Kodėl oro kokybė tapo mūsų kišenės reikalu
Dar prieš dešimtmetį oro kokybės matavimas atrodė kaip kažkas, ką daro tik specialios laboratorijos su brangiais prietaisais. Dabar į šį procesą gali įsitraukti bet kas, turintis išmanųjį telefoną. Tiesa, ne visai taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio – telefonas pats savaime oro neišanalizuos, bet technologijos jau pasiekė tą tašką, kai oro kokybės stebėjimas tampa prieinamas kiekvienam.
Oro tarša – tai ne tik dūmai iš gamyklų kaminų ar automobilių išmetamosios dujos. Tai sudėtinga mišinė iš smulkiųjų dalelių (PM2.5 ir PM10), azoto oksidų, ozono, sieros dioksido ir daugelio kitų medžiagų, kurios kenkia mūsų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad oro tarša yra viena didžiausių aplinkos grėsmių žmonių sveikatai – kasmet dėl jos miršta milijonai žmonių visame pasaulyje.
Kaip mobiliojo telefono programa gali „uostyti” orą
Pats telefonas, deja, neturi jokių oro kokybės jutiklių. Bent jau kol kas standartiniai išmanieji telefonai neturi integruotų sensorių, kurie galėtų aptikti teršalus. Tačiau yra keletas būdų, kaip jūsų telefonas gali tapti oro kokybės stebėjimo įrankiu.
Pirmas ir paprasčiausias būdas – programėlės, kurios renka duomenis iš oficialių oro kokybės stebėjimo stočių. Tokios aplikacijos kaip AirVisual, Plume Labs ar BreezoMeter veikia kaip tarpininkai tarp valstybinių ar privačių stebėjimo stočių ir jūsų telefono. Jos ne tik rodo esamą oro kokybę jūsų vietovėje, bet ir pateikia prognozes, siunčia įspėjimus, kai oro kokybė pablogėja.
Antras būdas – išoriniai jutikliai, kurie jungiasi prie telefono. Tai maži prietaisai, kuriuos galite nešiotis kišenėje ar pritvirtinti prie telefono. Jie turi tikrus cheminius ar optinius sensorius, o duomenis perduoda į telefoną per Bluetooth ar kitą belaidį ryšį. Tokie prietaisai kaip Flow 2, Atmotube ar AirBeam gali matuoti smulkiąsias daleles, lakiuosius organinius junginius ir kitus teršalus realiuoju laiku.
Kokias technologijas naudoja oro kokybės jutikliai
Profesionalūs oro kokybės matavimo prietaisai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų ir sveria kelis kilogramus. Kaip tada mažas, kišeninio formato prietaisėlis gali atlikti panašų darbą? Atsakymas – jis naudoja supaprastintus, bet vis tiek efektyvius jutiklius.
Lazerinis sklaidos metodas yra populiariausias būdas matuoti smulkiąsias daleles. Prietaisas leidžia lazerio spindulį pro oro srautą ir stebi, kaip šviesa išsisklaidė nuo dalelių. Pagal sklaidos kampą ir intensyvumą galima apskaičiuoti dalelių dydį ir koncentraciją. Šis metodas veikia gana tiksliai, nors ir ne taip preciziškai kaip laboratoriniai prietaisai.
Elektrocheminiai sensoriai naudojami dujoms aptikti. Jie turi specialią medžiagą, kuri reaguoja su tam tikromis dujomis (pavyzdžiui, azoto dioksidu ar ozonu) ir sukuria elektros srovę. Kuo daugiau dujos koncentracija, tuo stipresnė srovė. Problema ta, kad tokie sensoriai gali reaguoti ir į kitas dujas, todėl matavimo tikslumas kartais būna ribotas.
Metaloksido sensoriai veikia panašiai, bet jie matuoja pasipriešinimo pokyčius, kai tam tikros dujos kontaktuoja su sensoriaus paviršiumi. Jie ypač jautrūs lakiesiems organiniams junginiams, kuriuos išskiria dažai, valymo priemonės ar net mūsų kvėpavimas.
