia skystį per visą kontūrą. Dažniausiai naudojamos D5 arba DDC tipo pompos. D5 yra tylesnė ir turi didesnį našumą, DDC kompaktiškesnė, bet gali būti triukšmingesnė. Jei statai pirmą sistemą, D5 bus saugesnė ir universalesnė volba.
Rezervuaras – čia laikomas atsarginis skystis ir iš čia pompa jį traukia. Rezervuarai būna įvairių formų ir dydžių. Kai kurie yra integruoti su pompa, kas sutaupo vietos ir supaprastina montavimą. Svarbu, kad rezervuaras būtų pakankamai didelis – bent 200-300 ml, kad sistema turėtų pakankamai skysčio atsargų.
Radiatoriai – čia vyksta pagrindinis vėsinimas. Karštas skystis praeina per radiatorių, o ventiliatoriai pučia orą pro jo plokšteles. Radiatorių dydis matuojamas ventiliatorių skaičiumi: 120mm, 240mm, 360mm, 480mm. Kuo didesnis radiatorius, tuo geriau vėsina. Bendras patarimas – 120mm radiatorius vienam komponentui, kurį vėsini. Procesorius + GPU = bent 240mm, o geriau 360mm ar daugiau.
Vandens blokai – tai metaliniai (dažniausiai vario) blokai, kurie tiesiogiai priglunda prie procesoriaus ar GPU lustų. Viduje yra smulkių kanalėlių, per kuriuos teka skystis ir atima šilumą. CPU blokams svarbu, kad jie būtų suderinami su tavo procesoriaus lizdu. GPU blokams – kad tiksliai atitiktų tavo vaizdo plokštės modelį.
Vamzdeliai ir jungtys – skystis keliauja per vamzdelius. Yra du pagrindiniai tipai: minkšti (soft tubing) ir kieti (hard tubing). Minkšti vamzdeliai lankstūs, lengvai montuojami, idealūs pradedantiesiems. Kieti vamzdeliai – PETG arba akrilinis stiklas – atrodo įspūdingai, bet reikalauja tikslaus pjovimo, lenkimo ir kantrybės.
Planavimas – svarbiausia dalis prieš perkant bet ką
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji – pirmiausia perka komponentus, o paskui galvoja, kaip juos sudėti. Taip neveikia. Pirmiausia reikia plano.
Atsimink, kad ne kiekvienas korpusas tinka vandens aušinimui. Patikrink, kokio dydžio radiatorius telpa į tavo korpusą. Kai kurie korpusai turi vietos 360mm radiatoriui viršuje ir dar 240mm priekyje. Kiti – tik vienam radiatoriui. Jei korpusas per mažas, teks rinktis naują arba mažinti ambicijas.
Nusibraižyk schemą – kur dėsi rezervuarą, kur pompą, kaip ves vamzdelius. Galvok apie skysčio kelią: paprastai eina pompa → CPU blokas → GPU blokas → radiatorius → atgal į rezervuarą. Nors teoriškai tvarka nesvarbi (skystis išsilygina temperatūrą per kelis ciklus), logiškas išdėstymas palengvina montavimą ir priežiūrą.
Apskaičiuok, kiek jungčių tau reikės. Kiekvienas komponentas turi du prievadus (įėjimas ir išėjimas), tad suskaičiuok visus ir pridėk porą atsarginių. Jungtys būna skirtingų dydžių – G1/4″ yra standartas. Taip pat reikės kampinių jungčių, nes ne visada pavyks vesti vamzdelį tiesiai.
Pirmasis paleidimas ir užpildymas – čia prasideda tikrasis nuotykis
Kai visi komponentai sumontuoti, ateina laikas užpildyti sistemą skysčiu. Čia reikia kantrybės ir popierinių rankšluosčių – daug popierinių rankšluosčių.
