Kas tie band steering nustatymai ir kodėl jie apskritai atsirado
Kai namuose turite šiuolaikinį belaidį maršrutizatorių, greičiausiai jis veikia dviejuose dažnių diapazonuose – 2.4 GHz ir 5 GHz. Ir čia prasideda visa galvos skausmas: į kurį diapazoną turėtų jungtis jūsų telefonas, nešiojamas kompiuteris ar planšetė? Band steering (dažnių juostų valdymas) – tai technologija, kuri bando už jus priimti šį sprendimą automatiškai.
Problema atsirado dėl to, kad abu dažniai turi savo privalumų ir trūkumų. 2.4 GHz juosta geriau prasiskverbia pro sienas, pasiekia didesnius atstumus, bet yra lėtesnė ir perpildyta – ją naudoja ne tik Wi-Fi, bet ir mikrobangų krosnelės, belaidės pelės, Bluetooth įrenginiai. 5 GHz juosta yra žymiai greitesnė, turi daugiau kanalų, tačiau jos signalas silpnėja greičiau, o sienos jai – rimtas iššūkis.
Ankstyvaisiais dviejų dažnių maršrutizatorių laikais reikėdavo rankiniu būdu sukurti du atskirus tinklus su skirtingais pavadinimais (SSID), pavyzdžiui, „NamuWiFi_2.4” ir „NamuWiFi_5”. Vartotojai turėjo patys spręsti, prie kurio jungtis. Daugelis žmonių net nesuprato skirtumo ir tiesiog jungėsi prie to, kuris atrodė stipresnis tuo momentu. Dažnai tai reiškė, kad visi įrenginiai kabojo ant perpildytos 2.4 GHz juostos, nors galėjo naudotis daug greitesne 5 GHz.
Kaip veikia band steering mechanizmas
Band steering technologija bando išspręsti šią problemą automatiškai. Pagrindinis principas gana paprastas: maršrutizatorius stebi, kokius dažnius palaiko kiekvienas įrenginys, ir bando „pastumti” tuos, kurie gali veikti 5 GHz dažnyje, būtent į tą juostą. Tačiau tai, kaip jis tai daro, nėra taip jau paprasta.
Yra keletas pagrindinių metodų, kaip maršrutizatoriai įgyvendina band steering:
Pasyvusis metodas – kai įrenginys bando prisijungti prie 2.4 GHz juostos, maršrutizatorius tiesiog ignoruoja jo prašymą arba labai lėtai atsako. Tuo tarpu 5 GHz juostoje jis iškart atsako greitai ir draugiškai. Įrenginys, negaudamas atsakymo iš 2.4 GHz, paprastai bando 5 GHz ir sėkmingai prisijungia.
Aktyvusis metodas – maršrutizatorius aktyviai siunčia signalus įrenginiui, kuris jau prijungtas prie 2.4 GHz, kad atsijungtų ir prisijungtų prie 5 GHz. Tai vadinamas „disassociation” arba „deauthentication” metodas. Skamba šiek tiek agresyviai, ir taip – kartais jis gali sukelti trumpus ryšio nutrūkimus.
Signalo stiprumo analizė – protingesni maršrutizatoriai stebi, koks yra signalo stiprumas abiejose juostose. Jei įrenginys yra arti maršrutizatoriaus ir 5 GHz signalas yra pakankamai stiprus, jis bus nukreiptas būtent ten. Bet jei įrenginys yra toli ar už kelių sienų, maršrutizatorius protingai paliks jį 2.4 GHz juostoje.
Realūs band steering nustatymų variantai skirtinguose maršrutizatoriuose
Kiekvienas gamintojas įgyvendina band steering šiek tiek skirtingai, ir nustatymai gali labai skirtis. Kai kuriuose maršrutizatoriuose rasite paprastą „įjungti/išjungti” jungiklį, o kituose – visą arsenalą parametrų, kuriuos galima derinti.
TP-Link maršrutizatoriuose dažniausiai rasite „Smart Connect” funkciją. Įjungus ją, maršrutizatorius automatiškai sujungia abi juostas po vienu tinklo pavadinimu. Papildomų nustatymų paprastai nėra – arba veikia, arba ne.
ASUS maršrutizatoriai siūlo kur kas daugiau kontrolės. Jų sistemoje galite rasti tokius parametrus kaip „Steering Trigger Condition” (kada pradėti stumti įrenginį į kitą juostą), „Steering Method” (pasyvus ar aktyvus), ir net „Bounce Detect” (apsauga nuo to, kad įrenginys nešokinėtų pirmyn atgal tarp juostų).
