Kodėl apskritai reikia UPS kompiuteriui?
Turbūt daugelis esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai intensyviai dirbant prie kompiuterio staiga dingsta elektra. Viskas užgęsta, o kartu išnyksta ir paskutinės valandos darbas. Dar blogiau, kai tokie elektros tinklo šuoliai ar nutrūkimai kartojasi reguliariai – tai gali rimtai pakenkti kompiuterio komponentams, ypač kietajam diskui ir maitinimo blokui.
UPS (Uninterruptible Power Supply) arba nepertraukiamo maitinimo šaltinis – tai ne koks nors prabangos dalykas, o tikrai praktiška įranga, kuri apsaugo jūsų techniką nuo netikėtų elektros tinklo problemų. Jis veikia kaip tarpininkas tarp elektros lizdo ir kompiuterio, nuolat stebėdamas įtampos kokybę ir prireikus perjungdamas į akumuliatoriaus maitinimą.
Lietuvoje elektros tinklo kokybė nėra vienoda visur. Senesniuose rajonuose ar kaimo vietovėse įtampos svyravimai ir trumpi nutrūkimai – gana dažnas reiškinys. Net ir mieste, kai vasarą praūžia audra su perkūnija, elektra gali dingti bet kada. UPS čia tampa tikru gelbėtoju, suteikdamas kelias minutes laiko normaliai išsaugoti darbą ir tvarkai išjungti kompiuterį.
Pagrindiniai UPS tipai ir jų skirtumai
Rinkoje rasite tris pagrindinius UPS tipus, kurie skiriasi veikimo principu ir, žinoma, kaina. Supratimas, kuo jie skiriasi, padės išsirinkti tai, kas tikrai reikalinga.
Standby (Off-line) UPS – tai paprasčiausia ir pigiausia konstrukcija. Normaliai veikiant elektros tinklui, jis tiesiog praleidžia srovę per save į kompiuterį. Kai įtampa nukrenta arba visiškai dingsta, UPS per 5-10 milisekundžių persijungia į akumuliatoriaus maitinimą. Šis trumpas persijungimo laikas daugumai šiuolaikinių kompiuterių nėra problema – jų maitinimo blokai turi pakankamai kondensatorių, kad išlaikytų darbą. Tokio tipo UPS puikiai tinka namų kompiuteriams ir nedideliems biurams.
Line-interactive UPS – tai vidurinės klasės sprendimas, kuris jau turi įtampos reguliavimo funkciją. Jame įmontuotas autotransformatorius, kuris gali kompensuoti nedidelius įtampos svyravimus (pavyzdžiui, kai įtampa krenta iki 200V ar pakyla iki 250V) neperjungdamas į akumuliatorių. Tai labai naudinga, nes akumuliatorius naudojamas tik tikrai reikalingais atvejais, todėl tarnauja ilgiau. Persijungimo laikas panašus kaip ir standby tipo – apie 2-4 milisekundes.
Online (Double-conversion) UPS – tai profesionalus sprendimas, kuris nuolat maitina įrangą iš akumuliatoriaus, o elektros tinklas tuo metu tik perkrauna akumuliatorių. Čia nėra jokio persijungimo laiko, nes įranga visada gauna idealią sinusinę įtampą iš UPS. Toks įrenginys apsaugo nuo visų įmanomų elektros tinklo problemų, bet kainuoja gerokai brangiau ir dėl nuolatinio keitiklio darbo šiek tiek triukšminga (veikia aušinimo ventiliatorius). Tokius UPS naudoja serverinėse, medicinos įstaigose ir ten, kur net trumpiausias elektros nutrūkimas nepriimtinas.
Galios apskaičiavimas – kiek VA ar W reikia?
Vienas dažniausių klausimų – kokios galios UPS reikia? Čia reikia suprasti du dalykus: skirtumą tarp VA (voltamperų) ir W (vatų), bei kaip apskaičiuoti savo įrangos poreikius.
UPS galia nurodoma VA, o kompiuterių ir kitų įrenginių suvartojama galia – vatais (W). Skirtumas slypi tame, kad ne visa elektros energija paverčiama naudingu darbu – dalis išsisklaido. Santykis tarp VA ir W vadinamas galios koeficientu (power factor). Paprastai jis būna 0,6-0,8. Tai reiškia, kad 1000 VA UPS realiai gali išlaikyti apie 600-800W apkrovą.
