Sėdi vakare prie televizoriaus, įsijungi mėgstamą filmą ar naujienas, o ekrane vaizdas kaip visada gražus, ryškus, tik štai – tyla. Nė garso krislelio. Situacija, kuri erzina bene kiekvieną televizoriaus savininką bent kartą gyvenime, ir dažniausiai tai nutinka pačiu netinkamiausiu momentu – kai norisi tiesiog atsipalaiduoti, o ne aiškintis su technika. Tiesa ta, kad priežasčių, kodėl televizorius staiga „prarado balsą”, yra bent dešimt, ir dažnai jos slepiasi ten, kur mažiausiai tikėtumeisi.
Pirmiausia – ar tikrai kaltas televizorius?
Prieš pradedant naršyti po televizoriaus meniu ir spaudinėti visus mygtukus iš eilės, verta stabtelėti ir pagalvoti plačiau. Labai dažnai žmonės iš karto įtaria patį televizorių, nors problema slypi visiškai kitur – priešpaskutinėje grandinėje. Jei naudoji išorinį garso stiprintuvą, soundbar sistemą ar namų kino komplektą, tai būtent tas įrenginys gali būti „tylos” kaltininkas, o ne pats ekranas.
Patikrink paprasčiausius dalykus: ar įjungtas garsiakalbis arba soundbar, ar jis prijungtas prie maitinimo, ar pasirinktas teisingas įvesties šaltinis. Skamba banaliai, bet realybėje bene pusė visų „televizorius neveikia” skambučių technikams baigiasi tuo, kad kažkas tiesiog pamiršo perjungti soundbar iš TV režimo į Bluetooth arba atvirkščiai.
HDMI ARC – technologija, kuri kartais painiojasi pati su savimi
Šiuolaikiniai televizoriai dažniausiai naudoja HDMI ARC (Audio Return Channel) arba naujesnę eARC technologiją garsui perduoti į išorinius garsiakalbius per tą patį HDMI kabelį, per kurį eina ir vaizdas. Idėja graži – vienas kabelis, du srautai. Tačiau praktikoje ši technologija dažnai kelia galvos skausmą.
Kad HDMI ARC veiktų teisingai, kabelis turi būti įkištas į konkretų prievadą, dažniausiai pažymėtą užrašu „ARC” arba „eARC”. Jei kabelis pakliuvo į paprastą HDMI lizdą, garso grąžinimo funkcija tiesiog neveiks – vaizdas eis, o garsas ne. Be to, ne visi HDMI kabeliai yra vienodi. Senesni, pigesni kabeliai gali neturėti reikiamų laidininkų ARC signalui perduoti, todėl jei televizorius senas, o kabelis dar senesnis, verta pagalvoti apie atnaujinimą.
Dar viena subtilybė – televizoriaus meniu nustatymuose dažnai reikia rankiniu būdu įjungti HDMI-CEC arba ARC funkciją. Gamintojai ją vadina skirtingai: „Anynet+” (Samsung), „Bravia Sync” (Sony), „SimpLink” (LG) – bet esmė ta pati. Jei ši funkcija išjungta, televizorius tiesiog nesiunčia garso signalo išorinei sistemai, net jei viskas fiziškai sujungta teisingai.
Garso išvesties nustatymai – vieta, kur dažniausiai slypi velnias
Kiekvienas šiuolaikinis televizorius turi meniu skiltį, kurioje galima pasirinkti, iš kur turi eiti garsas – iš vidinių garsiakalbių, per optinį kabelį, per HDMI ARC ar per Bluetooth. Problema ta, kad ši nuostata kartais persijungia savaime, ypač po programinės įrangos atnaujinimo arba tiesiog atjungus ir vėl prijungus kokį nors išorinį įrenginį.
Būna taip: televizorius bandė automatiškai aptikti garsiakalbį, nepavyko, ir sistema liko „pakibusi” tarp dviejų nustatymų. Vaizdas rodomas normaliai, nes tai atskira grandinė, o garso kelias tiesiog nutrūkęs. Todėl visada verta nueiti į garso nustatymus ir rankiniu būdu pasirinkti, iš kur turėtų sklisti garsas – dažnai tai išsprendžia problemą per kelias sekundes.
Programinė įranga – kai televizorius tiesiog „užstringa”
Šiuolaikiniai televizoriai iš esmės yra kompiuteriai su ekranu. O kompiuteriai, kaip žinia, kartais linkę užstrigti, „pakibti” arba tiesiog pradėti keistai elgtis be jokios akivaizdžios priežasties. Garso dingimas gali būti tiesiog laikinas programinės įrangos gedimas, kurį išsprendžia paprasčiausias perkrovimas.
Čia svarbu skirti du dalykus – televizoriaus išjungimą per nuotolinio valdymo pultą ir pilną atjungimą nuo elektros tinklo. Pirmuoju atveju televizorius dažnai lieka veikti „budėjimo” režime, o jo vidinė sistema net neišsijungia iki galo. Norint atlikti tikrą perkrovimą, reikia atjungti televizorių nuo lizdo, palaukti bent 30 sekundžių (kad išsikrautų kondensatoriai ir laikinoji atmintis išsivalytų) ir vėl įjungti. Nustembi, kiek dažnai ši paprasta procedūra išsprendžia ne tik garso, bet ir kitas keistas televizoriaus keistenybes.
Taip pat verta pasitikrinti, ar televizorius neturi laukiančio programinės įrangos atnaujinimo. Kartais gamintojai išleidžia pataisas būtent dėl garso su tam tikrais išoriniais įrenginiais problemų, ir jei televizorius seniai neatnaujintas, verta tą padaryti per meniu skiltį „Apie” arba „Sistemos atnaujinimas”.
