Kai ekrane pradeda dėtis keistenybės
Turbūt kiekvienas, kas bent kiek intensyviau naudoja kompiuterį, yra matęs keistų dalykų ekrane – netikėtų spalvotų taškų, linijų, iškraipytų tekstūrų žaidimuose ar net visiškai sumaištingų vaizdų. Tai, ką specialistai vadina „GPU artifacting”, gali būti ir nedidelis nepatogumas, ir rimtos problemos ženklas. Paprasčiau tariant, tai vaizdo kortelės „klaidos”, kai ji neteisingai apdoroja ar perduoda vaizdo informaciją.
Pirmą kartą susidūrus su tokiu reiškiniu, daugelis žmonių iš karto galvoja apie blogiausią scenarijų – kad vaizdo kortelė miršta ir reikės išleisti krūvą pinigų naujai. Tačiau realybė dažnai būna daug švelnesnė. Artifacting gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, pradedant paprastu perkaitimu ir baigiant programinės įrangos konfliktais. Svarbu suprasti, kas tiksliai vyksta ir kaip tai diagnozuoti.
Kokie būna tie „artifaktai”
Prieš pradedant spręsti problemą, verta suprasti, su kokio tipo artefaktais susiduriate. Jie gali pasireikšti labai įvairiai. Kartais tai būna smulkūs spalvoti taškeliai, kurie spindi ekrane kaip kokia keista konfeti. Kitiems vartotojams pasirodo horizontalios ar vertikalios linijos, kurios driekiasi per visą ekraną.
Žaidimuose artefaktai dažnai atrodo kaip iškraipytos tekstūros – pavyzdžiui, personažo veidas gali atrodyti lyg ištemptų trikampių rinkinys, arba pastatai žaidimuose gali turėti keistus spalvotus plotus. Kai kurie žmonės mato „šachmatų lenteles” – tokius stačiakampius blokus, kurie netikėtai atsiranda vaizde.
Yra ir drastiškesnių atvejų, kai visas ekranas tampa neatpažįstamu – pilnas chaotiškų spalvų, linijų ir formų. Tokiu atveju kompiuteris dažnai užstringa arba pats persikrauna. Tai jau aiškus signalas, kad kažkas labai negerai.
Svarbu pastebėti, kada tiksliai šie artefaktai pasirodo. Ar tik žaidžiant reiklesnį žaidimą? Ar net paprastai naršant internete? Gal tik paleidus konkretų programą? Šie niuansai labai padeda nustatyti tikrąją problemos priežastį.
Perkaitimas – dažniausias kaltininkas
Jei turėčiau lažintis, kas dažniausiai sukelia GPU artefaktus, statyčiau ant perkaitimo. Vaizdo kortelės yra galingos mašinos, kurios apdorodamos grafikos informaciją generuoja didžiulį kiekį šilumos. Kai ši šiluma nėra tinkamai išvedama, procesorius pradeda „klysti”.
Kaip suprasti, ar problema tikrai perkaitimas? Pirma, galite naudoti programas kaip MSI Afterburner, GPU-Z ar HWMonitor, kurios rodo vaizdo kortelės temperatūrą realiuoju laiku. Normalios darbo temperatūros paprastai svyruoja nuo 60 iki 85 laipsnių Celsijaus priklausomai nuo apkrovos. Jei matote temperatūras virš 90 laipsnių, tai jau raudona vėliavėlė.
Kodėl vaizdo kortelė gali perkaisti? Dažniausiai kaltas dulkių susikaupimas. Per mėnesius ir metus kompiuterio viduje kaupiasi dulkės, kurios užkemša ventiliatorius ir radiatorius. Tai kaip bandyti kvėpuoti pro storą antklodę – oras tiesiog neprasiskverbia.
