Energijos klasės: kaip suprasti etiketes

Kas yra tie spalvoti lipdukai ant buitinės technikos

Turbūt pastebėjote, kad beveik ant kiekvieno šaldytuvo, skalbimo mašinos ar televizoriaus prekybos centre kabo spalvotas lipdukas su raidėmis nuo A iki G. Tai energijos vartojimo efektyvumo etiketė, kuri turėtų padėti mums suprasti, kiek elektros energijos ris konkretus prietaisas. Problema ta, kad daugelis žmonių į šias etiketes žiūri kaip į kažkokią nesuprantamą hieroglifų sistemą ir renkasi techniką vadovaudamiesi tik kaina ar išvaizda.

Realybėje šios etiketės gali sutaupyti jums šimtus eurų per prietaiso naudojimo laiką. Pavyzdžiui, šaldytuvas A klasės per metus gali suvartoti 150 kWh elektros, o G klasės – net 400 kWh. Jei elektros kaina apie 0,15 EUR už kWh, tai per dešimt metų skirtumas sieks apie 375 eurus. O juk šaldytuvas tarnauja ir ilgiau nei dešimt metų.

Kaip atsirado energijos klasių sistema

Energijos etiketės atsirado ne iš karto. Pirmosios tokios sistemos pradėtos diegti Europoje devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai pradėta suvokti, kad buitinė technika sudaro nemažą dalį bendro elektros energijos vartojimo. 1992 metais Europos Sąjunga priėmė direktyvą, kuri įpareigojo gamintojus ant savo produktų klijuoti energijos efektyvumo etiketes.

Iš pradžių sistema buvo gana paprasta – klasės nuo A (efektyviausia) iki G (mažiausiai efektyvi). Bet technologijos vystėsi sparčiau nei teisės aktai. Gamintojai pradėjo kurti vis efektyvesnius prietaisus, ir netrukus beveik visa technika rinkoje buvo A klasės. Tada atsirado A+, A++ ir net A+++ klasės. Tai sukėlė painiavą – žmonės nebepajėgė suprasti, koks skirtumas tarp A+ ir A+++.

2021 metais ES grįžo prie pradinės sistemos ir vėl įvedė paprastą skalę nuo A iki G. Tačiau dabar reikalavimai daug griežtesni – tai, kas anksčiau buvo A+++, dabar gali būti tik B ar net C klasė. Taip sukurta erdvė ateities technologijoms tobulėti.

Ką reiškia tos raidės ir spalvos

Energijos klasės žymimos raidėmis nuo A iki G ir spalvomis nuo tamsiai žalios iki raudonos. A klasė (tamsiai žalia) reiškia, kad prietaisas yra itin efektyvus ir sunaudoja minimalų kiekį energijos. G klasė (raudona) – priešingai, tai energijos rijūnas.

Svarbu suprasti, kad klasės nėra absoliučios, o santykines. Tai reiškia, kad skirtingų tipų prietaisai vertinami pagal skirtingus kriterijus. Pavyzdžiui, šaldytuvo A klasė nereiškia to paties, kas televizoriaus A klasė. Kiekviena produktų grupė turi savo skaičiavimo metodiką, kuri atsižvelgia į prietaiso dydį, funkcionalumą ir kitus parametrus.

Ant etiketės rasite ne tik raidę su spalva, bet ir konkrečius skaičius – kiek kWh per metus ar per 100 ciklų suvartoja prietaisas. Būtent į šiuos skaičius ir verta žiūrėti, nes jie leidžia palyginti net skirtingų tipų prietaisus. Taip pat etiketėje gali būti papildoma informacija: triukšmo lygis decibelais, talpa litrais, vandens sąnaudos ir panašiai.

Skirtingų prietaisų etiketės ypatumai

Šaldytuvai ir šaldikliai vertinami pagal metinį elektros energijos suvartojimą kilovatvalandėmis. Čia svarbu atkreipti dėmesį ne tik į klasę, bet ir į prietaiso tūrį – didesnis šaldytuvas natūraliai vartoja daugiau energijos, bet gali būti efektyvesnis nei mažesnis žemesnės klasės.

