Kodėl nešiojamieji kompiuteriai ima kaisti kaip keptuvės
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų pojūtį, kai nešiojamas kompiuteris ant kelių pradeda deginti odą lyg koks nešiojamas radiatorius. Kartais net klaviatūra tampa tokia karšta, kad nebesinori liesti tam tikrų klavišų. O garsiausias ventiliatorius sukasi taip intensyviai, tarsi ruoštųsi pakilti į orą.
Pirmiausia reikia suprasti, kad šiluma – tai normalus kompiuterių veiklos šalutinis produktas. Procesorius, vaizdo plokštė, kietasis diskas – visi šie komponentai dirba ir generuoja šilumą. Problema prasideda tada, kai ši šiluma nebegali efektyviai išsisklaidyti į aplinką. Tada temperatūra kyla, kompiuteris pradeda lėtėti (tai vadinama „throttling”), o blogiausiu atveju gali tiesiog išsijungti apsaugos mechanizmų dėka.
Pagrindinės perkaitimo priežastys paprastai yra kelios: užsikimšę vėdinimo angos, išdžiūvusi terminė pasta tarp procesoriaus ir aušintuvo, per daug fone veikiančių programų arba tiesiog kompiuterio naudojimas ant minkštų paviršių, kurie blokuoja oro srautą. Vasaros metu, kai kambario temperatūra pati savaime aukštesnė, problema tampa dar akivaizdesnė.
Dulkių problema – didžiausias priešas
Jei jūsų nešiojamasis kompiuteris yra senesnis nei pusmetis ir niekada nebuvo valytas, galiu lažintis, kad viduje yra tikras dulkių kilimas. Dulkės – tai kompiuterių priešas numeris vienas. Jos kaupiasi ant ventiliatoriaus menčių, užkemša aušinimo groteles ir sukuria izoliuojantį sluoksnį ant šilumą išsklaidančių paviršių.
Kaip suprasti, kad problema būtent dulkėse? Pirmas ženklas – ventiliatorius sukasi garsiai, bet iš vėdinimo angų beveik nejuntamas oro srautas. Antras – kompiuteris tampa karštas netgi atliekant paprastas užduotis, pavyzdžiui, naršant internete. Trečias – matote, kaip dulkės kaupiasi aplink vėdinimo angas išorėje.
Valymas nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti. Paprasčiausias būdas – nupūsti suslėgtu oru. Galite nusipirkti specialų balionėlį su suslėgtu oru kompiuterinėje parduotuvėje arba naudoti oro kompresorių (tik atsargiai, ne per dideliu slėgiu). Svarbu pūsti trumpais postūmiais, o ne ilgu srautu, nes taip galite sugadinti ventiliatorių. Idealiu atveju reikėtų atidaryti kompiuterio dugną ir išvalyti viską iš vidaus, bet tam reikia šiek tiek drąsos ir tinkamų įrankių.
Terminė pasta – neregima, bet svarbi
Terminė pasta – tai speciali medžiaga, kuri užpildo mikroskopines oro ertmes tarp procesoriaus paviršiaus ir aušintuvo. Oras yra prastas šilumos laidininkas, todėl net mažiausios oro kišenės gali žymiai pabloginti šilumos perdavimą. Terminė pasta šią problemą sprendžia.
Problema ta, kad terminė pasta laikui bėgant džiūsta, sukietėja ir praranda savo savybes. Ypač tai aktualu pigesnėms pastoms, kurias gamintojai dažnai naudoja gamykloje. Po dvejų-trejų metų intensyvaus naudojimo terminės pastos keitimas gali sumažinti temperatūrą net 10-15 laipsnių.
Pastos keitimas jau yra šiek tiek sudėtingesnis procesas, nes reikia išardyti kompiuterį iki aušinimo sistemos. Jei nesijaučiate pasitikintys, geriau kreipkitės į servisą. Bet jei ryžtatės patys, reikės: naujos terminės pastos (Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1 yra puikūs pasirinkimai), izopropilo alkoholio senosios pastos nuvalymui, vatinių pagaliukų ir kantrybės. Svarbu užtepti ploną, tolygų sluoksnį – nei per daug, nei per mažai. Per daug pastos gali net pabloginti situaciją.