Praktiškas patarimas: atidarykite kompiuterio korpusą ir pažiūrėkite į vaizdo kortelę. Jei ventiliatoriai ir radiatorius atrodo lyg apaugę pilku kilimu, laikas valyti. Galite naudoti suslėgtą orą (parduodamas balionėliuose) arba labai švelniai pūsti švariu šepetėliu. Tik būtinai prieš tai išjunkite kompiuterį ir palaukite, kol viskas atvės.
Kita perkaitimo priežastis gali būti išdžiūvusi arba prastos kokybės termopasta tarp GPU lustų ir aušintuvo. Jei jūsų vaizdo kortelei jau keli metai, termopastos keitimas gali dramatiškai pagerinti situaciją. Tiesa, tai jau reikalauja šiek tiek daugiau techninio pasitikėjimo savimi, nes reikia išardyti vaizdo kortelę.
Overclocking ir nestabilios nustatymai
Daugelis entuziastų mėgsta „išspausti” iš savo vaizdo kortelės maksimalų našumą, padidindami jos darbo dažnius – tai ir vadinama overclocking. Problema ta, kad ne kiekviena kortelė stabiliai veikia su padidintu dažniu, net jei iš pradžių viskas atrodo gerai.
Jei anksčiau keitėte GPU dažnius ar įtampą (voltage), tai gali būti jūsų artefaktų šaltinis. Net nedideli dažnio padidinimai gali sukelti nestabilumą, kuris pasireiškia kaip tik artefaktais. Sprendimas paprastas – grąžinkite nustatymus į gamyklinius.
MSI Afterburner, EVGA Precision ar kitose overclocking programose paprastai yra „Reset” ar „Default” mygtukas. Paspauskite jį ir pažiūrėkite, ar problema išnyksta. Jei taip, vadinasi, jūsų overclock buvo per agresyvus. Galite bandyti mažesnius padidėjimus, bet visada testuokite stabilumą su programomis kaip FurMark ar 3DMark.
Įdomu tai, kad kartais net negavę overclock, galite susidurti su nestabiliais nustatymais. Kai kurios vaizdo kortelės ateina iš gamyklos su „factory overclock” – tai reiškia, kad gamintojas jau padidino dažnius. Jei turite tokią kortelę ir matote artefaktus, galite bandyti šiek tiek sumažinti dažnius žemiau gamyklinių nustatymų.
Draiveriams taip pat tenka kaltė
Programinė įranga gali būti tokia pat kalta kaip ir aparatinė. Vaizdo kortelės draiversiai – tai programos, kurios leidžia operacinei sistemai ir programoms bendrauti su GPU. Kai šie draiversiai sugenda, pasensta ar tiesiog netinka konkrečiai sistemai, gali atsirasti įvairiausių problemų, įskaitant artefaktus.
Pirmiausia patikrinkite, ar turite naujausius draiverius. NVIDIA vartotojams tai reiškia GeForce Experience programą arba tiesioginį atsisiuntimą iš NVIDIA svetainės. AMD vartotojams – Radeon Software. Paprastai naujausi draiversiai sprendžia žinomas problemas ir pagerina suderinamumą.
Bet štai įdomus dalykas – kartais naujausi draiversiai gali SUKELTI problemas. Taip, skamba keistai, bet tai nutinka. Jei artefaktai atsirado iškart po draiverio atnaujinimo, verta pabandyti grįžti prie ankstesnės versijos. Abi NVIDIA, ir AMD leidžia atsisiųsti senesnes draiverio versijas iš jų svetainių.
Kai keičiate draiverius, rekomenduoju naudoti programą DDU (Display Driver Uninstaller). Ji visiškai išvalo senus draiverius iš sistemos, o ne tiesiog „užrašo” naujus ant senų. Paleiskite kompiuterį saugiuoju režimu (Safe Mode), paleiskite DDU, leiskite jai išvalyti senus draiverius, perkraukite kompiuterį ir tik tada įdiekite naujus. Tai gali skambėti kaip perdėta, bet tikrai padeda išvengti konfliktų.