Skalbimo mašinos turi sudėtingesnes etiketes. Jose nurodomas energijos suvartojimas 100 skalbimo ciklų, vandens sąnaudos, maksimalus gręžimo greitis ir efektyvumo klasė. Įdomu tai, kad naujose etiketėse energijos suvartojimas skaičiuojamas pagal eco programą, kuri dažnai trunka ilgiau, bet naudoja mažiau energijos ir vandens. Jei skalbisite tik greitomis programomis, realus suvartojimas bus didesnis.

Televizoriai ir monitoriai vertinami pagal energijos suvartojimą per 1000 valandų veikimo standartiniame režime. Čia labai svarbu ekrano dydis – didesnis ekranas natūraliai vartoja daugiau. Todėl renkantis verta palyginti panašaus dydžio modelius. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad OLED televizoriai dažnai vartoja daugiau energijos nei LED, bet turi geresnę vaizdo kokybę.

Orkaitės ir viryklės turi savo specifiką – jų efektyvumas matuojamas pagal tai, kiek energijos reikia išlaikyti tam tikrą temperatūrą tam tikrą laiką. Indukcinės viryklės paprastai efektyvesnės už elektrines, o šios – už dujinius modelius, nors dujinės viryklės gali būti pigesnės eksploatuoti priklausomai nuo dujų kainos jūsų regione.

Kaip skaičiuoti realią naudą

Tarkime, renkate naują šaldytuvą. Radote du panašaus dydžio modelius: vienas B klasės kainuoja 400 eurų ir per metus suvartoja 200 kWh, kitas D klasės kainuoja 300 eurų ir suvartoja 280 kWh. Kuris apsimoka?

Skirtumas energijos suvartojime – 80 kWh per metus. Jei elektros kaina 0,15 EUR/kWh, tai per metus sutaupysite 12 eurų. Kainų skirtumas – 100 eurų. Tai reiškia, kad efektyvesnis šaldytuvas atsipirks per maždaug 8 metus. Kadangi šaldytuvas paprastai tarnauja 15-20 metų, efektyvesnis modelis per visą tarnavimo laiką sutaupys jums apie 80-100 eurų.

Bet tai tik paprastas skaičiavimas. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad elektros kainos kyla. Jei per tuos 15 metų elektros kaina padidės iki 0,20 EUR/kWh, sutaupysite dar daugiau. Be to, efektyvesni prietaisai dažnai būna patikimesni ir turi daugiau funkcijų.

Dar vienas aspektas – aplinkosauga. Net jei ekonominė nauda nedidelė, mažesnis energijos vartojimas reiškia mažesnį anglies dioksido išmetimą. Jei jums rūpi aplinkosauga, tai gali būti papildomas argumentas rinktis efektyvesnį prietaisą.

Dažniausios klaidos renkantis pagal energijos klases

Pirmoji ir dažniausia klaida – žiūrėti tik į raidę, ignoruojant konkrečius skaičius. Kaip minėjau, skirtingų dydžių prietaisai negali būti tiesiogiai lyginami tik pagal klasę. Mažas šaldytuvas C klasės gali vartoti mažiau energijos nei didelis B klasės.

Antra klaida – neatsižvelgti į realų naudojimą. Jei retai žiūrite televizorių, skirtumas tarp B ir D klasės per metus gali būti vos keli eurai. Tokiu atveju galbūt verta rinktis pigesnį modelį su geresne vaizdo kokybe ar kitomis funkcijomis. Kita vertus, jei šaldytuvas veikia 24/7, net nedidelis efektyvumo skirtumas per metus tampa reikšmingas.

Trečia klaida – neperskaityti visos informacijos ant etiketės. Pavyzdžiui, skalbimo mašina gali būti A klasės, bet labai triukšminga arba vartoti daug vandens. Arba džiovyklė gali būti efektyvi, bet talpinti tik mažai skalbinių, todėl teks paleisti du kartus daugiau ciklų.