Ar galima pasitikėti mobiliųjų matavimų tikslumu
Čia prasideda įdomiausia dalis. Jei palyginsite kelis skirtingus oro kokybės prietaisus toje pačioje vietoje, greičiausiai pamatysite skirtingus rezultatus. Net oficialios stebėjimo stotys kartais rodo šiek tiek skirtingus duomenis, nes naudoja skirtingus matavimo metodus.
Mobiliųjų prietaisų tikslumas priklauso nuo kelių veiksnių. Pirma, nuo sensoriaus kokybės – pigesni sensoriai paprastai mažiau tikslūs. Antra, nuo aplinkos sąlygų – drėgmė, temperatūra ir slėgis gali įtakoti matavimus. Trečia, nuo kalibravimo – sensoriai laikui bėgant „nusidėvi” ir gali pradėti rodyti netiksliai.
Tyrimai rodo, kad kokybiški vartotojų lygio oro kokybės prietaisai paprastai rodo PM2.5 koncentraciją su 20-30% paklaida, palyginti su profesionalia įranga. Tai nėra idealus tikslumas, bet pakankamas, kad suprastumėte bendrą oro kokybės situaciją. Svarbiausia ne absoliutūs skaičiai, o tendencijos – ar oro kokybė gerėja, ar blogėja.
Populiariausios programėlės ir kaip jomis naudotis
AirVisual (dabar IQAir AirVisual) yra viena labiausiai paplitusių oro kokybės aplikacijų pasaulyje. Ji rodo duomenis iš daugiau nei 10 000 stočių visame pasaulyje ir pateikia informaciją labai suprantamu būdu – naudodama spalvų kodą nuo žalios (gera oro kokybė) iki raudonos ir violetinės (pavojinga). Programėlė taip pat siūlo rekomendacijas, ar saugu sportuoti lauke ar reikėtų užsidaryti langus.
Plume Labs programėlė išsiskiria tuo, kad pateikia ne tik esamą oro kokybę, bet ir prognozes ateinančioms dienoms. Ji taip pat turi interaktyvų žemėlapį, kuriame matote oro kokybę skirtinguose miesto rajonuose. Ypač naudinga planuojant maršrutus – galite pasirinkti kelią, kuriame oro kokybė geresnė.
BreezoMeter specializuojasi labai detaliais duomenimis – jie naudoja dirbtinį intelektą, kad sukurtų oro kokybės žemėlapius su aukšta raiška. Tai reiškia, kad galite matyti oro kokybės skirtumus net tarp gretimų gatvių. Ypač naudinga dideliuose miestuose, kur oro kokybė gali labai skirtis priklausomai nuo eismo intensyvumo ar pramonės zonų artumo.
Naudojantis šiomis programėlėmis, atkreipkite dėmesį į oro kokybės indeksą (AQI). Tai standartizuota skalė nuo 0 iki 500, kur mažesnis skaičius reiškia geresnę oro kokybę. Iki 50 – puiku, 51-100 – priimtina, 101-150 – jautriems žmonėms gali būti problemų, 151-200 – nesveikas oras, 201-300 – labai nesveikas, virš 300 – pavojingas.
Išoriniai oro kokybės jutikliai telefonui
Jei norite tikrai matuoti oro kokybę aplink save, o ne tik žiūrėti duomenis iš artimiausios stoties, reikia įsigyti išorinį jutiklį. Atmotube Pro yra vienas kompaktiškiausių variantų – mažesnis už USB atmintinę. Jis matuoja PM1, PM2.5 ir PM10 daleles, lakiuosius organinius junginius ir temperatūrą su drėgme. Baterija veikia apie 50 valandų, o duomenys sinchronizuojami su telefonu per Bluetooth.
Flow 2 yra šiek tiek didesnis, bet ir funkcionalus – matuoja ne tik daleles, bet ir azoto dioksidą, kuris yra vienas pagrindinių automobilių išmetamųjų dujų komponentų. Prietaisas turi vidinę atmintį, todėl gali įrašinėti duomenis net kai nesate prijungę prie telefono. Vėliau galite peržiūrėti visą savo dienos maršrutą ir pamatyti, kur oro kokybė buvo geriausia ar blogiausia.
