Kodėl verta susimąstyti apie kėdę rimčiau
Kai pradedi domėtis žaidimų kėdėmis, internete užgriūva tiek informacijos, kad galva ima suktis. Vieni reklamuoja dirbtinę odą, kiti – penkių metų garantijas, treti – LED apšvietimą (rimtai?). Bet iš tiesų svarbiausia yra tai, kaip ta kėdė palaiko tavo kūną per tas kelias ar net keliolika valandų, kurias praleidžiame prie kompiuterio.
Ergonomika – tai ne tik madinga sąvoka, kurią gamintojai meta į kiekvieną produkto aprašymą. Tai mokslas apie tai, kaip pritaikyti darbo vietą prie žmogaus kūno, o ne atvirkščiai. Blogai parinkta kėdė gali sukelti nugaros skausmus, įtampą kakle, netgi cirkuliacijos problemas kojose. O kai žaidi intensyvų MOBA ar FPS žaidimą, paskutinis dalykas, kurio tau reikia, yra diskomfortas, trukdantis susikoncentruoti.
Žaidimų kėdės atsirado kaip atsakas į specifinę problemą – žmonės praleidžia vis daugiau laiko sėdėdami prie ekranų, ir paprastos biuro kėdės ne visada atitinka jų poreikius. Tačiau ne kiekviena kėdė su „gaming” etikete yra tikrai ergonomiška.
Nugaros atrama – ne tik dekoracija
Pirmiausia pažvelkime į tai, kas tikrai svarbu – nugaros atramos forma ir reguliavimas. Daugelis gaming chair turi tą būdingą lenktyninių automobilių sėdynių dizainą su iškiliais šonais. Atrodo įspūdingai, bet ar tai ergonomiška?
Gera nugaros atrama turi palaikyti natūralią stuburo S formos kreivę. Tai reiškia, kad juosmens srityje turi būti nedidelis išgaubimas į priekį (lordozė), o viršutinėje nugaros dalyje – lengvas įlinkis. Kai kurios kėdės turi integruotą juosmens palaikymą, kitos ateina su atskiromis pagalvėlėmis, kurias gali prisegti prie kėdės.
Aš asmeniškai esu išbandęs abi sistemas. Integruotas juosmens palaikymas dažnai būna reguliuojamas – gali jį pakelti, nuleisti, kartais net pakeisti jo išsikišimo gylį. Tai patogiau, nes pagalvėlė nepaslanka, nekrenta. Tačiau atskiros pagalvėlės suteikia daugiau lankstumo – gali jas padėti tiksliai ten, kur tau reikia, arba visai nuimti, jei jaučiesi patogiau be jų.
Svarbu, kad nugaros atrama būtų pakankamai aukšta. Jei esi aukštesnis nei 180 cm, tikrai atkreipk dėmesį į kėdės specifikacijas. Kai kurios kėdės skirtos žmonėms iki 175 cm ūgio, ir jei esi aukštesnis, tavo galva tiesiog „kabos” virš kėdės, o tai tikrai nepatogiai.
Sėdynė ir šlaunų kampas
Dabar pereikime prie dalies, ant kurios tiesiogiai sėdi. Sėdynės gylis ir plotis yra kritiškai svarbūs, bet dažnai ignoruojami parametrai. Per gili sėdynė reiškia, kad jos kraštas spaus į tavo kelius iš užpakalinės pusės, trukdydamas normaliai cirkuliacijai. Per sekli – neturėsi pakankamai šlaunų palaikymo.
Idealu, kai tarp sėdynės priekinio krašto ir tavo kelio linkio yra apie 2-4 cm tarpas. Kai kurios pažangesnės kėdės turi reguliuojamą sėdynės gylį – tai puiki funkcija, ypač jei namuose kėde naudojasi keli skirtingo ūgio žmonės.
Sėdynės kampas taip pat turi reikšmės. Dauguma ergonomiškų kėdžių turi lengvą polinkį į priekį arba galimybę jį reguliuoti. Tai padeda išlaikyti teisingą dubens padėtį ir sumažina spaudimą stuburo apatinei daliai. Kai sėdi visiškai horizontalioje sėdynėje, dubuo linksta atgal, o tai sukelia papildomą įtampą juosmens srityje.
Dar vienas aspektas – sėdynės minkštumas. Čia reikia rasti aukso vidurį. Per minkšta sėdynė iš pradžių atrodo patogi, bet po kelių valandų pradedi „grimzti”, prarandamas palaikymas, ir kūnas pradeda ieškoti patogesnės padėties. Per kieta sėdynė spaudžia sėdmenų kaulus ir taip pat sukelia diskomfortą. Geriausia sėdynė turi vidutinį kietumą su šiek tiek prisitaikančios putos struktūros.
Porankiai – daugiau nei rankų atrama
Ilgą laiką porankius laikiau mažareikšme detalė. Kol nepradėjau jausti skausmo petyse ir kakle po ilgų žaidimo sesijų. Pasirodo, kai rankos „kabo” ore arba remiasi į stalą netinkamu kampu, pečių raumenys nuolat įsitempę, bandydami palaikyti rankų svorį.