Programinės įrangos optimizavimas
Ne visada problema slypi aparatūroje. Kartais kaltas programinis chaosas. Pažiūrėkite į užduočių tvarkytuvą (Task Manager Windows sistemoje arba Activity Monitor Mac’e) ir pamatysite, kiek procesų veikia fone. Kai kurios programos, ypač tie patys Chrome naršyklės skirtukai, gali ėsti procesorių net kai nieko nedarote.
Virusai ir kenkėjiškos programos taip pat gali sukelti perkaitimą. Kriptovaliutų kasėjai, kurie slapta įsidiegia į sistemą, gali naudoti jūsų procesorių visu pajėgumu, kol jūs tik bandote perskaityti el. paštą. Todėl reguliarus antivirusinės programos naudojimas nėra prasta idėja.
Windows sistemoje verta patikrinti, ar neveikia Windows Update fone arba ar neindeksuojami failai. Šie procesai gali trumpam labai apkrauti sistemą. Taip pat verta pažiūrėti į paleisties programas – daugelis programų automatiškai įsidiegia į paleistį ir veikia fone, nors jų ten visai nereikia.
Dar vienas triukas – energijos vartojimo režimo keitimas. Vietoj „Maksimalios našumo” režimo pasirinkite „Subalansuotą” arba net „Energijos taupymo”. Taip, kompiuteris gali veikti šiek tiek lėčiau, bet temperatūra bus žymiai žemesnė, o dažniausiai to našumo skirtumo net nepastebėsite.
Fizinė aplinka ir naudojimo įpročiai
Kur ir kaip naudojate kompiuterį, turi didžiulę įtaką jo temperatūrai. Nešiojamasis kompiuteris ant lovos, ant antklodės ar net ant kelių – tai visi būdai užblokuoti vėdinimo angas ir pasiekti kritines temperatūras.
Kompiuterio dugne paprastai yra specialios kojelės, kurios pakelia jį virš paviršiaus ir leidžia orui cirkuliuoti. Kai dedame kompiuterį ant minkšto paviršiaus, šios kojelės įsminga ir oro srautas nutrūksta. Todėl visada naudokite kompiuterį ant kieto, plokščio paviršiaus.
Jei dažnai dirbate ne prie stalo, apsvarstykite nešiojamojo kompiuterio staliuko įsigijimą. Jų yra įvairiausių – nuo paprastų plastikinio padėklo su ventiliatoriais iki sudėtingų konstrukcijų su reguliuojamu aukščiu ir kampu. Net paprasčiausias staliukas su dviem ventiliatoriais gali sumažinti temperatūrą 5-10 laipsnių.
Kambario temperatūra taip pat svarbi. Vasarą, kai lauke 30 laipsnių, o jūsų kambaryje nėra kondicionieriaus, kompiuteris turės daug sunkiau. Jei įmanoma, stenkitės dirbti vėsioje patalpoje arba bent jau užtikrinkite gerą ventiliaciją.
Aparatiniai sprendimai ir pagerinimas
Kartais problema gali būti tiesiog ta, kad jūsų kompiuteris dirba per sunkiai savo galimybėms. Jei bandote žaisti naujausius žaidimus ar montuoti 4K video su penkių metų senumo nešiojamuoju, perkaitimas yra neišvengiamas.
Vienas iš sprendimų – išorinis aušinimas. Nešiojamųjų kompiuterių aušinimo padėklai su ventiliatoriais gali realiai padėti. Geriausi modeliai turi kelis didelius, lėtai besisukančius ventiliatorius (jie tylesni nei maži greitai besisukantys) ir leidžia reguliuoti greitį. Kai kurie net turi USB šakotuvus, kad neprarastumėte prievado.
Kitas variantas – komponentų atnaujinimas. Jei turite seną mechaninį kietąjį diską (HDD), jo pakeitimas į SSD ne tik pagreitins kompiuterį, bet ir sumažins šilumos išsiskyrimą. HDD diskai sukasi 5400 ar 7200 apsisukimų per minutę ir generuoja nemažai šilumos. SSD neturi judančių dalių ir yra daug vėsesni.
