Kodėl visi matavimo rezultatai skirtingi
Turbūt daugelis esate pastebėję keistą dalyką – patikrini interneto greitį viename puslapyje, gauni vienus rezultatus, patikrini kitame – visai kitus. Dar įdomiau tampa, kai interneto paslaugų teikėjas tvirtina, kad jūsų greitis turėtų būti 300 Mbps, o realybėje parsisiunčiant filmą greitis vos 30 MB/s. Kas čia vyksta? Ar kas nors apgaudinėja?
Problema slypi ne tik matavimo metodikoje, bet ir pačioje interneto veikimo principų sampratoje. Internetas nėra tiesi magistralė tarp jūsų kompiuterio ir serverio. Tai sudėtinga tinklo sistema, kurioje duomenys keliauja per dešimtis tarpinių mazgų, kiekvienas iš jų gali tapti „kamščiu”. Be to, greitis priklauso nuo paros laiko, serverio apkrovimo, jūsų namų tinklo kokybės ir dar daugybės kitų veiksnių.
Dar viena dažna painiava – bitai ir baitai. Interneto paslaugų teikėjai reklamuoja greitį megabitais per sekundę (Mbps), o parsisiuntimo programos rodo megabaitus per sekundę (MB/s). Vienas baitas lygus aštuoniems bitams, todėl 300 Mbps teoriškai reiškia apie 37.5 MB/s realaus parsisiuntimo greičio. Jau čia matome pirmąją nesusikalbėjimo vietą.
Kas iš tikrųjų lemia jūsų interneto spartą
Pirmiausia reikia suprasti, kad interneto greitis – tai ne vienas skaičius, o keletas skirtingų parametrų. Yra parsisiuntimo greitis (download), išsiuntimo greitis (upload), ping laikas (latency) ir paketų praradimas (packet loss). Kiekvienas šių parametrų svarbus skirtingoms veikloms.
Parsisiuntimo greitis lemia, kaip greitai galite žiūrėti vaizdo įrašus, atsisiųsti failus ar naršyti internete. Išsiuntimo greitis tampa kritiškai svarbus, kai transliuojate vaizdo įrašus, siunčiate didelius failus į debesį ar dalyvaujate vaizdo konferencijose. Ping laikas – tai uždelsimas milisekundėmis, kiek trunka duomenų paketui nueiti iki serverio ir grįžti atgal. Žaidėjams tai gyvybiškai svarbus parametras.
Jūsų namų tinklo infrastruktūra taip pat turi didžiulę įtaką. Senas WiFi maršrutizatorius gali būti didžiausias greičio stabdis, net jei jūsų interneto planas puikus. WiFi 4 standartas teoriškai palaiko iki 600 Mbps, bet realybėje dažnai pasiekia tik 100-150 Mbps. Jei turite gigabitinį internetą, bet naudojate seną maršrutizatorių – pinigai išmesti veltui.
Kabelio kokybė taip pat svarbi. Senas Cat5 kabelis gali perduoti tik iki 100 Mbps, o Cat5e – iki 1000 Mbps. Cat6 ir Cat6a kabeliai palaiko dar didesnius greičius, bet daugumoje namų jie nereikalingi. Tačiau jei jūsų kabeliai kloti prieš dešimtmetį, verta patikrinti, kokio standarto jie yra.
Kaip teisingai išmatuoti greitį
Dabar pereikime prie praktinės dalies. Norint gauti tikslų matavimą, reikia laikytis kelių svarbių taisyklių. Pirma, jei įmanoma, prijunkite kompiuterį tiesiai į maršrutizatorių laidine jungtimi. WiFi visada bus lėtesnis ir nepastovesnis nei laidinis ryšys.
Antra, uždarykite visas programas, kurios gali naudoti internetą. Tai apima ne tik naršyklės korteles, bet ir foninius procesus – Dropbox, OneDrive, torrent klientus, automatinį programų atnaujinimą. Net Spotify ar kitos muzikos transliacijos programos gali iškreipti rezultatus. Patikrinkite užduočių tvarkytuvą (Task Manager) ir įsitikinkite, kad niekas aktyviai nenaudoja tinklo.
