Kas iš tiesų yra tas WiFi ir kodėl jis kartais taip erzina
Prisimenu, kaip prieš kokius dešimt metų belaidis internetas buvo tarsi stebuklas – galėjai naršyti internetą neprisitvirtinęs prie stalo su kabeliu. Dabar gi, kai WiFi neveikia kaip reikiant, jaučiamės tarsi atsiduriame akmens amžiuje. Bet iš tikrųjų WiFi technologija yra gana sudėtinga, ir jos veikimas priklauso nuo daugybės veiksnių.
WiFi – tai radijo bangomis veikiantis belaidis tinklas, kuris duomenis perduoda tam tikrais dažniais. Dažniausiai naudojami 2.4 GHz ir 5 GHz dažniai, o naujausieji įrenginiai jau palaiko ir 6 GHz (WiFi 6E standartas). Kiekvienas iš šių dažnių turi savo privalumų ir trūkumų. 2.4 GHz dažnis geriau prasiskverbia pro sienas ir kliūtis, bet yra lėtesnis ir labiau užkimštas – juo veikia ne tik WiFi, bet ir mikrobangų krosnelės, belaidės pelės, Bluetooth įrenginiai. 5 GHz dažnis yra greitesnis, bet jo signalas silpnėja greičiau, kai tarp maršrutizatoriaus ir įrenginio atsiranda kliūčių.
Pagrindinė problema, su kuria susiduria dauguma žmonių – signalas tiesiog nepasiekia visų namų kampelių arba yra per silpnas. Tai nutinka dėl fizikos dėsnių, kurių niekaip neapgausi, bet galima sumaniai apžaisti.
Kur dingsta jūsų interneto greitis
WiFi signalui didžiausias priešas yra bet kokios kliūtys. Betoninės sienos – tai tikras košmaras belaidžiam signalui. Metalinės konstrukcijos, veidrodžiai, akvariumas su vandeniu – visa tai atspindi arba sugeria radijo bangas. Net žmonės, vaikštantys tarp maršrutizatoriaus ir jūsų kompiuterio, silpnina signalą, nes mūsų kūnai didžiąja dalimi susideda iš vandens.
Dar viena didelė problema – kaimynų WiFi tinklai. Jei gyvenate daugiabučiame name, jūsų maršrutizatorius tikriausiai „girdi” dešimtis kitų tinklų. Visi jie konkuruoja dėl to paties radijo spektro. Tai tarsi bandymas kalbėtis perpildytoje kavinėje – teoriškai galite susikalbėti, bet praktiškai reikia šaukti ir vis tiek pusę informacijos prapuosite.
Pats maršrutizatoriaus išdėstymas taip pat turi milžinišką reikšmę. Jei jūsų WiFi routeris stovi ant grindų už spintos, kažkur kampe, tai nesistebėkite, kad signalas yra prastas. Radijo bangos sklinda visomis kryptimis, bet ne vienodai – dauguma maršrutizatorių antenų yra suprojektuotos taip, kad signalas stipriausias būtų horizontalioje plokštumoje.
Paprasčiausi sprendimai, kurie tikrai veikia
Pradėkime nuo to, kas nekainuoja nė cento. Pirmas dalykas – perkraukite savo maršrutizatorių. Taip, tas senas „išjunk ir vėl įjunk” patarimas tikrai veikia. Maršrutizatoriai – tai maži kompiuteriai, kurie kartais užsikarsta, užsikemša atmintis arba tiesiog „pasimeta”. Reguliarus perkrovimas (bent kartą per mėnesį) gali žymiai pagerinti tinklo stabilumą.
Antra – pakeiskite maršrutizatoriaus vietą. Idealiu atveju jis turėtų stovėti kuo arčiau namų centro, pakeltas nuo grindų (ant spintelės ar lentynos), atviroje vietoje. Jei jūsų namai dviejų aukštų, geriausia vieta – pirmojo aukšto lubos arba antrojo aukšto grindys, kur nors viduryje. Taip signalas tolygiau pasklis visose patalpose.