Kaip apskaičiuoti, ko jums reikia? Pirmiausia suskaičiuokite, ką ketinate prijungti prie UPS. Tipinis namų ar biuro kompiuteris su monitoriumi suvartoja:
– Vidutinio našumo kompiuteris (be vaizdo plokštės): 150-250W
– Žaidimų kompiuteris su galinga vaizdo plokšte: 400-700W
– LED monitorius 24″: 25-40W
– Maršrutizatorius (router): 10-20W
Tarkime, turite vidutinį kompiuterį (200W), monitorių (30W) ir norite prijungti dar maršrutizatorių (15W). Iš viso – 245W. Dabar reikia atsižvelgti į galios koeficientą. Jei jis 0,7, tai 245W / 0,7 = 350 VA. Tačiau geriau imti su atsarga – bent 30-50%, nes įranga įsijungimo momentu gali suvartoti daugiau energijos. Taigi, šiuo atveju tiktų 500-650 VA UPS.
Svarbus niuansas – nebandykite prie UPS jungti lazerinio spausdintuvo ar kitų įrenginių su kaitinimo elementais. Jie staiga suvartoja labai daug energijos ir gali perkrauti UPS. Spausdintuvą geriau prijungti prie paprastos UPS rozetės be akumuliatoriaus apsaugos (daugelis UPS turi tokių papildomų lizdų).
Akumuliatoriaus veikimo laikas – reali situacija
Pardavėjai dažnai nurodo, kad UPS gali išlaikyti įrangą 10-15 minučių ar net ilgiau. Tačiau realybė būna kitokia. Tie skaičiai paprastai nurodyti esant minimaliai apkrovai – pavyzdžiui, 100W. Kai prijungsite pilnai apkrautą kompiuterį, laikas gerokai sutrumpės.
Pavyzdžiui, 650 VA UPS su 360W realia galia ir 7Ah akumuliatoriumi:
– Esant 100W apkrovai – veiks apie 15-20 minučių
– Esant 200W apkrovai – veiks apie 7-10 minučių
– Esant 300W apkrovai – veiks apie 4-6 minutes
Ar to užtenka? Daugumoje atvejų – taip. UPS tikslas nėra leisti dirbti valandų valandas be elektros. Jo užduotis – suteikti pakankamai laiko normaliai išsaugoti darbą ir išjungti kompiuterį. Net 3-5 minutės tam visiškai pakanka.
Jei jums reikia ilgesnio veikimo laiko, galite rinktis UPS su galingesniu akumuliatoriumi arba net išoriniais papildomais akumuliatoriais. Tačiau tai jau brangiau ir dažniausiai nereikalinga paprastam naudotojui.
Išėjimų tipai ir jų svarba
Pažvelgę į UPS galinio skydelio rozetės, pastebėsite, kad jos būna skirtingų tipų. Tai nėra atsitiktinumas – skirtingos rozetės teikia skirtingą apsaugą.
Rozetės su akumuliatoriaus apsauga – tai pagrindinės rozetės, kurios persijungia į akumuliatorių, kai dingsta elektra. Prie jų junkite kompiuterį, monitorių, išorinį kietąjį diską – viską, kas turi būti apsaugota nuo staigaus išsijungimo.
Rozetės tik su įtampos apsauga (surge protection only) – šios rozetės apsaugo nuo įtampos šuolių, bet nepersijungia į akumuliatorių. Jos skirtos įrangai, kuriai elektros nutrūkimas nėra kritinis, bet kuri vis tiek turi būti apsaugota nuo perkrovų. Čia galite jungti spausdintuvą, garso kolonėles, šviestuvą.
Kiek rozetčių reikia? Pagalvokite, ką tikrai norite apsaugoti. Paprastai pakanka 4 rozetčių su akumuliatoriaus apsauga ir 2-4 papildomų tik su perkrovų apsauga. Nebandykite į UPS jungti visko, kas yra ant stalo – tai tik bereikalingai apkraus sistemą.
Programinė įranga ir komunikacija su kompiuteriu
Šiuolaikiniai UPS dažniausiai turi USB jungtį kompiuteriui. Tai labai naudinga funkcija, kurią verta turėti. Prijungus UPS prie kompiuterio specialia programa, galite:
– Stebėti UPS būseną realiu laiku (įtampą, apkrovą, akumuliatoriaus įkrovą)
– Nustatyti automatinį kompiuterio išsijungimą, kai akumuliatorius beveik išsikrovęs
– Gauti pranešimus apie elektros tinklo problemas
– Matyti statistiką apie įtampos svyravimus
Windows operacinė sistema automatiškai atpažįsta daugumą UPS per USB ir gali juos valdyti be papildomos programinės įrangos. Tiesiog prijunkite USB kabelį, ir sistema pasiūlys sukonfigūruoti maitinimo nustatymus.
