Pirmas šokas ir greiti veiksmai
Tikriausiai visi esame buvę toje situacijoje arba bent girdėję baisių istorijų – kavos puodelis apvirsta ant klaviatūros, vanduo išsilieja iš butelio, o gal tiesiog lietus užklumpia netikėtai. Nešiojamasis kompiuteris ir skysčiai yra kaip ugnis ir benzinas – jų derinys niekada nebaigiasi gerai. Bet neverta iškart panikuoti ir laidoti savo įrenginio. Pirmosios kelios minutės po incidento yra kritiškai svarbios, ir teisingi veiksmai gali lemti, ar jūsų laptop’as išgyvens, ar taps brangiu priesu laikytuviu.
Kai tik pastebite, kad skystis pateko ant kompiuterio, pirmiausia – nedvejodami išjunkite jį. Ne per Windows mygtuką „Shut down”, o tiesiog laikykite įjungimo mygtuką 5 sekundes, kol ekranas užges. Jei turite laiko ir drąsos, galite net ištraukti bateriją, jei ji yra nuimama. Kiekviena papildoma sekundė, kai elektros srovė teka per drėgnus komponentus, didina korozijos ir trumpojo jungimo riziką. Tai kaip bandyti gesinti gaisrą – kuo greičiau reaguosite, tuo daugiau galėsite išgelbėti.
Po to nedelsiant išjunkite maitinimo laidą ir visus periferijus – pelę, USB atmintukus, išorinius diskus. Skystis gali pasiekti ir USB jungtis, todėl geriau visus ryšius nutraukti kuo greičiau. Jei matote, kad skysčio ant paviršiaus yra daug, apverskite kompiuterį klaviatūra žemyn ir palikite jį tokioje pozicijoje. Taip bent dalis skysčio išsilies lauk, o ne sruos gilyn į motininę plokštę.
Kodėl skysčiai tokie pavojingi elektronikai
Daugelis žmonių mano, kad vanduo ar kitos skystos medžiagos tiesiog „sušlapo” kompiuterį ir viskas. Realybė yra žymiai sudėtingesnė. Problema ne tik drėgmėje, bet ir tame, kas vyksta mikroskopiniame lygmenyje. Kai skystis patenka ant veikiančios elektronikos, jis tampa elektros laidininku. Motininėje plokštėje yra tūkstančiai mažyčių kelių, kuriais teka elektra – kai tarp jų atsiranda skystas tiltas, elektra pradeda tekėti ten, kur neturėtų. Tai ir yra trumpasis jungimas.
Bet tai tik pusė problemos. Net jei kompiuteris nebuvo įjungtas arba jį greitai išjungėte, skystis palieka pėdsakus. Vanduo pats savaime nėra toks blogas, bet vanduo iš čiaupo turi mineralų, kava turi cukraus, alus – įvairių organinių medžiagų. Kai visa tai išgaruoja, lieka nuosėdos ant elektronikos komponentų. Šios nuosėdos yra laidžios ir gali sukelti problemas vėliau. Be to, jos skatina koroziją – metaliniai kontaktai pradeda rūdyti ir oksiduotis.
Ypač pavojingi yra saldūs gėrimai. Coca-Cola, sultys ar energetiniai gėrimai palieka lipnų sluoksnį, kuris pritraukia dulkes ir drėgmę. Šis sluoksnis veikia kaip izoliatorius ir kartu kaip laidininkas – blogiausias galimas derinys. Alkoholiniai gėrimai, nors ir garsta greičiau, taip pat palieka nuosėdų. Paradoksaliai, grynas distiliuotas vanduo būtų mažiausiai kenksmingas, bet kas gi geria distiliuotą vandenį prie kompiuterio?
