Kas tie raidžių ir spalvų žaidimai ant buitinės technikos
Pirkdami naują šaldytuvą, skalbimo mašiną ar net lemputes, tikriausiai pastebėjote spalvotas lipdukes su raidėmis nuo A iki G. Šios etiketės atsirado ne todėl, kad gamintojams būtų nuobodu – jos turi visai konkrečią prasmę ir gali sutaupyti jūsų pinigų. Tačiau daugelis žmonių į jas žiūri kaip į kokį nesuprantamą kodą ir paprasčiausiai ignoruoja.
Energijos efektyvumo etiketės – tai standartizuota sistema, kuri parodo, kiek elektros energijos sunaudoja konkretus prietaisas. Kuo geresnė klasė (arčiau A), tuo mažiau elektros jis ėda ir tuo mažiau mokėsite už sąskaitas. Skamba paprasta, bet yra keletas niuansų, kuriuos verta žinoti.
Pirmiausia – šios etiketės nėra vienodos visoms prekėms. Šaldytuvo A klasė reiškia visai ką kita nei televizoriaus A klasė. Be to, 2021 metais Europos Sąjunga pakeitė visą sistemą, todėl dabar galite matyti senesnes etiketes su A+++, A++ ir A+ klasėmis arba naujas, kur aukščiausia klasė yra tiesiog A. Painiava? Tikrai taip, bet dabar viską išsiaiškinsime.
Kaip atsirado šios etiketės ir kodėl jos pasikeitė
Energijos efektyvumo etiketės Europoje pradėtos naudoti dar 1995 metais. Tuomet tai buvo revoliucinga idėja – suteikti vartotojams paprastą būdą palyginti skirtingų prietaisų energijos suvartojimą. Pradžioje skalė buvo nuo A (geriausias) iki G (blogiausias), ir viskas atrodė logiška.
Bet technologijos nestovi vietoje. Gamintojai pradėjo kurti vis efektyvesnius prietaisus, kurie viršijo pradinę A klasę. Kas tada? Na, pradėjo pridėti pliusus: A+, A++, A+++. Kai kuriose kategorijose net atsirado A++++. Tai tapo absurdiška – naujus šaldytuvus rinkoje beveik nebeįmanoma buvo rasti su klasėmis žemesnėmis nei A+, todėl visa sistema prarado prasmę.
2021 metų kovą ES nusprendė viską atnaujinti. Grįžta prie pradinės A-G skalės, bet su griežtesniais reikalavimais. Dabar A klasę pasiekti labai sunku – daugelis prietaisų, kurie anksčiau buvo A+++, dabar gali būti tik B arba C klasės. Tai nereiškia, kad jie tapo prastesni – tiesiog matuoklė pasikeitė. Šis pokytis skirtas tam, kad būtų vietos tobulėti ir skatintų gamintojus kurti dar efektyvesnius produktus.
Ką reiškia tos spalvos ir skaičiai
Pažvelkite į bet kurią energijos efektyvumo etiketę – pamatysite spalvų gradientą nuo žalios iki raudonos. Tai ne atsitiktinumas. Žmogaus smegenys instinktyviai supranta: žalia – gerai, raudona – blogai. A klasė visada bus žalioje zonoje, o G – raudonoje.
Bet etiketėje yra ne tik raidės. Pamatysite ir konkrečius skaičius – kiek kilovatvalandžių (kWh) per metus sunaudoja prietaisas. Štai čia ir slypi tikroji vertė. Pavyzdžiui, du šaldytuvai gali būti C klasės, bet vienas sunaudoja 150 kWh per metus, o kitas – 180 kWh. Jei elektros kaina yra apie 0,15 euro už kWh, tai per metus skirtumas būtų 4,5 euro. Per dešimt metų – 45 eurai. Ne milžiniška suma, bet vis tiek.
Naujosiose etiketėse taip pat rasite QR kodą. Nuskenusite jį telefonu ir pateksite į Europos produktų duomenų bazę, kur galėsite rasti daugiau techninių detalių apie prietaisą. Tai ypač naudinga, jei norite palyginti kelis modelius.
Dar vienas svarbus elementas – ikonėlės, kurios rodo papildomus parametrus. Skalbimo mašinai tai gali būti triukšmo lygis, vandens suvartojimas, maksimali apkrova. Šaldytuvui – talpa litrais, triukšmas. Televizoriui – energijos suvartojimas įprastinėmis sąlygomis ir HDR režime. Šios ikonėlės padeda suprasti ne tik energijos efektyvumą, bet ir bendrą prietaiso kokybę.