AirBeam2 yra populiarus tarp mokslininkų ir aktyvistų, nes jis ne tik matuoja, bet ir leidžia dalintis duomenimis su bendruomene. Visi matavimo rezultatai automatiškai įkeliami į AirCasting platformą, kur kiekvienas gali matyti oro kokybės žemėlapius, sukurtus iš tūkstančių vartotojų duomenų. Tai puikus būdas prisidėti prie oro kokybės stebėjimo savo mieste.
Renkantis prietaisą, atkreipkite dėmesį į tai, ką konkrečiai norite matuoti. Jei jus labiausiai domina smulkiosios dalelės (o jos yra pavojingiausios sveikatai), pakaks paprastesnio prietaiso. Jei norite išsamesnės informacijos apie dujas, reikės brangesnio varianto su papildomais sensoriais.
Praktinis oro kokybės stebėjimo pritaikymas kasdienybėje
Turint oro kokybės duomenis telefone, galima priimti protingesnius sprendimus kasdien. Rytais prieš bėgiojimą patikrinkite oro kokybę – jei AQI viršija 100, geriau sportuokite viduje arba pasirinkite mažiau intensyvų pratimų kompleksą. Intensyviai sportuojant įkvepiate daug daugiau oro, todėl ir teršalų patenka į plaučius daugiau.
Planuodami pasivaikščiojimą su vaikais ar seneliais, pasirinkite maršrutus su geresne oro kokybe. Programėlės dažnai rodo, kad oro kokybė parkuose ar šalia vandens telkinių būna geresnė nei pagrindinėse gatvėse. Net kelių šimtų metrų atstumas nuo intensyvaus eismo gali reikšmingai pagerinti oro kokybę.
Namuose taip pat galite stebėti oro kokybę. Kai ruošiate maistą, ypač keptuvėje, PM2.5 koncentracija gali šoktelėti labai aukštai. Įjunkite gartraukį arba atidarykite langą. Kai naudojate valymo priemones, stebėkite lakiųjų organinių junginių lygį – jei jis pakyla, vėdinkite patalpas.
Oro kokybės duomenys gali padėti ir planuojant, kada vėdinti namus. Jei lauke oro kokybė bloga, geriau laikyti langus uždarytus ir naudoti oro valytuvą. Kai oro kokybė pagerėja (dažnai tai būna po lietaus ar stipresnio vėjo), atverkite langus ir išvėdinkite patalpas.
Kada skaičiai tampa pokyčiais
Oro kokybės matavimas mobiliuoju telefonu – tai ne tik technologinis žaisliukas. Tai įrankis, kuris padeda saugoti savo ir artimųjų sveikatą. Kai matote konkrečius skaičius, oro tarša tampa ne abstrakčia problema, o realybe, su kuria galima ir reikia dirbti.
Vis daugiau žmonių naudoja šiuos duomenis ne tik asmeniniam naudojimui. Bendruomenės organizuoja oro kokybės stebėjimo tinklus, kurie padeda identifikuoti taršos šaltinius ir spausti valdžią imtis veiksmų. Kai turite duomenis, galite argumentuotai reikalauti pokyčių – ar tai būtų eismo apribojimas tam tikrose gatvėse, ar papildomi želdynai, ar pramonės įmonių kontrolė.
Technologijos tobulėja – ateityje tikriausiai pamatysime telefone integruotus oro kokybės sensorius, tikslesnius matavimus ir dar protingesnes programėles, kurios ne tik informuos, bet ir aktyviai padės vengti taršos. Kol kas turime tai, ką turime, ir tai jau nemaža. Svarbiausia pradėti naudotis – atsisiųsti programėlę, išbandyti, stebėti. Oro kokybė įtakoja mūsų sveikatą kiekvieną dieną, tad verta žinoti, kuo kvėpuojame.