Geri porankiai turi būti reguliuojami bent dviem kryptimis – aukščio ir pločio. Dar geriau, jei jie reguliuojasi į priekį-atgal ir gali suktis. Tokios 4D porankių sistemos leidžia tiksliai pritaikyti porankius prie tavo kūno proporcijų ir darbo stiliaus.
Teisingas porankių aukštis yra toks, kai tavo alkūnės sudaro maždaug 90 laipsnių kampą, o pečiai yra atpalaiduoti, nepakelti ir nenuleisti. Kai naudoji pelę ir klaviatūrą, dilbiai turėtų būti beveik horizontalūs arba su labai lengvu polinkiu žemyn.
Vienas patarimas iš patirties – kai perki kėdę, pasitikrink, ar porankių paviršius nėra per slidus. Kai kurios kėdės turi plastikinę porankių viršų, ir rankomis tiesiog „nuslysti” nuo jų. Minkštas, šiek tiek tekstūruotas paviršius yra daug patogesnis.
Galvos atrama ir kaklo padėtis
Ne visos gaming kėdės turi galvos atramą, o kai kurios ateina su atskira pagalvėle, kurią prisegi prie nugaros atramos viršaus. Ar ji būtina? Priklauso nuo to, kaip sėdi ir ką darai.
Jei mėgsti atsisėsti atgal tarp žaidimų ar žiūrėdamas vaizdo įrašus, galvos atrama tikrai pravers. Ji leidžia atpalaiduoti kaklo raumenis ir sumažina įtampą. Tačiau jei žaisdamas linksti į priekį (kaip daugelis kompetityvių žaidėjų), galvos atrama tau tiesiog nebus naudojama.
Svarbu, kad galvos atrama būtų reguliuojama aukščio atžvilgiu. Kiekvieno žmogaus kaklas yra skirtingo ilgio, ir jei atrama bus per žemai ar per aukštai, ji verčiau trukdys nei padės. Ideali padėtis – kai atrama palaiko galvos pagrindą, bet nespaudžia ir neverčia galvos į nenatūralią padėtį.
Mechanizmai ir atlošimo funkcijos
Dabar pereikime prie to, kas vyksta po sėdyne – kėdės mechanizmai. Tai ta dalis, kuri leidžia kėdei judėti, atlošti, suktis. Ir čia skirtumai tarp pigesnių ir brangesnių modelių tampa labai akivaizdūs.
Pagrindinis mechanizmas, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra atlošimo sistema. Paprasčiausios kėdės turi tik kelias fiksuotas pozicijas – tiesiai ir atlošta. Geresnės kėdės turi „tilt” mechanizmą, kuris leidžia kėdei suptis, ir tu gali reguliuoti pasipriešinimą pagal savo svorį.
Dar pažangesnės kėdės turi „synchro-tilt” mechanizmą, kai sėdynė ir nugaros atrama juda skirtingais kampais, palaikydama geresnę kūno padėtį atlošiant. Tai tikrai jaučiasi patogiau, ypač jei mėgsti žaidžiant šiek tiek supti kėdėje.
Atlošimo kampas taip pat svarbus. Daugelis gaming kėdžių gali atlošti net iki 135-180 laipsnių. Ar tau reikia gulėti kėdėje? Turbūt ne, bet galimybė atlošti iki 130-135 laipsnių yra puiki trumpam poilsiui tarp žaidimų. Tik įsitikink, kad atlošimo mechanizmas yra patikimas ir neatsiranda „liuznojimo” po kelių mėnesių naudojimo.
Medžiagos ir jų įtaka patogumui
Kalbant apie ergonomiką, negalime ignoruoti medžiagų, iš kurių pagaminta kėdė. Tai tiesiogiai veikia, kaip jaučiesi po kelių valandų sėdėjimo.
PU oda (dirbtinė oda) yra populiariausia gaming kėdžių medžiaga. Ji atrodo stilingai, lengvai valoma, bet turi vieną didelį trūkumą – nekvėpuoja. Vasarą ar šiltame kambaryje po valandos sėdėjimo nugara pradeda prakaituoti. Tai ne tik nepatogu, bet ir higieniškai ne pats geriausias variantas.
Audinys (tekstilė) kvėpuoja geriau, bet gali būti sunkiau valomas. Išpylus kavą ar kitą skystį, reikės pasidarbuoti. Tačiau kasdieniam patogumui audinys dažnai laimi.
Tinklelis (mesh) – tai premium variantas, kurį dažniau rasi biuro kėdėse nei gaming modeliuose. Jis puikiai kvėpuoja, prisitaiko prie kūno formos, bet paprastai brangiau kainuoja ir gali atrodyti mažiau „gaming” stilingai.
Naujesni hibridiniai sprendimai derina skirtingas medžiagas – pavyzdžiui, odos imitaciją šonuose ir kvėpuojantį audinį centre. Tai gana protingas kompromisas.
Kaip išsirinkti savo idealią kėdę
Gerai, dabar žinai visus techninius aspektus, bet kaip visa tai pritaikyti praktiškai? Štai keletas konkrečių žingsnių, kurie padės neprikrėsti klaidų.