Naudok destiliuotą vandenį su priedais arba specialų vandens aušinimo skystį. Paprastas vanduo iš čiaupo netinka – jame yra mineralų, kurie gali užkimšti smulkius kanalus ir sukelti koroziją. Galima naudoti tik destiliuotą vandenį su biocidu (kad neaugtų dumbliai) ir antikorozine apsauga. Arba pirkti gatavą skystį – brangesnis, bet saugesnis variantas pradedantiesiems.
Pildymo procesas: užpilk skysčio į rezervuarą, trumpai įjunk pompą (2-3 sekundes), išjunk, vėl užpilk. Kartok, kol skystis užpildo visą sistemą. Svarbu neįjungti pompos, kai ji sausa – gali sudegti per kelias sekundes. Kai sistema užsipildo, leisk pompai veikti keletą minučių ir stebėk, ar nėra nuotėkių.
Prieš įjungiant visą kompiuterį, patikrink visas jungtis. Gali naudoti popierinį rankšluostį – prispausk prie kiekvienos jungties ir pamatysi, ar drėgsta. Jei kažkur lašnoja, išjunk pompą, išleisk slėgį ir perstumk tą jungtį.
Pirmas 24 valandas leisk sistemai veikti be pilnos apkrovos. Tai leidžia orui išeiti iš sistemos (girdėsi burbuliavimą – tai normalu) ir įsitikinti, kad viskas sandariai sujungta.
Kieti vamzdeliai – gražu, bet sudėtinga
Jei nusprendei eiti hard tubing keliu, pasiruošk mokymosi kreivei. Reikės šiluminės pistoleto arba specialaus kaitintuvo, pjovimo įrankio, šablonų lenkimui.
PETG vamzdeliai yra populiariausi pradedantiesiems – jie lankstesni nei akrilas, atleidžia smulkias klaidas. Akrilas atrodo švariau, bet trūksta lengviau. Kaitinimo temperatūra svarbi – per karšta, vamzdelis deformuosis, per šalta – nepasilenkęs arba suskilęs.
Praktinis patarimas: pirk bent 50% daugiau vamzdelių, nei manai, kad tau reikės. Pirmieji bandymai bus kreivi, per trumpi arba per ilgi. Tai normalu. Naudok kartonines šablonus – išmatavęs reikiamą ilgį ir kampą, pirmiausia padaryk šabloną iš kartono, patikrink, ar telpa, ir tik tada pjauk tikrą vamzdelį.
Lenkimo technika: kaitink vamzdelį tolygiai, sukiok jį, kad šiluma pasiskirsčiytų. Kai tampa lankstus, lėtai lenk į reikiamą kampą naudodamas šabloną. Laikyk, kol atvės – užtrunka apie minutę. Jei vamzdelis susiglamžė arba pasidarė nelygus – mėtyk ir bandyk iš naujo.
Priežiūra – ne, tai ne „pastatei ir pamiršai” sistema
Custom water cooling reikalauja priežiūros. Skystis nepasilieka šviežias amžinai – jame kaupiasi nuosėdos, gali pradėti augti dumbliai (ypač jei naudoji spalvotą skystį su blizgučiais).
Rekomenduojama keisti skystį kas 6-12 mėnesių. Jei naudoji skaidrų skystį su tinkamais priedais, gali išlaikyti ilgiau. Spalvoti skystai dažniau reikalauja keitimo – pigmentai gali nusėsti ir užkimšti blokus.
Kaip keisti skystį: išjunk kompiuterį, paruošk indus, atjunk vieną vamzdelį žemiausioje sistemos vietoje ir leisk skysčiui ištekėti. Galima panaudoti pompą, kad greičiau ištuštėtų. Paskui užpilk destiliuoto vandens, paleisk pompą minutei, vėl išleisk. Tai išplauna sistemą. Galiausiai užpilk šviežio skysčio.
Ventiliatorius ant radiatorių taip pat reikia kartais nuvalyti – ant jų kaupiasi dulkės, kurios mažina vėsinimo efektyvumą. Kas keletą mėnesių nuimk ir išpūsk suspaustu oru arba nuvalyk šepetėliu.
Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti
Nuotėkiai – košmaras kiekvieno water cooling entuziastų. Dažniausiai atsiranda dėl netinkamai užveržtų jungčių arba prastos kokybės komponentų. Visada naudok O-ringus, patikrink, ar vamzdelis iki galo užmauti ant jungties. Jei naudoji minkštus vamzdelius, įsitikink, kad spaustukai tvirtai užveržti.
Oro burbulai – sistema burbuliuoja, girdi tekančio vandens garsus. Tai normalu pirmosiomis dienomis. Pakreipk korpusą įvairiomis kryptimis, kai pompa veikia – tai padeda orui išeiti. Jei burbulai neišnyksta po savaitės, galbūt rezervuare per mažai skysčio arba kažkur oras patenka į sistemą.
Prasta vėsinimo sparta – jei temperatūros nepagerėjo arba net pablogėjo lyginant su oro aušinimu, kažkas ne taip. Patikrink, ar pompa veikia pilnu pajėgumu, ar ventiliatoriai ant radiatorių sukasi teisinga kryptimi (traukia orą pro radiatorių, o ne stumia nuo jo), ar tinkamai uždėta terminė pasta ant CPU/GPU.
Spalvoto skysčio gedimas – po kelių mėnesių skystis pasikeitė spalvą, atsirado nuosėdos. Tai dažna problema su pigiais spalvotais skysčiais. Jei nori spalvos, rinkis patikimus gamintojus (Mayhems, EK-CryoFuel, Aquacomputer) arba naudok skaidrų skystį ir spalvotus vamzdelius.
Ar verta investicija ir kam tai tikrai reikalinga
Būkime atviri – custom water cooling nėra būtinybė. Šiuolaikiniai oro aušintuvai puikiai susidoroja su daugeliu procesorių, o AIO sistemos siūlo gerą balansą tarp veikimo ir patogumo. Bet jei esi entuziastas, kuris mėgsta overclocking’ą, stato galingą sistemą su high-end GPU ir CPU, arba tiesiog nori, kad kompiuteris atrodytų unikaliai – tada custom loop turi prasmę.
Finansiškai pasiruošk išleisti nuo 300 iki 1000 eurų priklausomai nuo sistemos sudėtingumo. Paprasta CPU loop su vienu 240mm radiatoriumi kainuos apie 300-400 eurų. Jei pridėsi GPU bloką ir didesnius radiatorius, kaina perkops 600 eurų. Premium komponentai, kieti vamzdeliai, RGB apšvietimas – gali lengvai pasiekti 1000 eurų.
Laiko investicija taip pat didelė. Pirmą kartą statant sistemą gali užtrukti visą savaitgalį – nuo planavimo iki pirmojo paleidimo. Bet tai yra dalis malonumo. Procesas yra meditacinis, kūrybiškas. Kai galiausiai paspaudžia mygtuką ir matai, kaip skystis pradeda cirkuliuoti pro skaidrius vamzdelius, o temperatūros lieka žemiau 60°C net esant pilnai apkrovai – tas jausmas verta visų pastangų.
Taip pat nepamiršk tylumo. Gerai sukonfigūruota vandens aušinimo sistema su dideliais radiatoriais leidžia ventiliatoriams suktis lėčiau, o tai reiškia beveik tylų darbą. Jei dirbi su garso įrašymu, video montažu ar tiesiog vertini tylą – tai didelis privalumas.
Galiausiai, custom water cooling yra hobis. Jei tau patinka technologijos, mėgsti kažką kurti savo rankomis ir nori, kad tavo kompiuteris būtų ne tik įrankis, bet ir meno kūrinys – tai kelias, kuriuo verta eiti. Tiesiog žinok, į ką leidies, pasiruošk mokymosi kreivei ir nepasimestk, kai pirmasis bandymas bus ne toks tobulas, kaip tikėjaisi. Visi pradėjome nuo nuotėkių ir kreivų vamzdelių.