Savarankiško valymo instrukcija
Jei nusprendėte patys imtis veiksmų (o tai tikrai galima padaryti, jei turite bent minimalių techninių įgūdžių), štai ką turėtumėte žinoti. Pirmiausia – duokite kompiuteriui laiko išdžiūti. Ne valandą, ne dvi – bent 48 valandas. Daugelis žmonių daro klaidą bandydami įjungti kompiuterį po kelių valandų, nes „jis atrodo sausas”. Drėgmė slepiasi po mikroschema, po klaviatūros mygtukais, tarp sluoksnių motininėje plokštėje.
Idealiu atveju reikėtų išardyti kompiuterį kiek įmanoma labiau. Dauguma šiuolaikinių laptop’ų turi varžtus apačioje, kuriuos atsukus galima nuimti apatinį dangtelį. Kai kurie modeliai leidžia pasiekti RAM atmintį, kietąjį diską ir net kartais bateriją. YouTube yra pilna instrukcijų konkretiems modeliams – tiesiog įrašykite savo laptop’o modelį ir žodį „disassembly”. Prieš pradedant ardyti, būtinai nusifotografuokite kiekvieną žingsnį telefonu. Vėliau, kai bandysite viską surinkti atgal, šios nuotraukos bus neįkainojamos.
Kai tik atidarysite kompiuterį, ieškokite matomų skysčio pėdsakų. Jei matote lašų, švelniai nusausinkite juos mikropluošto šluoste ar popieriniu rankšluosčiu. Nevartokite vatos – ji palieka pūkelius. Jei skystis buvo saldus ar lipnus, galite panaudoti izopropilo alkoholį (ne mažiau kaip 90% koncentracijos). Šis alkoholis greitai garuoja ir neturi vandens, todėl yra saugus elektronikai. Užpilkite šiek tiek ant šluostės ir švelniai nuvalykite matomas nuosėdas.
Klaviatūra dažniausiai nukenčia labiausiai. Kai kuriuose modeliuose ji yra atskirai nuimama, kituose – integruota į korpusą. Jei galite ją nuimti, padarykite tai ir išplaukite po tekančiu vandeniu (taip, vandeniu!), tada kruopščiai išdžiovinkite. Jei klaviatūra yra integruota, galite bandyti švelniai valyti tarp mygtukų su izopropilo alkoholiu ir šepetėliu.
Profesionalios pagalbos paieška
Kartais situacija yra per sudėtinga savarankiškam sprendimui. Jei skysčio buvo daug, jei jis pateko pro ventiliacijos angas tiesiai į vidų, arba jei kompiuteris jau rodo keistus simptomus – laikas kreiptis į profesionalus. Bet ne bet kokius – laptop’ų remontas yra specifinė sritis, ir ne kiekvienas „kompiuterių meistras” iš skelbimų portalo tikrai žino, ką daro.
Ieškokite servisų, kurie specializuojasi būtent nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir turi patirties su skysčių pažeidimais. Geras ženklas – jei servisas turi ultragarsinį vonelę. Tai profesionalus įrankis, kuris leidžia išvalyti motinines plokštes nuo visų nuosėdų be mechaninio trinimo. Plokštė dedama į vonelę su specialiu skysčiu, o ultragarsinės bangos sukelia mikroskopines vibracijas, kurios nukrato visas nešvarumus net iš sunkiausiai pasiekiamų vietų.
Kaina už tokį remontą gali svyruoti nuo 50 iki 200 eurų, priklausomai nuo pažeidimo masto. Jei reikia keisti komponentus – motininę plokštę, klaviatūrą ar kitus dalykus – kaina gali šokti iki kelių šimtų. Todėl prieš sutikdami su remontu, paprašykite detalios sąmatos. Kartais ekonomiškai prasmingiau įsigyti naują kompiuterį, ypač jei jūsų laptop’as jau kelių metų senumo.
Draudimas ir garantija – ar padės?