Kai kaltas pats garsiakalbis – aparatinės problemos
Nors programinės ir jungčių problemos yra dažniausios, kartais reikalas tikrai fizinis – sugedęs vidinis garsiakalbis arba jo elektroninė grandinė. Tai dažniau nutinka senesniems televizoriams arba tiems, kurie patyrė elektros įtampos šuolį (pavyzdžiui, per perkūniją be tinkamos apsaugos).
Paprastas būdas patikrinti – įjungti garsą per ausines (jei televizorius turi tokią jungtį arba Bluetooth ausinių palaikymą). Jei per ausines garsas girdimas puikiai, o per vidinius garsiakalbius – ne, tai aiškus ženklas, kad problema fizinė, susijusi būtent su garsiakalbio grandine, o ne su signalo šaltiniu ar nustatymais. Tokiu atveju dažniausiai reikia kreiptis į servisą, nes savarankiškai keisti vidines dalis be atitinkamų žinių nerekomenduojama – tai ir garantijos praradimo rizika, ir galimybė dar labiau pakenkti prietaisui.
Šiek tiek istorijos – kodėl vaizdas ir garsas apskritai keliauja atskirai
Įdomu tai, kad vaizdo ir garso „atskirumo” problema kilo ne šiaip sau – tai istorinis palikimas. Senuosiuose analoginiuose televizoriuose vaizdas ir garsas buvo koduojami tame pačiame radijo dažnių signale, tik skirtinguose „sluoksniuose”. Perėjus prie skaitmeninės televizijos ir vėliau prie HDMI standarto, viskas tapo kur kas sudėtingiau techniniu požiūriu, nes atsirado galimybė garso signalą siųsti keliais skirtingais keliais vienu metu – per patį televizorių, per HDMI ARC atgal į šaltinį, per optinį kabelį ar belaidžiu būdu.
Ši lankstumo gausa, nors ir patogi, sukūrė daugiau vietų, kur kažkas gali „susipainioti”. Senesniuose televizoriuose, kur buvo vienas garsiakalbis ir viena jungtis, garso dingimas praktiškai reiškė tik vieną dalyką – sugedusį garsiakalbį. Šiandien priežasčių sąrašas išaugo bent dešimteriopai, būtent dėl technologijų lankstumo ir sudėtingumo.
Kai viskas atrodo tvarkinga, bet garso vis tiek nėra
Būna ir tokių atvejų, kai visi akivaizdūs dalykai patikrinti – kabeliai įkišti teisingai, nustatymai atrodo logiški, televizorius perkrautas, o garso vis tiek nėra. Tokiais atvejais verta patikrinti kelis mažiau akivaizdžius dalykus:
- Ar televizoriaus garsas nėra tiesiog nutildytas (mute) – dažnai tai nutinka atsitiktinai paspaudus pultelio mygtuką, o ekrane rodomas ženkliukas kartais lieka nepastebėtas.
- Ar signalo šaltinis (pvz., „Netflix” programėlė, prijungtas žaidimų pultas ar kompiuteris) turi savo atskirą garso nustatymą, kuris galėjo persijungti atskirai nuo televizoriaus.
- Ar naudojamas HDMI prievadas iš tikrųjų palaiko ARC/eARC – ne visi televizoriaus HDMI prievadai turi šią funkciją, dažniausiai tik vienas konkretus.
- Ar televizoriaus programinė įranga po atnaujinimo negrąžino gamyklinių garso nustatymų, ignoruodama vartotojo pasirinkimus.
Ką daryti praktiškai, kai garsas dingsta čia ir dabar
Vietoj sausos išvados – geriau paprastas, žingsnis po žingsnio veiksmų sąrašas, kurį verta laikyti po ranka, nes garsas dingsta visada netinkamu metu. Pirma, patikrink garsumo lygį ir mute mygtuką – banalu, bet dažnai būtent tai ir yra atsakymas. Antra, jei naudoji išorinę garso sistemą, patikrink, ar ji įjungta ir pasirinktas teisingas įėjimo šaltinis. Trečia, patikrink HDMI kabelio prievadą – ar jis įkištas būtent į ARC/eARC žymėtą lizdą, o ne bet kurį laisvą.
Jei tai nepadeda, eik į televizoriaus garso nustatymus ir rankiniu būdu perjunk garso išvesties šaltinį – kartais tereikia perjungti iš „Auto” į konkretų pasirinkimą ir atgal. Toliau – pilnas televizoriaus perkrovimas atjungiant nuo elektros tinklo bent 30 sekundžių. Jei ir tai neveikia, patikrink programinės įrangos atnaujinimus per sistemos meniu. Galiausiai, jei nė vienas iš šių žingsnių nepadeda, patikrink garsą per ausines ar Bluetooth ausinukus – tai padės atskirti, ar problema signalo kelyje, ar pačiame garsiakalbyje.
Ir dar vienas patarimas iš praktikos – jei televizorius senas, o soundbar ar namų kino sistema nauja, HDMI ARC suderinamumo problemos nėra retenybė. Tokiu atveju kartais paprasčiausias sprendimas – naudoti optinį garso kabelį vietoj HDMI ARC, nes optinė jungtis, nors ir senesnė technologija, dažnai veikia stabiliau būtent dėl savo paprastumo – ji neturi tų pačių suderinamumo protokolų, kurie kartais susipainioja tarp skirtingų gamintojų įrenginių.
Taigi kitą kartą, kai ekranas šviečia, o garso nė kvapo, nereikia iš karto galvoti apie servisą ar naują televizorių. Devyniais atvejais iš dešimties problema slypi kažkur tarp kabelio, nustatymų meniu ir vieno pamiršto mygtuko – ir jos sprendimas užtrunka kur kas trumpiau, nei atrodo pirmą sekundę, kai apima noras tiesiog viską išjungti ir eiti miegoti.