Kuo skiriasi skirtingų prietaisų etiketės
Kaip jau minėjau, ne visi prietaisai vertinami vienodai. Šaldytuvas dirba 24 valandas per parą, 365 dienas per metus, todėl net nedidelis efektyvumo skirtumas tampa reikšmingas. Tuo tarpu dulkių siurblys naudojamas gal valandą per savaitę – čia energijos klasė turi mažesnę įtaką jūsų sąskaitoms.
Šaldytuvams ir šaldikliams etiketėje nurodomas metinis energijos suvartojimas, kuris apskaičiuojamas pagal standartines sąlygas: tam tikrą aplinkos temperatūrą, normalų durų atidarymą, vidutinį užpildymą. Jūsų namuose sąlygos gali skirtis, todėl faktinis suvartojimas gali būti šiek tiek kitoks.
Skalbimo mašinoms ir džiovintuvams svarbu ne tik elektra, bet ir vanduo. Todėl etiketėje matysite ir vandens suvartojimą litrais per ciklą. Moderniausios skalbyklės gali išsisukti su 40-50 litrų per skalbimą, o senesni modeliai gali naudoti ir 70-80 litrų. Per metus tai gali sudaryti tūkstančius litrų skirtumo.
Televizoriai ir monitoriai vertinami pagal energijos suvartojimą 1000 valandų žiūrėjimo metu. Čia svarbu suprasti, kad HDR turinys (filmai su didesniu dinaminiu diapazonu) sunaudoja žymiai daugiau energijos nei įprastas turinys. Todėl naujosiose etiketėse nurodomos abi vertės.
Lemputės turi paprasčiausią sistemą – tiesiog nurodomos vatais ir liumenais (šviesos srautu). Šiuolaikinės LED lemputės su 8-10 vatų galia duoda tiek pat šviesos kaip senosios 60-75 vatų kaitrines lemputės. Tai milžiniškas skirtumas.
Ar verta permokėti už geresnę klasę
Štai kur prasideda įdomiausia dalis. Prietaisas su A klase dažniausiai kainuoja daugiau nei su C ar D klase. Klausimas – ar ta investicija atsipirks?
Paimkime konkretų pavyzdį. Šaldytuvas su B klase kainuoja 500 eurų ir per metus sunaudoja 200 kWh. Panašaus dydžio šaldytuvas su A klase kainuoja 650 eurų ir sunaudoja 150 kWh per metus. Skirtumas – 50 kWh per metus arba apie 7,5 euro (jei elektra kainuoja 0,15 euro už kWh).
Papildomi 150 eurų investicijos atsipirktų per 20 metų. Ar šaldytuvas tiek išgyvens? Galbūt taip, galbūt ne. Bet yra ir kitų dalykų, į kuriuos verta atsižvelgti. Efektyvesni prietaisai dažnai būna kokybiškesni, turi geresnes funkcijas, ilgesnę garantiją. Be to, elektros kainos kyla – tai, kas šiandien kainuoja 0,15 euro už kWh, po penkerių metų gali kainuoti 0,20 ar daugiau.
Yra ir kitas aspektas – aplinkosauga. Net jei ekonominis efektas ne toks akivaizdus, mažesnis energijos suvartojimas reiškia mažesnį anglies dioksido pėdsaką. Jei tai jums svarbu, geresnė energijos klasė yra aiškus pasirinkimas.
Mano patarimas: jei renkate prietaisą, kuris dirbs daug (šaldytuvas, šaldiklis, kondicionierius), verta investuoti į geresnę klasę. Jei tai prietaisas, kurį naudosite retai (mikrobangų krosnelė, dulkių siurblys), energijos klasė gali būti ne pagrindinis kriterijus.
Kaip realybė skiriasi nuo etiketės
Etiketėje nurodyti skaičiai yra teoriniai, gauti laboratorijose standartinėmis sąlygomis. Gyvenime viskas gali būti kitaip. Šaldytuvas sunaudos daugiau elektros, jei:
– Kambarys yra šiltas (ypač vasarą)
– Dažnai atidarote duris
– Įdėjote daug šilto maisto
– Prietaisas stovi šalia šilumos šaltinio (pvz., viryklės)
– Kondensatorius (galinė dalis) užterštas dulkėmis
Skalbimo mašina sunaudos daugiau, jei nuolat skalbiate 90 laipsnių temperatūroje, nors testuose naudojama 60 laipsnių programa. Televizorius ės daugiau energijos, jei žiūrite su maksimaliu ryškumu ir įjungtu HDR.
Tai nereiškia, kad etiketės meluoja – jos suteikia standartizuotą palyginimo tašką. Bet jūsų faktinis suvartojimas priklausys nuo to, kaip naudojate prietaisą. Čia keletas patarimų, kaip išlaikyti suvartojimą arčiau etiketėje nurodyto:
Šaldytuvams: laikykite juos pilnus (bet ne perkrautus), reguliariai valykite kondensatorių, nustatykite tinkamą temperatūrą (šaldytuvui 4-5°C, šaldikliui -18°C).