Trečia, atlikite kelis matavimus skirtingu paros metu. Interneto greitis gali labai skirtis rytą, dieną ir vakare. Vakare, kai visi kaimynai žiūri Netflix, greitis gali būti žymiai mažesnis nei ankstų rytą. Bent trys matavimai skirtingu laiku duos realesnį vaizdą.
Ketvirta, naudokite kelis skirtingus matavimo įrankius. Populiariausi yra Speedtest.net, Fast.com (Netflix serveris), Google greičio testas ir jūsų interneto paslaugų teikėjo oficialus matavimo įrankis. Kiekvienas iš jų naudoja skirtingus serverius ir metodikas, todėl rezultatai gali skirtis.
Kokius matavimo įrankius rinktis ir kodėl
Speedtest.net yra labiausiai paplitęs įrankis, bet ne visada pats tiksliausias. Jis leidžia pasirinkti serverį, į kurį norite testuoti ryšį, kas gali būti naudinga, bet taip pat gali suklaidinti. Jūsų interneto paslaugų teikėjas gali turėti labai gerą ryšį su Speedtest serveriais, bet prastesnį su kitais.
Fast.com yra Netflix sukurtas įrankis, kuris testuoja ryšį būtent su Netflix serveriais. Tai puikus būdas sužinoti, kokiu greičiu iš tikrųjų galėsite žiūrėti vaizdo įrašus. Šis įrankis paprastesnis – tiesiog atidarote puslapį ir testas prasideda automatiškai. Jis taip pat sunkiau blokuojamas ar optimizuojamas interneto paslaugų teikėjų.
Google greičio testas pasiekiamas tiesiog įvedus „speed test” į Google paieškos laukelį. Jis paprastas, greitas ir naudoja Google infrastruktūrą, kuri paprastai yra gerai pasiekiama iš bet kurio tinklo. Rezultatai būna gana tikslūs ir nuoseklūs.
Jūsų interneto paslaugų teikėjo matavimo įrankis teoriškai turėtų rodyti geriausius rezultatus, nes testuoja ryšį jų pačių tinkle. Tai naudinga žinoti, ar problema yra jūsų vidiniame tinkle, ar pas patį teikėją. Jei teikėjo testas rodo gerą greitį, bet kiti testai – blogą, problema greičiausiai ne jūsų įrangoje.
Ką daryti, kai greitis nepasiekia žadėto
Pirmiausia reikia suprasti, kad „iki 300 Mbps” reiškia būtent „iki”, o ne „garantuotai”. Interneto paslaugų teikėjai paprastai garantuoja tik tam tikrą minimalų greitį, kuris dažnai būna 50-70% nuo reklamuojamo maksimalaus. Perskaitykite sutartį – ten turėtų būti nurodytas garantuotas greitis.
Jei matavimas per laidinį ryšį rodo gerą greitį, bet WiFi lėtas, problema jūsų maršrutizatoriuje arba WiFi sąlygose. Patikrinkite, ar naudojate 5 GHz dažnį (jei jūsų įrenginiai jį palaiko), nes 2.4 GHz dažnis būna labai užkimštas, ypač daugiabučiuose. Galite naudoti programas kaip WiFi Analyzer, kurios parodo, kokie kanalai mažiausiai užimti.
Maršrutizatoriaus vieta taip pat kritiškai svarbi. Jis turėtų būti centriniame namo taške, ne spintelėje, ne už sofos, ne rūsyje. Kuo mažiau sienų tarp maršrutizatoriaus ir jūsų įrenginių, tuo geriau. Metalinės konstrukcijos, akvariumas, veidrodžiai – visa tai trukdo WiFi signalui.
Jei problema išlieka, kreipkitės į savo interneto paslaugų teikėją. Bet prieš tai pasiruoškite – užsirašykite matavimų rezultatus, laiką, kada juos atlikote, kokiu būdu (laidinis/WiFi), kokį įrankį naudojote. Kuo daugiau konkrečios informacijos turėsite, tuo greičiau problema bus išspręsta.
Ping, jitter ir kiti paslaptingi parametrai
Greitis – tai ne vienintelis svarbus parametras. Ping arba latency rodo, kiek laiko užtrunka duomenų paketui nueiti iki serverio ir grįžti. Matuojamas milisekundėmis (ms). Geriausia, kai ping yra žemiau 20 ms, priimtina – iki 50 ms. Virš 100 ms jau jaučiamas akivaizdus uždelsimas, ypač žaidžiant ar dalyvaujant vaizdo konferencijose.