Trečias dalykas – patikrinkite, ar jūsų maršrutizatorius naudoja tinkamiausią WiFi kanalą. 2.4 GHz diapazone yra 14 kanalų (Europoje leidžiama naudoti 13), bet tik 1, 6 ir 11 kanalai nesidubliuoja tarpusavyje. Daugelis maršrutizatorių turi automatinį kanalo pasirinkimą, bet kartais verta rankiniu būdu perjungti į mažiau užkimštą kanalą. Yra nemokamų programėlių telefonams (pvz., „WiFi Analyzer”), kurios parodo, kurie kanalai jūsų rajone mažiausiai užimti.
Kai reikia investuoti keletą eurų
Jei paprasčiausi sprendimai nepadeda, laikas pagalvoti apie nedidelius patobulinimus. Vienas iš efektyviausių – pakeisti maršrutizatoriaus antenų kampą. Jei jūsų įrenginys turi išorines antenas, pamėginkite jas nukreipti skirtingais kampais – vieną vertikaliai, kitą horizontaliai. Taip sukursite įvairesnį signalo pasiskirstymą erdvėje.
Jei jūsų maršrutizatorius turi keičiamas antenas, galite įsigyti galingesnes. Standartinės antenos paprastai būna 2-3 dBi galios, o rinkoje galima rasti 5-9 dBi antenas. Bet atsargiai – galingesnė antena nereiškia, kad signalas bus stipresnis visur. Ji tiesiog „suspaudžia” signalą labiau horizontalioje plokštumoje, todėl tinka vieno aukšto būstams, bet gali pabloginti situaciją, jei reikia aprėpti kelis aukštus.
Powerline adapteriai – tai įdomus sprendimas, kai WiFi signalas tiesiog negali pasiekti tam tikros vietos. Šie įrenginiai naudoja jūsų namų elektros instaliacijos laidus duomenų perdavimui. Vieną adapterį įkišate į rozetę šalia maršrutizatoriaus ir prijungiate jį kabeliu, o kitą – ten, kur reikia interneto. Tai veikia stebėtinai gerai, nors greitis priklauso nuo jūsų elektros instaliacijos kokybės ir amžiaus.
Rimtesni sprendimai ilgalaikei perspektyvai
Jei jūsų maršrutizatorius senesnis nei 4-5 metai, tikriausiai atėjo laikas jį keisti. WiFi technologijos vystosi greitai – nauji standartai (WiFi 5, WiFi 6) ne tik greitesni, bet ir efektyviau tvarko daugybę vienu metu prisijungusių įrenginių. Šiuolaikiniame name gali būti 20-30 WiFi įrenginių: telefonai, kompiuteriai, televizoriai, išmanieji šaldytuvai, dulkių siurbliai, lemputės… Senas maršrutizatorius tiesiog neįstengia visų jų efektyviai aptarnauti.
Renkantis naują maršrutizatorių, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus: jis turėtų palaikyti bent WiFi 5 (802.11ac) standartą, geriau WiFi 6 (802.11ax). Turėtų būti dviejų dažnių (dual-band) arba net trijų (tri-band). MU-MIMO technologija leidžia maršrutizatoriui vienu metu komunikuoti su keliais įrenginiais, o ne eilės tvarka – tai labai pagreitina darbą, kai namuose daug vartotojų.
Mesh WiFi sistemos – tai šiuolaikiškas ir labai efektyvus sprendimas didesniems būstams. Vietoj vieno maršrutizatoriaus, įsigyjate 2-3 įrenginius, kurie sudaro vieną bendrą tinklą. Jie tarpusavyje komunikuoja ir automatiškai nukreipia jūsų įrenginius prie stipriausio signalo šaltinio. Judant po namus, jūsų telefonas sklandžiai persijungia tarp prieigos taškų, net to nepastebėdami. Tokios sistemos kaip TP-Link Deco, Google Nest WiFi ar ASUS ZenWiFi yra tapusios labai populiarios ir pagrįstai – jos tiesiog veikia.
Programiniai patobulinimai ir nustatymai
Daugelis žmonių niekada neįeina į savo maršrutizatoriaus nustatymus, o ten galima padaryti nemažai naudingų dalykų. Pirmiausia – pakeiskite numatytąjį slaptažodį! Tai svarbu ne tik saugumo požiūriu, bet ir todėl, kad įsilaužėliai, naudojantys jūsų WiFi, lėtina visą tinklą.