Maitinimo šaltinio vaidmuo
Apie ką daugelis pamiršta – tai maitinimo šaltinis (PSU). Vaizdo kortelės, ypač galingos, reikalauja stabilaus ir pakankamo elektros tiekimo. Jei jūsų PSU yra per silpnas, senas ar prastos kokybės, jis gali nesugebėti tiekti reikiamos energijos, ypač apkrovos metu.
Kaip tai pasireiškia? Kai žaidžiate reiklų žaidimą, vaizdo kortelė reikalauja daugiau energijos. Jei PSU nesuteikia pakankamai, GPU gali pradėti „badauti” ir veikti nestabiliai – štai jums ir artefaktai. Kartais kompiuteris net tiesiog išsijungia ar persikrauna.
Patikrinkite, ar jūsų PSU turi pakankamai galios jūsų vaizdo kortelei. Pavyzdžiui, NVIDIA RTX 3080 rekomenduoja bent 750W PSU. Jei turite 500W maitinimo šaltinį, tai gali būti problema. Taip pat svarbu, kad PSU būtų geros kokybės – pigūs bevarčiai modeliai gali būti pavojingi visai sistemai.
Dar vienas niuansas – patikrinkite, ar visi maitinimo kabeliai yra tvirtai prijungti prie vaizdo kortelės. Kartais kabelis gali būti šiek tiek atsilaisvinęs, o tai sukelia nestabilų energijos tiekimą. Tiesiog švelniai patikrinkite visus jungtis – jie turėtų būti įsegti iki galo ir girdėti spragtelėjimą.
Aparatinės gedimas – kai problema rimta
Dabar apie nemaloniausią scenarijų – tikrą aparatinį gedimą. Kartais GPU lustas ar vaizdo atmintis (VRAM) tiesiog sugenda. Tai gali nutikti dėl gamybos defekto, per ilgo naudojimo ekstremaliomis sąlygomis ar tiesiog nesėkmės.
Kaip atskirti aparatinį gedimą nuo kitų problemų? Paprastai aparatiniai gedimai yra nuoseklūs ir nepašalinami. Jei išvalėte dulkes, grąžinote nustatymus į gamyklinius, perkėlėte draiverius, patikrinote temperatūras, o artefaktai vis tiek lieka – tikimybė, kad problema aparatinė, labai padidėja.
Vienas būdas patikrinti – išbandyti vaizdo kortelę kitame kompiuteryje. Jei ir ten matote tuos pačius artefaktus, tai aiškus ženklas, kad problema su pačia kortele. Arba atvirkščiai – įdėkite kitą vaizdo kortelę į savo kompiuterį ir pažiūrėkite, ar problema išnyksta.
Dar vienas testas – paleiskite memtest programą, skirtą GPU atminčiai. Programa OCCT turi GPU memtest funkciją, kuri gali aptikti VRAM klaidas. Jei testas rodo klaidas, tai reiškia, kad vaizdo atmintis sugedo.
Jei jūsų vaizdo kortelė dar garantijoje, nedvejodami kreipkitės į gamintoją ar parduotuvę. Dauguma rimtų gamintojų (ASUS, MSI, Gigabyte, EVGA) turi gana gerus garantinius aptarnavimus. Tiesiog būkite pasirengę, kad procesas gali užtrukti kelias savaites.
Kai problema ne ten, kur tikėjaisi
Kartais tai, kas atrodo kaip GPU artefaktai, iš tikrųjų ateina iš visai kitos vietos. Pavyzdžiui, monitoriaus ar HDMI/DisplayPort kabelio problemos gali atrodyti labai panašiai į vaizdo kortelės artefaktus.
Paprastas būdas patikrinti – pakeiskite kabelį. Naudokite kitą HDMI ar DisplayPort kabelį ir pažiūrėkite, ar problema išlieka. Taip pat pabandykite kitą monitoriaus įėjimą (jei monitorius turi kelis). Kartais konkretus portas gali būti sugedęs.