Pirma, išsimatuok save. Taip, rimtai. Tau reikia žinoti savo ūgį, svorį, ir idealiu atveju – sėdint šlaunų ilgį (nuo dubens iki kelio). Daugelis gamintojų nurodo, kokiam ūgio ir svorio diapazonui skirta kėdė, bet šlaunų ilgis dažnai ignoruojamas, nors tai kritiškai svarbu sėdynės gyliui.
Antra, pagalvok apie savo sėdėjimo stilių. Ar linksti į priekį žaisdamas, ar sėdi atsilošęs? Ar dažnai keiti poziciją? Jei esi aktyvus sėdėtojas, tau reikės kėdės su geromis atlošimo funkcijomis ir tvirtais porankiais. Jei sėdi statmenai, sutelk dėmesį į juosmens palaikymą ir sėdynės patogumą.
Trečia, nustatyk biudžetą, bet būk realistiškas. Tikrai gera ergonomiška kėdė kainuos nuo 300 eurų ir daugiau. Taip, yra pigesnių variantų, bet jie dažnai turi kompromisų – mažiau reguliavimo galimybių, prastesnės medžiagos, trumpesnė garantija. Pagalvok apie tai kaip investiciją į savo sveikatą – jei kėdė tarnauja 5-7 metus, tai išeina vos kelios dešimtys eurų per metus.
Ketvirta, jei įmanoma, išbandyk kėdę prieš perkant. Žinau, kad daug kas perka internetu, bet jei gali nuvykti į parduotuvę ir pasėdėti bent 10-15 minučių, tai labai padės. Pirmieji įspūdžiai gali būti apgaulingi – kėdė, kuri atrodo patogi pirmąsias 5 minutes, gali tapti nepatogi po valandos.
Penkta, perskaityk atsiliepimus, bet filtruok informaciją. Ieškokite atsiliepimų iš žmonių, kurių kūno kompleksija panaši į tavo. Jei esi 190 cm ūgio ir 100 kg svorio, atsiliepimas nuo 165 cm ir 60 kg žmogaus tau nebus labai naudingas.
Ir paskutinis, bet svarbus patarimas – patikrink garantiją ir grąžinimo sąlygas. Geri gamintojai siūlo bent 2-3 metų garantiją pagrindinėms dalims. Kai kurie leidžia grąžinti kėdę per 30 dienų, jei ji netinka – tai puiki galimybė išbandyti namuose realiomis sąlygomis.
Kai kėdė jau namuose – pritaikymas ir priežiūra
Nusipirkti gerą kėdę – tai tik pusė darbo. Dabar reikia ją teisingai sureguliuoti ir prižiūrėti, kad ji tarnautų ilgai ir patogiai.
Pradėk nuo aukščio reguliavimo. Sėdėk kėdėje ir pastatyk kojas ant žemės – tavo šlaunys turėtų būti lygiagrečios grindims arba su labai lengvu polinkiu žemyn. Keliai turėtų sudaryti apie 90-100 laipsnių kampą. Jei tavo kojos nekabėtų žemės, reikia pakelio – tai ne gėda, tai ergonomika.
Toliau reguliuok porankius. Prisimink – alkūnės 90 laipsnių, pečiai atpalaiduoti. Jei porankiai per aukštai, pečiai kils. Per žemai – linksi į šoną. Jei tavo kėdė turi porankius, kurie reguliuojasi į priekį-atgal, pastatyk juos taip, kad galėtum patogiai pasiekti pelę ir klaviatūrą, alkūnėms remiamis į porankius.
Juosmens pagalvėlę ar palaikymą pastatyk į apatinę nugaros dalį, kur natūraliai yra stuburo įlinkis. Turėtum jausti švelnų spaudimą, kuris palaiko nugarą, bet ne stumia tave į priekį.
Galvos pagalvėlę reguliuok taip, kad ji palaikytų galvos pagrindą, kai sėdi normaliai. Jei turi atlošti galvą atgal, kad pasiektum pagalvėlę, ji per aukštai.
Dėl priežiūros – reguliariai valyk kėdę. Audinį gali dulkių siurbti, odą – šluostyti drėgna šluoste. Patikrink varžtus kas kelis mėnesius – nuo nuolatinio judėjimo jie gali atsilaisvinti. Tepalai ratukams ir mechanizmams taip pat pravers, ypač jei kėdė pradeda girgždėti.
Ir pats svarbiausias patarimas – net su geriausia kėde pasistengk keltis ir judėti kas 45-60 minučių. Jokia kėdė nepakeis to, kad žmogaus kūnas nėra sukurtas sėdėti nejudant valandų valandas. Trumpos pertraukėlės pratęs kojas, pasistiebti, praeiti po kambarį daro stebuklus tavo nugarai ir bendrai savijautai.
Tinkama gaming kėdė tikrai gali pakeisti žaidimo patirtį ir kasdienį komfortą. Bet atmink – ergonomika prasideda nuo supratimo, ko reikia tavo kūnui, ir baigiasi teisingais pasirinkimais bei įpročiais. Kėdė yra įrankis, o kaip jį naudosi – priklauso nuo tavęs.