Linux sistemose dažniausiai naudojama atviro kodo programa NUT (Network UPS Tools), kuri palaiko šimtus skirtingų UPS modelių. Tai ypač patogu, jei turite namų serverį – galite nustatyti, kad serveris automatiškai išsisaugotų duomenis ir išsijungtų, kai elektros nėra tam tikrą laiką.
Jei naudojate UPS be kompiuterio komunikacijos, bent jau įsiminkite, kaip skamba signalai. Paprastai UPS pypsi skirtingai priklausomai nuo situacijos: vienas pypstelėjimas kas kelias sekundes reiškia darbą nuo akumuliatoriaus, dažnesni pypsėjimai – kad akumuliatorius beveik išsikrovęs.
Papildomos funkcijos, kurios gali būti naudingos
Šiuolaikiniai UPS gali turėti įvairių papildomų funkcijų. Kai kurios iš jų tikrai naudingos, kitos – daugiau marketingo triukas.
AVR (Automatic Voltage Regulation) – automatinis įtampos reguliavimas. Tai labai naudinga funkcija, ypač jei jūsų rajone įtampa dažnai svyruoja. AVR koreguoja per žemą ar per aukštą įtampą nenaudodamas akumuliatoriaus, todėl jis tarnauja ilgiau. Jei renkate UPS, būtinai ieškokite šios funkcijos.
LCD-Anzeige – patogu matyti informaciją apie UPS būseną neprijungus kompiuterio. Matote įėjimo/išėjimo įtampą, apkrovą, akumuliatoriaus įkrovą, likutinį veikimo laiką. Nėra būtina, bet tikrai patogu.
Sinusinė išėjimo įtampa – profesionalesni UPS generuoja gryną sinusinę bangą, o pigesni – modifikuotą (pakopinę) sinusinę bangą. Daugumai kompiuterių tai nesvarbu, nes jų maitinimo blokai vis tiek paverčia kintamąją srovę į nuolatinę. Tačiau jei prie UPS norite jungti jautrią įrangą (pvz., medicininę, garso aparatūrą), geriau rinktis su gryna sinusine.
Keičiamas akumuliatorius – labai svarbu! UPS akumuliatoriai tarnauja 3-5 metus, po to juos reikia keisti. Jei akumuliatorius nekečiamas, teks keisti visą UPS. Geriau iš karto rinktis modelį, kuriame akumuliatorių galima pakeisti – tai ilgalaikėje perspektyvoje pigiau.
Priežiūra ir akumuliatoriaus tarnavimo trukmė
UPS nėra įrenginys, kurį galima prijungti ir užmiršti. Kad jis tarnautų patikimai, reikia minimalios priežiūros.
Akumuliatorius yra silpniausia UPS grandis. Jis natūraliai sensta net jei UPS nenaudojamas. Švino-rūgštiniai akumuliatoriai (tokie naudojami UPS) praranda talpą laikui bėgant. Po 3-4 metų akumuliatorius gali išlaikyti įrangą jau ne 10 minučių, o tik 2-3. Todėl kas 2-3 metus verta patikrinti, ar UPS dar pajėgus išlaikyti jūsų įrangą pakankamai ilgai.
Kaip prižiūrėti UPS:
– Kas 3-6 mėnesius patikrinkite, ar UPS veikia – ištraukite elektros kištuką ir pažiūrėkite, ar kompiuteris toliau veikia nuo akumuliatoriaus
– Laikykite UPS švarų, vėdinamą vietą – karštyje akumuliatorius greičiau sensta
– Jei UPS ilgai nenaudojamas (pvz., vasarą išvažiavote atostogų), vis tiek paliekite jį įjungtą – akumuliatorius turi būti nuolat pakrautas
– Kas 3-4 metai keiskite akumuliatorių, net jei dar veikia – geriau pakeisti laiku nei laukti, kol jis visiškai sugenda
Akumuliatoriaus keitimas paprastai nesudėtingas. Daugumoje UPS reikia atsukti kelis varžtus, ištraukti seną akumuliatorių ir įdėti naują. Originalūs akumuliatoriai būna brangūs, bet galima rasti analogų – svarbu, kad atitiktų įtampa (paprastai 12V) ir talpa (Ah). Internete gausu video instrukcijų konkretiems modeliams.