Jei turite galimybę, prijunkite kompiuterį prie kito monitoriaus ar televizoriaus. Jei artefaktai išnyksta, problema buvo monitoriuje, o ne vaizdo kortelėje. Tai būtų gera žinia, nes monitorių paprastai lengviau ir pigiau pakeisti nei vaizdo kortelę.
Dar viena neakivaizdi priežastis – operatyviosios atminties (RAM) problemos. Taip, RAM klaidos kartais gali pasireikšti kaip vaizdo artefaktai, ypač žaidimuose. Paleiskite Windows Memory Diagnostic įrankį arba MemTest86 programą, kad patikrintumėte RAM. Jei randa klaidų, pabandykite išimti po vieną RAM plokštę ir testuokite, kuri iš jų kalta.
Ką daryti čia ir dabar – praktinė veiksmų seka
Taigi, jūsų ekrane šoka keisti dalykai ir norite tai išspręsti. Štai logiška veiksmų seka, kuria rekomenduoju eiti:
Pirmas žingsnis: Stebėkite temperatūras. Atsisiųskite GPU-Z ar MSI Afterburner ir pažiūrėkite, kokios temperatūros pasiekia jūsų vaizdo kortelė apkrovos metu. Jei virš 85-90°C, problema greičiausiai perkaitimas.
Antras žingsnis: Išvalykite kompiuterį nuo dulkių. Net jei nemanote, kad ten daug dulkių, vis tiek verta patikrinti. Nustebsite, kiek jų gali būti. Suslėgto oro balionėlis kainuoja kelis eurus ir gali išspręsti problemą.
Trečias žingsnis: Grąžinkite visus nustatymus į gamyklinius. Jei naudojote overclock, išjunkite. Jei keitėte ventiliatorių kreives ar kitus nustatymus, grąžinkite į default.
Ketvirtas žingsnis: Atnaujinkite arba atkurkite draiverius. Pabandykite naujausią versiją, o jei tai nepadeda – grįžkite prie ankstesnės stabilios versijos. Naudokite DDU švariam pašalinimui.
Penktas žingsnis: Patikrinkite visus kabelius ir jungtis. Įsitikinkite, kad maitinimo kabeliai tvirtai prijungti prie vaizdo kortelės, o vaizdo kabelis gerai įsegtas į monitorių ir GPU.
Šeštas žingsnis: Testuokite su kitais komponentais. Pakeiskite vaizdo kabelį, pabandykite kitą monitorių, paleiskite RAM testą. Kartais problema slypi ne ten, kur tikitės.
Septintas žingsnis: Jei nieko nepadėjo, laikas galvoti apie aparatinį gedimą. Patikrinkite garantiją ir kreipkitės į gamintoją arba konsultuokitės su profesionaliu servisu.
Svarbu nepulti į paniką ir nevaryti savęs į kampą. Dauguma GPU artefaktų problemų yra išsprendžiamos be didelių investicijų. Net jei problema pasirodė rimta, sisteminga diagnostika padės tiksliai nustatyti, kas negerai, ir išvengti nereikalingų išlaidų keičiant komponentus, kurie iš tikrųjų veikia gerai.
Dar vienas patarimas – dokumentuokite, ką matote. Padarykite ekrano nuotrauką arba nufotografuokite telefonų, kai matote artefaktus. Tai padės ir jums geriau suprasti problemą, ir techninio palaikymo specialistams, jei teks kreiptis pagalbos. Skirtingi artefaktų tipai gali nurodyti į skirtingas problemas, todėl vizualinė informacija labai vertinga.
Ir paskutinis dalykas – nesibaiminkite eksperimentuoti, bet žinokite savo ribas. Dulkių valymas, draiverio keitimas, nustatymų koregavimas – visa tai saugu ir lengvai atšaukiama. Bet jei niekada neišardėte vaizdo kortelės, gal neverta pradėti keisti termopastos, kai kortelė dar garantijoje. Kartais protingiausia kreiptis į profesionalus.