Įsitikinkite, kad naudojate WPA3 arba bent jau WPA2 šifravimą. Senesni WEP ar WPA standartai yra nesaugūs ir lėtesni. Taip pat galite išjungti WPS funkciją – ji teoriškai turėtų palengvinti įrenginių prijungimą, bet praktiškai dažnai sukelia saugumo problemų.
QoS (Quality of Service) nustatymai leidžia prioritizuoti tam tikrą srautą. Pavyzdžiui, jei dažnai vaizdo konferencijų metu kažkas namuose pradeda žiūrėti 4K filmą ir jūsų internetas „stringa”, QoS gali užtikrinti, kad jūsų kompiuteris gautų pakankamai pralaidumo sklandžiam vaizdo skambučiui.
Kai kurie maršrutizatoriai turi „beamforming” technologiją – ji nukreipia signalą tiesiogiai link jūsų įrenginio, vietoj to, kad sklaidytų jį visomis kryptimis. Įsitikinkite, kad ši funkcija įjungta nustatymuose.
Specialūs atvejai ir nestandartinės situacijos
Kartais problema slypi ne WiFi, o pačiame interneto ryšyje. Jei jūsų interneto greitis yra lėtas net prijungus kabelį tiesiai į kompiuterį, WiFi optimizavimas nepadės. Verta pasitikrinti greitį svetainėse kaip speedtest.net ir palyginti su tuo, ką žada jūsų interneto tiekėjas.
Jei gyvenant privačiame name reikia aprėpti WiFi signalu ir kiemą, garažą ar ūkinius pastatus, paprastas maršrutizatorius neužteks. Čia praverčia lauko WiFi prieigos taškai, specialiai sukurti atsparūs orų sąlygoms. Tokie įrenginiai kaip Ubiquiti UniFi ar TP-Link EAP serijos gali veikti net žiemą ir užtikrinti stabilų signalą dešimčių metrų spinduliu.
Metaliniai namų konstrukcijos elementai gali sukurti tarsi Faradėjaus narvo efektą, visiškai blokuojantį WiFi signalą tam tikrose vietose. Jei jūsų namuose yra patalpa, į kurią signalas tiesiog neįeina, nepriklausomai nuo to, ką darote, geriausias sprendimas – nutempti ten Ethernet kabelį ir įdiegti atskirą prieigos tašką.
Kai technologijos dirba jums, o ne prieš jus
Belaidis internetas nėra magija – tai tiesiog fizika ir technologija, kurią galima suprasti ir optimizuoti. Dažniausiai WiFi problemų sprendimas nereikalauja didelių investicijų ar specialių žinių. Kartais pakanka tiesiog perkelti maršrutizatorių į geresnę vietą, pakeisti kanalą ar atnaujinti programinę įrangą.
Svarbiausia suprasti, kad kiekvienas būstas unikalus. Tai, kas veikia jūsų kaimynui, nebūtinai veiks jums. Geriausias būdas – eksperimentuoti. Pabandykite skirtingas maršrutizatoriaus vietas, žaiskite su nustatymais, stebėkite rezultatus. Yra nemokamų programėlių, kurios parodo WiFi signalo stiprumą skirtinguose taškuose – naudokite jas kaip vadovą.
Ir nepamirškite, kad technologijos sensta. Jei jūsų maršrutizatorius atėjo su interneto paslaugos paketu prieš dešimt metų ir niekada nebuvo keistas – tai tikrai laikas investuoti į naują. Šiuolaikiniai įrenginiai ne tik greitesni, bet ir patikimesni, lengviau valdomi, turi daugiau funkcijų. Kartais 50-100 eurų investicija į gerą maršrutizatorių gali išspręsti visas problemas, dėl kurių kankinotės metus.
Galiausiai, jei nieko nepadeda ir WiFi vis tiek neveikia kaip norėtųsi – nebijokite pasikviesti specialisto. Kartais profesionalus tinklo auditas gali atskleisti problemas, kurių patys niekada nebūtumėte pastebėję. Bet dažniausiai pakanka šiame straipsnyje aprašytų paprastų žingsnių, kad jūsų belaidis internetas veiktų taip, kaip turėtų – greitai, stabiliai ir visur, kur reikia.