Jitter rodo ping laiko svyravimus. Jei vienas ping 20 ms, kitas 25 ms, trečias 22 ms – tai normalus jitter. Bet jei svyruoja nuo 20 iki 100 ms – tai problema. Didelis jitter sukelia „lūžinėjančią” vaizdo konferenciją ar žaidimą, net jei vidutinis ping atrodo normalus.
Paketų praradimas (packet loss) rodo, kiek procentų duomenų paketų nepasiekia tikslo. Idealiai turėtų būti 0%. Net 1-2% praradimas gali sukelti problemų. Jei matote didesnį paketų praradimą, tai rimta problema, kuri gali būti susijusi su sugadintais kabeliais, bloga įranga ar tinklo perkrovimu.
Šiuos parametrus galima išmatuoti su išplėstiniais Speedtest.net nustatymais arba naudojant specialias programas kaip PingPlotter. Jei žaidžiate online žaidimus, verta reguliariai stebėti šiuos parametrus, ne tik parsisiuntimo greitį.
Kada greitis yra per didelis (taip, taip būna)
Skamba keistai, bet kartais žmonės perka didesnį interneto greitį nei jiems reikia. 1 Gbps planas skamba įspūdingai, bet jei namuose tik du žmonės, kurie žiūri Netflix ir naršo internete, realiai pakanka 100 Mbps. Sutaupyti pinigai per metus gali būti nemažai.
Netflix 4K kokybei reikia apie 25 Mbps. Vaizdo konferencijai Full HD kokybe – apie 3-4 Mbps. Net jei vienu metu vyksta trys vaizdo konferencijos ir žiūrimi du 4K srautai, 100 Mbps turėtų su kaupu pakakti. Žinoma, jei reguliariai siunčiate didelius failus į debesį ar transliuojate vaizdo įrašus, tada didesnis greitis praverčia.
Išsiuntimo greitis dažnai pamirštamas, bet jis svarbus nuotoliniam darbui. Jei dalyvaujate vaizdo konferencijose su įjungta kamera, siunčiate didelius failus ar darote atsargines kopijas į debesį, ieškokite plano su simetriniu greičiu (vienodu parsisiuntimo ir išsiuntimo). Dauguma standartinių planų turi daug mažesnį išsiuntimo greitį.
Kai skaičiai rodo viena, o realybė jaučiasi kitaip
Galiausiai svarbu suprasti, kad matavimo rezultatai – tai tik skaičiai laboratorinėmis sąlygomis. Reali patirtis priklauso nuo to, ką darote internete. Galite turėti puikų greitį, bet jei lankomų svetainių serveriai lėti arba jūsų kompiuteris užkrėstas virusais, patirtis bus prasta.
Naršyklės taip pat skirtingai veikia. Chrome garsėja tuo, kad suryja daug operatyviosios atminties, o tai gali lėtinti bendrą sistemos veikimą. Firefox paprastai efektyvesnis, o Edge gerai optimizuotas Windows sistemoms. Išvalykite naršyklės talpyklą (cache) ir slapukus (cookies) reguliariai – tai gali žymiai pagerinti naršymo greitį.
VPN naudojimas visada sulėtins jūsų ryšį, nes duomenys keliauja papildomu maršrutu ir yra šifruojami. Tai normalu ir yra privatumo kaina. Gerų VPN paslaugų greičio sumažėjimas būna 10-30%, blogų – gali siekti 70% ar daugiau.
Prisiminkite, kad interneto greitis – tai ne statiškas dalykas. Jis nuolat kinta priklausomai nuo daugybės veiksnių. Svarbiausia ne vieną kartą išmatuoti ir džiaugtis ar sielvartauti, o suprasti, kaip jūsų internetas veikia įvairiomis sąlygomis ir kas iš tikrųjų lemia jūsų kasdienę patirtį. Teisingas matavimas – tai ne vienas testas, o sisteminis požiūris, kuris padeda suprasti, ar gaunate tai, už ką mokate, ir ar tai atitinka jūsų poreikius.