Ketvirta klaida – manyti, kad senesnio prietaiso keitimas nauju efektyvesniu visada apsimoka. Jei jūsų šaldytuvas veikia gerai ir jam tik 5-7 metai, jo keitimas nauju A klasės modeliu gali neatsipirkti. Gamybos procesas taip pat reikalauja energijos ir išteklių. Ekologiškiau ir ekonomiškiau gali būti naudoti esamą prietaisą, kol jis visiškai nesuges.

Ateities perspektyvos ir naujos technologijos

Energijos etiketės sistema nuolat tobulėja. Artimiausiu metu tikimasi, kad etiketės taps interaktyvios – nuskenavus QR kodą galėsite gauti detalią informaciją apie prietaisą, jo remonto istoriją, atsarginių dalių prieinamumą. Tai padės priimti labiau apgalvotą sprendimą.

Dirbtinis intelektas ir išmanieji namai keičia tai, kaip suvokiame energijos efektyvumą. Šiuolaikiniai prietaisai gali prisitaikyti prie jūsų naudojimo įpročių ir optimizuoti energijos vartojimą. Pavyzdžiui, išmanusis šaldytuvas gali žinoti, kada elektros kaina pigiausia, ir būtent tuo metu intensyviau vėsinti, o brangesniais tarifais – dirbti minimumo režimu.

Atsinaujinančios energijos šaltiniai namų ūkiuose taip pat keičia situaciją. Jei turite saulės baterijas, jums gali būti svarbiau, kada prietaisas vartoja energiją, o ne kiek. Prietaisas, kuris vartoja daugiau energijos, bet gali būti programuojamas veikti dieną, kai saulė šviečia, gali būti praktiškai nemokamai eksploatuojamas.

Ką daryti su šia informacija praktiškai

Pirmiausia, prieš eidami į parduotuvę ar naršydami internete, apsibrėžkite biudžetą ir pagalvokite, kaip intensyviai naudosite prietaisą. Jei renkate šaldytuvą didelei šeimai, kuris veiks 24/7, investicija į aukštesnę energijos klasę tikrai apsimokės. Jei renkate antrą televizorių svečių kambariui, kuris bus įjungiamas kartą per savaitę, energijos klasė nėra pats svarbiausias kriterijus.

Parduotuvėje ar interneto svetainėje ieškokite ne tik energijos klasės raidės, bet ir konkrečių skaičių – kWh per metus ar per ciklą. Paskaičiuokite, kiek tai kainuos per metus (padauginkite iš savo elektros kainos) ir palyginkite su prietaiso kaina. Paprastas skaičiuotuvas telefone padės per minutę įvertinti, ar verta mokėti daugiau už efektyvesnį modelį.

Nepamirškite pasižiūrėti ir kitų parametrų: triukšmo lygio, vandens sąnaudų, papildomų funkcijų. Kartais šiek tiek mažiau efektyvus, bet tylus prietaisas bus geresnis pasirinkimas nei efektyvus, bet triukšmingas, ypač jei gyvename mažame bute.

Galiausiai, perkant prietaisą, pagalvokite apie jo ilgaamžiškumą. Patikrinkite gamintojo reputaciją, garantijos sąlygas, atsarginių dalių prieinamumą. Net pats efektyviausias prietaisas nebus ekonomiškas, jei suges po trejų metų ir teks pirkti naują. Ilgaamžis B klasės prietaisas gali būti geresnis pasirinkimas nei trumpaamžis A klasės.

Energijos etiketės – tai įrankis, padedantis priimti apgalvotą sprendimą. Jos nėra tobulos ir ne visada pasakoja visą istoriją, bet suteikia svarbią informaciją, kuri ilgalaikėje perspektyvoje gali sutaupyti jūsų pinigus ir padėti saugoti aplinką. Svarbiausia – nesibaidyti tų spalvotų lipdukų, o išmokti jas skaityti ir naudoti sau į naudą.

Veröffentlicht in Dulkių siurblių remontas, Kavos aparatų remontas, naujienos, Laidynių (lygintuvų) remontas.