Ką dar verta žinoti prieš perkant
Keletas praktinių patarimų, kurie padės išvengti klaidų renkantis UPS.
Lärm – pigesni UPS modeliai gali gana garsiai pypsėti dirbdami nuo akumuliatoriaus. Jei UPS stovės kambaryje, kur miegote ar dirbate, pasižiūrėkite atsiliepimus apie triukšmą. Kai kurie modeliai leidžia išjungti garsinius signalus, bet tai ne visada gera idėja – galite nepastebėti, kad dirbate nuo akumuliatoriaus.
Garantija – geri gamintojai teikia 2-3 metų garantiją UPS. Kai kurie net siūlo įrangos apsaugos garantiją – jei jūsų įranga sugenda dėl UPS gedimo, jie kompensuoja nuostolius. Žinoma, realiai tokią kompensaciją gauti būna sudėtinga, bet bent jau rodo gamintojo pasitikėjimą savo produktu.
Gamintojai – patikimi UPS gamintojai: APC (Schneider Electric), CyberPower, Eaton, Powercom, Mustek. Lietuvos rinkoje dažniausiai sutinkate APC ir CyberPower – abu patikimi. Vengti verta visiškai nežinomų kinų markių už įtartinai žemas kainas – UPS yra įrenginys, kuris turi apsaugoti jūsų brangią įrangą, todėl čia taupyti neverta.
Kaina – normalus namų ar biuro kompiuteriui skirtas 650-1000 VA UPS kainuoja 80-150 eurų. Jei matote kažką už 30-40 eurų, greičiausiai tai labai žemos kokybės įrenginys su mažu akumuliatoriumi. Geriau pridėti dar 40-50 eurų ir nusipirkti normalų įrenginį, kuris tikrai apsaugos jūsų techniką.
Kada UPS tikrai apsimoka ir kada gali būti per daug
Reikia būti sąžiningiems – ne visiems UPS yra būtinas. Jei gyvenate naujame name su stabilia elektros tiekimo sistema, o kompiuteriu naudojatės tik naršymui internete ir filmų žiūrėjimui, UPS gali būti perteklinis. Šiuolaikiniai kompiuteriai ir kietieji diskai (ypač SSD) yra gana atsparūs staigiam išsijungimui.
Tačiau UPS tikrai apsimoka, jei:
– Dirbate su svarbiais dokumentais, kurių praradimas būtų skausmingas (dizaineriai, programuotojai, buhalteriai)
– Turite namų serverį ar NAS, kuris veikia 24/7
– Jūsų rajone elektra dingsta ar svyruoja dažnai
– Naudojate stacionarų kompiuterį be akumuliatoriaus (nešiojamieji kompiuteriai turi integruotą UPS – akumuliatorių)
– Prie kompiuterio prijungti išoriniai kietieji diskai su svarbia informacija
– Turite brangią žaidimų ar darbo stotį, kurią norite apsaugoti
Namų biure ar nedidelėje įmonėje UPS – tai ne prabanga, o normali darbo priemonė, kuri atsipirks jau po pirmo išvengto duomenų praradimo ar kompiuterio komponento gedimo. Pagalvokite, kiek kainuoja jūsų laikas ir nervai, kai dingsta kelių valandų darbas. UPS už 100 eurų staiga atrodo kaip labai protinga investicija.
Jei turite kelis kompiuterius namuose, nebūtina kiekvienam pirkti atskirą UPS. Galite apsaugoti tik pagrindinį darbo kompiuterį ir maršrutizatorių. Šeimos narių kompiuteriams, kurie naudojami pramogoms, UPS nebūtinas – jiems pakanka paprastos perkrovų apsaugos.
Galiausiai, UPS – tai ramybė. Kai žinote, kad audros metu jūsų kompiuteris apsaugotas, kad galite ramiai baigti darbą net ir dingas elektra, tai verta tų šimto eurų. Technologijos turi mums tarnauti ir palengvinti gyvenimą, o ne kelti stresą. UPS – viena iš tų nedidelių investicijų, kuri daro kasdienį darbą su kompiuteriu patikimesnį ir ramesnį.