Skalbyklėms: naudokite pilną apkrovą, rinkitės žemesnės temperatūros programas (šiuolaikiniai skalbimo milteliai puikiai veikia ir 30-40 laipsnių), valykite filtrą.
Televizoriams: sumažinkite ryškumą (gamykliniai nustatymai dažnai per šviesūs), išjunkite nereikalingas funkcijas, naudokite energijos taupymo režimą.
Ką dar reikia žinoti apie etiketes
Energijos efektyvumo etiketės nėra vienintelis ženklas, į kurį verta atkreipti dėmesį. Yra ir kitų sertifikatų, kurie gali būti naudingi.
EU Ecolabel – tai Europos ekologinis ženklas, kuris rodo, kad produktas atitinka griežtus aplinkosaugos standartus ne tik energijos suvartojimo, bet ir gamybos, medžiagų, perdirbimo požiūriu.
Energy Star – amerikietiškas standartas, kurį galite matyti ant kompiuterių, monitorių ir kitos elektronikos. Nors tai ne ES sistema, daugelis gamintojų naudoja šį ženklą tarptautiniu mastu.
TCO sertifikatas – ypač populiarus monitoriams ir kompiuteriams. Vertina ne tik energijos efektyvumą, bet ir ergonomiką, išmetamus teršalus, socialinę atsakomybę gamyboje.
Dar vienas dalykas – garantijos ir remonto galimybės. ES dabar reikalauja, kad gamintojai užtikrintų atsarginių dalių prieinamumą tam tikrą laiką. Tai susiję su „teisės remontuoti” judėjimu, kuris siekia, kad prietaisai tarnautų ilgiau, o ne būtų išmetami po kelių metų. Ilgaamžiškumas yra geriausias energijos taupymo būdas – geriau vienas šaldytuvas 15 metų nei trys po penkis.
Kaip išsirinkti prietaisą, kuris tikrai taupo
Dabar, kai suprantate, kaip veikia etiketės, štai praktinė strategija, kaip rinktis:
1. Nustatykite prioritetus. Jei perkate šaldytuvą ar kondicionierių, energijos efektyvumas turėtų būti vienas svarbiausių kriterijų. Jei perkate mikrobangų krosnelę, kurią naudosite 10 minučių per dieną, galite labiau dėmesio skirti funkcionalumui.
2. Paskaičiuokite ilgalaikę kainą. Pirkimo kaina + (metinis suvartojimas kWh × elektros kaina × planuojami naudojimo metai). Taip pamatysite tikrąją prietaiso kainą.
3. Žiūrėkite ne tik raidę, bet ir skaičius. Du prietaisai su ta pačia klase gali turėti skirtingą faktinį suvartojimą. Visada tikrinkite kWh per metus.
4. Atsižvelkite į dydį. Didesnis šaldytuvas natūraliai sunaudos daugiau energijos nei mažesnis, net jei jų klasės vienodos. Nepirkite per didelio prietaiso „atsargai” – tai tik švaistysite energiją.
5. Skaitykite atsiliepimus. Kartais realūs naudotojai praneša, kad faktinis suvartojimas skiriasi nuo deklaruoto. Tai gali būti signalas apie kokybės problemas.
6. Neužmirškite papildomų funkcijų. Inverterinis kompresorius šaldytuve, automatinis džiovinimas indaplovėje, jutikliai skalbyklėje – šios technologijos padeda taupyti energiją praktikoje, net jei etiketėje klasė ta pati.
Kai etiketė tampa realiu taupymu
Energijos efektyvumo etiketės – tai ne tik spalvotos lipdukes ant prietaisų. Tai įrankis, kuris padeda priimti protingus sprendimus ir ilgainiui sutaupyti pinigų. Taip, pradžioje reikia šiek tiek įsigilinti, suprasti, ką reiškia tos raidės ir skaičiai, bet tai nėra raketų mokslas.
Svarbiausia suprasti, kad geresnė energijos klasė ne visada reiškia, jog turite pirkti brangiausią prietaisą parduotuvėje. Kartais vidutinės klasės modelis su protingomis funkcijomis ir tinkamu dydžiu bus geresnis pasirinkimas nei top klasės, bet per didelis ar per daug funkcijų turintis prietaisas, kurių niekada nenaudosite.
Technologijos tobulėja, energijos kainos kinta, bet pagrindinis principas lieka tas pats: kuo mažiau energijos sunaudoja prietaisas, tuo mažiau mokate už elektros sąskaitas ir tuo mažiau kenkiate aplinkai. Etiketės padeda tai įvertinti akimirksniu, be ilgų techninių specifikacijų studijavimo. Naudokitės šia informacija protingai, ir jūsų piniginė bei planeta bus dėkingos.