Netgear turi savo „Smart Connect” versiją su trimis režimais: „Enable for All Bands” (visiems dažniams), „Enable for 5GHz Bands Only” (tik 5 GHz juostoms, jei turite tri-band maršrutizatorių), arba visiškai išjungta.
Ubiquiti ir kiti profesionalesni sprendimai leidžia nustatyti tikslias RSSI (signalo stiprumo) ribas, po kuriomis įrenginys turėtų būti perkeltas į kitą juostą, nustatyti bandymų skaičių, laukimo laikus ir daug kitų parametrų.
Kada band steering veikia puikiai, o kada sukelia problemų
Teoriškai band steering skamba kaip nuostabus sprendimas. Praktiškai – tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Turiu pripažinti, kad esu matęs situacijų, kai ši funkcija sukėlė daugiau problemų nei naudos.
Geriausi scenarijai band steering naudojimui:
Jei jūsų namai nėra labai dideli (iki 100-150 kv.m), ir maršrutizatorius yra pakankamai centralizuotoje vietoje, band steering paprastai veikia puikiai. Šiuolaikiniai įrenginiai (telefonai, planšetės, nešiojami kompiuteriai iš pastarųjų 3-4 metų) turi gerus Wi-Fi lustus, kurie protingai bendradarbiauja su maršrutizatoriaus band steering logika.
Probleminės situacijos:
Senesni įrenginiai – kai kurie senesni telefonai ar IoT įrenginiai (išmanieji termostai, lemputės, kitos „išmanios” namų sistemos) tiesiog nesupranta, ko iš jų nori maršrutizatorius. Jie gali nuolat bandyti prisijungti, būti atmetami, bandyti vėl – ir taip sukurti begalinę kilpą. Esu girdėjęs istorijų apie išmaniąsias dulkių siurbles, kurios tiesiog atsisakydavo prisijungti prie tinklo, kol band steering nebuvo išjungtas.
Įrenginiai su silpnomis antenomis – kai kurie pigūs įrenginiai turi prastas Wi-Fi antenas. Maršrutizatorius mato, kad jie palaiko 5 GHz, ir bando juos ten stumti, bet realybėje jų antena per silpna stabiliam 5 GHz ryšiui. Rezultatas – nuolatiniai atsijungimai.
Daugiaaukščiai namai ar daug sienų – jei jūsų maršrutizatorius yra pirmame aukšte, o jūs dažnai naudojatės įrenginiais antrame, band steering gali nuolat bandyti jus perkelti į 5 GHz, nors 2.4 GHz būtų stabilesnis pasirinkimas.
Kaip tinkamai sukonfigūruoti band steering savo namams
Jei nusprendėte išbandyti band steering, štai keletas praktinių patarimų, kaip tai padaryti protingai:
Pradėkite nuo numatytųjų nustatymų. Įjunkite band steering (ar Smart Connect, ar kaip jūsų maršrutizatoriuje tai vadinama) ir stebėkite savaitę. Atkreipkite dėmesį, ar yra įrenginių, kurie turi ryšio problemų. Daugeliu atvejų numatytieji nustatymai veikia pakankamai gerai.
Sukurkite išimčių sąrašą. Jei pastebite, kad konkretūs įrenginiai turi problemų (pavyzdžiui, išmanusis termostatas ar sena spausdintuvė), daugelis maršrutizatorių leidžia juos išskirti. Galite rankiniu būdu priskirti tokius įrenginius tik prie 2.4 GHz juostos pagal jų MAC adresą.
Derinkite agresyvumą. Jei jūsų maršrutizatorius turi tokių nustatymų, pradėkite nuo mažiau agresyvių parametrų. Geriau leisti vienam kitam įrenginiui likti 2.4 GHz, nei sukurti situaciją, kai įrenginiai nuolat šokinėja tarp juostų.
Stebėkite signalo stiprumą. Daugelis šiuolaikinių maršrutizatorių turi programėles ar web sąsajas, kuriose matote, koks signalo stiprumas kiekvienam įrenginiui. Jei matote, kad įrenginys turi -75 dBm ar silpnesnį 5 GHz signalą, greičiausiai jis turėtų būti 2.4 GHz juostoje.