Čia turiu jums pranešti ne itin džiuginančią naujieną – standartinė gamintojo garantija beveik niekada nedengia skysčių pažeidimų. Tai laikoma naudotojo kaltės atveju, panašiai kaip ekrano sudaužymas ar kritimas. Jei atidarysite savo laptop’ą, viduje tikriausiai rasite specialius lipnius indikatorius – mažus baltos spalvos kvadratėlius. Kai ant jų patenka skystis, jie tampa raudoni. Servisas pirmiausia patikrina šiuos indikatorius, todėl nemeluokite, kad „nieko neatsitiko, jis tiesiog nustojo veikti”.
Tačiau yra išimčių. Kai kurie gamintojai siūlo išplėstines garantijas, kurios gali dengti ir atsitiktinius pažeidimus. Apple turi AppleCare+, Dell – Premium Support Plus, Lenovo – Accidental Damage Protection. Šios paslaugos kainuoja papildomai (paprastai 100-200 eurų už 2-3 metus), bet gali būti vertos, jei esate linkę į nelaimes. Taip pat verta patikrinti savo namų turto draudimą – kai kurios polisai dengia ir elektronikos pažeidimus.
Jei perkate kompiuterį verslui, daugelis verslo klasės modelių turi geresnes garantijas. Pavyzdžiui, ThinkPad serijos laptop’ai dažnai turi „on-site” garantiją, kai technikas atvyksta pas jus. Nors ir čia skysčių pažeidimai paprastai nėra įtraukti į bazinę garantiją, bet verslo klientams lengviau įsigyti papildomą apsaugą.
Prevencinės priemonės ateičiai
Geriausia problema yra ta, kuri niekada neįvyksta. Skamba kaip banalu, bet tikrai yra būdų sumažinti riziką. Pirmiausia – jokių gėrimų šalia kompiuterio. Taip, žinau, visi taip sakome, bet po pirmojo incidento ši taisyklė tampa daug realesnė. Jei jau būtinai reikia gerti prie kompiuterio, naudokite puodelius ar butelius su dangteliais. Yra specialių puodelių su vakuuminiais dangteliais, kurie net apvirtus neleidžia skysčiui išsilti.
Galite įsigyti silikoninę klaviatūros apsaugą. Tai plona skaidri plėvelė, kuri uždedama ant klaviatūros ir apsaugo nuo skysčių bei dulkių. Kainuoja vos keliolika eurų, o gali išgelbėti šimtus. Tiesa, kai kuriems žmonėms nepatinka spaudimo pojūtis su tokia apsauga, bet prie to galima priprasti. Yra ir specialių „spill-resistant” klaviatūrų su drenažo kanalais, bet tai daugiau profesionaliems modeliams.
Dar vienas patarimas – darbo vietoje turėkite absorbentą. Tai gali būti paprasčiausias popieriaus rankšluosčių ritinys. Jei kas nors išsilieja, galėsite greitai sureaguoti. Taip pat naudinga turėti izopropilo alkoholio buteliuką (galima nusipirkti vaistinėje) ir keletą mikropluošto šluosčių. Šis „pirmosios pagalbos” rinkinys gali labai praversti ne tik jums, bet ir kolegoms.
Duomenų išsaugojimas – svarbiausia
Tiesą sakant, kompiuteris yra tik geležis. Jį galima pakeisti, nusipirkti naują. Bet duomenys – nuotraukos, dokumentai, projektai – dažnai yra neatkuriami. Todėl net jei jūsų laptop’as po skysčio incidento atrodo visiškai miręs, yra viltis išgelbėti duomenis. Kietasis diskas ar SSD paprastai yra atskirtas nuo pagrindinės plokštės ir gali išlikti nepažeistas net kai visa kita sugedo.
Jei kompiuteris nebeįsijungia, bet jums labai reikalingi duomenys, galite išimti kietąjį diską ir prijungti jį prie kito kompiuterio per specialų USB adapterį. Tokie adapteriai kainuoja apie 15-30 eurų ir leidžia bet kurį vidinį diską naudoti kaip išorinį. Tai gana paprasta procedūra, kurią gali atlikti bet kas su atsuktuvu ir YouTube instrukcija.