RAM atminties didinimas taip pat gali padėti. Kai kompiuteriui trūksta RAM, jis pradeda naudoti kietąjį diską kaip virtualią atmintį, o tai sukelia papildomą apkrovą ir šilumą. Jei jūsų kompiuteris turi 4GB ar mažiau, atnaujinimas iki 8GB ar 16GB gali žymiai pagerinti situaciją.
Kada laikas kreiptis į specialistus
Yra situacijų, kai savipagalba nebepakanka. Jei išvalėte dulkes, pakeitėte terminę pastą, optimizavote programinę įrangą, bet kompiuteris vis tiek kaista kaip pragaras, gali būti rimtesnių problemų.
Ventiliatoriaus gedimas – viena iš tokių problemų. Jei ventiliatorius visai nesisuka, skleidžia keistus garsus ar sukasi neritmingai, jį reikia keisti. Tai nėra brangus komponentas, bet jo keitimas reikalauja kompiuterio išardymo.
Šilumos vamzdžių (heat pipes) gedimas – retesnė, bet įmanoma problema. Šie vamzdžiai perneša šilumą nuo procesoriaus į radiatorių. Jei jie sugenda (pvz., išgaruoja viduje esantis skystis), aušinimo efektyvumas drastiškai sumažėja. Deja, šių vamzdžių remontas paprastai neįmanomas – reikia keisti visą aušinimo sistemą.
Kartais problema gali būti ir BIOS nustatymuose. Kai kurie kompiuteriai leidžia reguliuoti ventiliatoriaus greitį BIOS. Jei kas nors (ar kažkas) pakeitė šiuos nustatymus, ventiliatorius gali veikti per lėtai. Patikrinkite BIOS nustatymus ir, jei nesate tikri, grąžinkite juos į gamyklinius.
Kaip išlaikyti kompiuterį vėsų ilgam laikui
Prevencija visada geresnė nei gydymas. Reguliarus priežiūra užtikrins, kad jūsų kompiuteris išliks vėsus ir tylus daugelį metų.
Pirmiausia – reguliarus valymas. Bent kartą per pusmetį (o jei turite naminius gyvūnus ar gyvename dulkėtoje aplinkoje – dar dažniau) išvalykite kompiuterių nuo dulkių. Tai užtrunka 10-15 minučių, bet gali pratęsti kompiuterio gyvavimą metais.
Antra – stebėkite temperatūras. Yra nemokamų programų, tokių kaip HWMonitor ar Core Temp, kurios rodo tikslias komponentų temperatūras. Normalios temperatūros ramybės būsenoje turėtų būti 30-50°C, o apkrovos metu – iki 70-80°C. Jei matote temperatūras virš 90°C, tai rimtas signalas, kad kažkas negerai.
Trečia – būkite atsargūs su programinėmis įrangomis. Nediegkite visko iš eilės, reguliariai tikrinkite, kas veikia fone, ir šalinkite nereikalingas programas. Švari sistema – tai ne tik greitesnė, bet ir vėsesnė sistema.
Ketvirta – naudokite kompiuterių protingai. Jei žaidžiate žaidimus ar darote sunkius darbus, darykite pertraukas. Leiskite kompiuteriui atvėsti. Ir nepamirškite, kad nešiojamieji kompiuteriai nėra skirti 24/7 darbui maksimalia apkrova – tam yra stacionarūs kompiuteriai.
Perkaitimas – tai ne tik diskomfortas, bet ir realus pavojus kompiuterio ilgaamžiškumui. Aukštos temperatūros greitina komponentų senėjimą ir gali sukelti nuolatinius gedimus. Bet su tinkama priežiūra ir protingu naudojimu, jūsų nešiojamasis kompiuteris gali tarnauti ilgus metus be perkaitimo problemų. Dauguma sprendimų yra paprasti ir nebrangūs – tereikia šiek tiek dėmesio ir reguliarumo. O jei jaučiate, kad patys neįveiksite, nebijokite kreiptis į specialistus – kartais profesionalus valymas ir aptarnavimas kainuoja mažiau nei naują kompiuterį.