Alternatyvos band steering – kada geriau rinktis kitą kelią
Band steering nėra vienintelis būdas optimizuoti jūsų belaidį tinklą. Kartais senasis metodas – du atskiri tinklai – vis dar yra geriausias pasirinkimas.
Rankinis valdymas – jei esate techniškai rafinuotas ir turite nedaug įrenginių, galite tiesiog sukurti du atskirus SSID ir rankiniu būdu prijungti kiekvieną įrenginį prie tinkamo. Taip turite visišką kontrolę ir niekada nebus netikėtumų. Aš asmeniškai namuose naudoju būtent šį metodą – „Namai_Fast” 5 GHz dažniui ir „Namai_Reach” 2.4 GHz dažniui. Žinau, kad mano kompiuteris ir telefonas visada bus greitoje juostoje, o išmaniosios lemputės – lėtesnėje, bet stabilesnėje.
Mesh sistemos – jei jūsų problema yra didelis plotas ar daug sienų, galbūt band steering nėra tikrasis sprendimas. Mesh Wi-Fi sistema su keliomis prieigos taškais gali būti efektyvesnė. Tokios sistemos paprastai turi pažangesnius algoritmus, kurie sprendžia ne tik juostų, bet ir prieigos taškų pasirinkimo klausimus.
Profesionalūs sprendimai – jei turite ofisą ar didesnį objektą, verta pažvelgti į profesionalius sprendimus kaip Ubiquiti UniFi ar Cisco. Jie turi daug pažangesnius band steering algoritmus, kurie atsižvelgia į tinklo apkrovą, įrenginių galimybes ir net prognozuoja, kur įrenginys gali judėti.
Ateities perspektyvos ir Wi-Fi 6/6E įtaka
Wi-Fi 6 (802.11ax) ir ypač Wi-Fi 6E (kuris prideda 6 GHz juostą) keičia band steering žaidimo taisykles. Su trimis juostomis situacija tampa dar sudėtingesnė, bet kartu ir įdomesnė.
Wi-Fi 6 standarte yra įdiegtos naujos funkcijos kaip TWT (Target Wake Time) ir BSS Coloring, kurios leidžia efektyviau valdyti įrenginius ir mažinti interferencijas. Tai reiškia, kad net jei visi įrenginiai yra 2.4 GHz juostoje, jie gali veikti efektyviau nei anksčiau.
6 GHz juosta, kuri atsirado su Wi-Fi 6E, yra tarsi tuščia autostrada – kol kas labai mažai įrenginių ją palaiko, todėl nėra perpildymo. Tačiau ji turi dar trumpesnį nuotolį nei 5 GHz. Band steering algoritmams dabar reikia spręsti, į kurią iš trijų juostų stumti įrenginį.
Kai kurie naujausi maršrutizatoriai jau pradeda naudoti dirbtinį intelektą band steering sprendimams. Jie mokosi iš jūsų įrenginių elgsenos – kur jie paprastai naudojami, kokiu paros metu, kokia apkrova – ir bando prognozuoti geriausią juostą ne tik pagal techninius parametrus, bet ir pagal naudojimo šablonus.
Kai technologija turi tarnauti jums, o ne atvirkščiai
Grįžtant prie esmės – band steering yra įrankis, ne sprendimas. Kaip ir daugelis automatizuotų technologijų, ji veikia puikiai tipinėse situacijose, bet gali sukelti galvos skausmų nestandartinėse.
Mano patarimas būtų toks: jei jūsų dabartinis Wi-Fi veikia gerai su dviem atskirais tinklais, neskubėkite nieko keisti. Jei turite problemų arba norite supaprastinti gyvenimą svečiams (kurie dažnai klausia „o koks slaptažodis?”), išbandykite band steering. Bet būkite pasirengę jį išjungti, jei pasirodys problemų.
Svarbiausias dalykas – suprasti, kad jūsų namai, jūsų įrenginiai ir jūsų naudojimo scenarijai yra unikalūs. Tai, kas veikia puikiai jūsų draugui, gali visiškai netikti jums. Technologijos turėtų prisitaikyti prie mūsų gyvenimo, o ne mes prie jų. Todėl nebijokite eksperimentuoti, testuoti ir rasti būtent tą konfigūraciją, kuri veikia jūsų situacijoje. O jei band steering nesukuria jokios apčiuopiamos naudos – tiesiog jį išjunkite ir naudokite senuoju geru būdu. Kartais paprasčiau tikrai yra geriau.