Bet geriausia strategija – turėti atsargines kopijas dar prieš įvykstant nelaimei. Debesų saugyklos kaip Google Drive, Dropbox ar OneDrive siūlo nemokamai 5-15 GB vietos. Svarbiausiems dokumentams to turėtų užtekti. Jei turite daug duomenų, verta investuoti į išorinį kietąjį diską ir reguliariai daryti atsargines kopijas. Windows turi integruotą „File History” funkciją, Mac – „Time Machine”. Abi veikia automatiškai, kai tik prijungiate išorinį diską.
Kada reikia atsisveikinti su kompiuteriu
Kartais, nepaisant visų pastangų, kompiuteris tiesiog nebepagyja. Arba remonto kaina viršija jo vertę. Kaip suprasti, kad atėjo laikas pasiduoti? Jei po visų valymo ir džiovinimo procedūrų kompiuteris vis tiek nerodo jokių gyvybės ženklų, problema tikriausiai yra motininėje plokštėje. Šios plokštės keitimas paprastai kainuoja 200-500 eurų, priklausomai nuo modelio. Jei jūsų laptop’as buvo vidutinės klasės ir jam jau 3-4 metai, naujas kompiuteris gali būti protingesnis pasirinkimas.
Dar vienas scenarijus – kai kompiuteris įsijungia, bet veikia nestabiliai. Gal ekranas mirga, gal atsitiktinai išsijungia, gal klaviatūros kai kurie mygtukai neveikia. Tokiais atvejais galite bandyti gyventi su šiomis problemomis, ypač jei jos nedidelės. Išorinė klaviatūra ir pelė gali kompensuoti sugadintus įvesties įrenginius. Bet jei problemos kelia stresą ir trukdo darbui, vėlgi – laikas svarstyti apie keitimą.
Prieš išmesdami seną kompiuterį, nepamirškite tinkamai sunaikinti duomenis. Net jei jis nebeveikia, kietasis diskas gali būti skaitomas kitame įrenginyje. Jei diskas veikia, naudokite duomenų trynimo programą kaip DBAN. Jei neveikia, fiziškai sunaikinkite jį – išimkite ir keliais plaktuko smūgiais sulaužykite plokšteles viduje. Taip, skamba žiauriai, bet tai vienintelis būdas garantuoti, kad jūsų asmeniniai duomenys nepateks į pašalinių rankas.
Pamokos iš skysčių ir elektronikos susidūrimo
Po viso šio streso ir galvos skausmo, bent jau išmokome keletą vertingų pamokų. Pirmiausia – technologija nėra nesunaikinama. Tie elegantiški, plonutėliai laptop’ai, kurie atrodo kaip meno kūriniai, iš tikrųjų yra trapūs ir jautrūs. Antra – prevencija tikrai veikia. Paprastas įprotis laikyti gėrimus toliau nuo darbo vietos gali sutaupyti šimtus eurų ir daug nervų.
Jei jau nutiko nelaimė, greitas reagavimas yra raktas. Kiekviena sekundė skaičiuoja. Išjunkite, atjunkite, apverskite, leiskite džiūti – šie paprasti veiksmai gali lemti skirtumą tarp pilno atsistatymo ir visiško gedimo. Ir nesigėdykite prašyti profesionalios pagalbos, jei situacija atrodo sudėtinga. Kartais 100 eurų servisui gali išgelbėti 1000 eurų vertės įrenginį.
Galiausiai, šis incidentas turėtų priminti apie duomenų atsarginių kopijų svarbą. Ne „ar” įvyks kažkas blogo su jūsų kompiuteriu, bet „kada”. Gali būti skystis, gali būti virusas, gali būti paprastas techninis gedimas. Kas savaitę skirdami 5 minutes atsarginėms kopijoms, galite išvengti daug didesnių problemų ateityje. Technologijos mums tarnauja, bet tik jei mes jas tinkamai prižiūrime ir saugome.