Kodėl mikrofonas yra svarbiausias įrankis jūsų turiniui
Galite turėti puikiausią kamerą, profesionalią apšvietimo sistemą ir tobulą foną, bet jei garsas prastas – žiūrovai ar klausytojai paprasčiausiai išjungs jūsų turinį per pirmąsias 30 sekundžių. Tai ne teorija, o praktika, kurią patvirtina visi dideli content kūrėjai. Žmogaus ausys yra neįtikėtinai jautrios prastos garso kokybės atžvilgiu, o smegenys instinktyviai atmeta turinį, kurio neįmanoma patogiai klausytis.
Kai pradėjau savo pirmąjį podcast’ą prieš keletą metų, naudojau įprastą kompiuterio mikrofoną už 15 eurų. Įrašai skambėjo tarsi kalbėčiau iš tuščio baseino. Po mėnesio klausytojų skaičius buvo apgailėtinas. Investavus į normalų mikrofoną už 100 eurų, situacija pasikeitė per savaitę – žmonės pradėjo klausytis ilgiau, dalintis epizodais ir rašyti teigiamus atsiliepimus. Garsas iš tiesų yra tas neįžvelgiamas veiksnys, kuris daro didžiulę įtaką.
Kokių tipų mikrofonai egzistuoja ir kaip jie veikia
Mikrofonų pasaulyje yra trys pagrindiniai žaidėjai: dinaminiai, kondensatoriniai ir juostiniai mikrofonai. Kiekvienas iš jų veikia skirtingai ir tinka skirtingoms situacijoms.
Dinaminiai mikrofonai veikia panašiai kaip garsiakalbis, tik atvirkščiai. Viduje yra membrana, prie kurios pritvirtinta ritė, esanti magnetiniame lauke. Kai garso bangos priverčia membraną vibruoti, ritė juda magnetiniame lauke ir generuoja elektros signalą. Tai paprasta, bet efektyvi technologija. Tokie mikrofonai yra patvarūs kaip tankai – galite juos numesti, išpilti ant jų kavos (nors nerekomenduoju), ir jie vis tiek veiks. Shure SM58 yra legendinis dinaminis mikrofonas, kurį matėte šimtus kartų scenose – jis gali išgyventi apokalipsę.
Kondensatoriniai mikrofonai yra jautresni ir sudėtingesni. Jie naudoja dvi metalo plokšteles (kondensatoriaus plokšteles), tarp kurių yra oro tarpas. Viena plokštelė yra nejudanti, kita – membrana, kuri vibruoja nuo garso bangų. Šis vibravimas keičia atstumą tarp plokštelių, o tai keičia elektrinę talpą ir generuoja signalą. Kondensatoriniams mikrofonams reikia maitinimo šaltinio – dažniausiai tai 48V fantominė maitinimo sistema, kurią teikia audio sąsaja ar mikšeris.
Kondensatoriniai mikrofonai sugauna kur kas daugiau detalių ir aukštesnių dažnių nei dinaminiai. Jie puikiai tinka studijiniam darbui, bet yra jautresni aplinkos triukšmui ir reikalauja geresnės akustinės aplinkos.
Juostiniai mikrofonai yra retesni ir brangesni. Jie veikia panašiai kaip dinaminiai, bet vietoj ritės naudoja plonytę metalinę juostelę. Jie turi labai natūralų, šiltą skambesį, bet yra trapūs ir brangūs, todėl pradedantiesiems nelabai tinka.
Kryptingumas – kodėl tai svarbu jūsų erdvei
Mikrofonų kryptingumas nusako, iš kokių krypčių mikrofonas geriausia sugauna garsą. Tai viena iš svarbiausių charakteristikų renkantis mikrofoną podcast’ui ar streaming’ui.
Kardioidinis kryptingumas yra populiariausias pasirinkimas. Mikrofonas geriausiai sugauna garsą iš priekio ir atmeta garsus iš šonų bei užpakalio. Kryptingumo diagrama primena širdies formą (todėl ir pavadinimas – nuo graikų kalbos žodžio „kardia”). Jei streaminate vieni kambaryje, kuriame yra šaldytuvo ūžesys, kompiuterio ventiliatoriai ar gatvės triukšmas – kardioidinis mikrofonas padės visa tai sumažinti.
Dvikryptis (figure-8) kryptingumas sugauna garsą iš priekio ir užpakalio, bet atmeta šoninius garsus. Tai puiku, kai įrašote pokalbį su dviem žmonėmis, sėdinčiais vienas priešais kitą.
Visų krypčių (omnidirectional) mikrofonai sugauna garsą vienodai iš visų pusių. Jie tinka, kai norite užfiksuoti kambario atmosferą ar įrašote grupinę diskusiją, bet streaming’ui ar podcast’ui paprastai nėra geriausias pasirinkimas, nes sugaus visus aplinkos triukšmus.
Daugelis šiuolaikinių USB mikrofonų turi kelis kryptingumo režimus, kuriuos galite perjungti. Tai universalu, bet paprastai vieno kryptingumo mikrofonai už tą pačią kainą skamba geriau.
USB ar XLR – technologinis pasirinkimas
Čia prasideda tikrasis pasirinkimas. USB mikrofonai yra plug-and-play sprendimai – prijungiate prie kompiuterio ir iš karto galite įrašinėti. XLR mikrofonams reikia papildomos įrangos – audio sąsajos ar mikšerio, kuris paverčia analoginį signalą į skaitmeninį.
USB mikrofonai yra puikus startas. Jie turi integruotą analoginį-skaitmeninį keitiklį ir dažnai – ausinių išėjimą realaus laiko monitoringui. Blue Yeti, Audio-Technica AT2020USB+, Rode NT-USB – tai visi puikūs pasirinkimai pradedantiesiems. Jų kokybė pastaraisiais metais išaugo taip, kad daugelis profesionalų juos naudoja kaip pagrindinį įrankį.
Tačiau USB mikrofonai turi ribas. Jei ateityje norėsite pridėti antrą mikrofoną svečiui, naudoti profesionalų audio procesorių ar turėti daugiau kontrolės – susidursite su problemomis. Daugelis kompiuterių nenori dirbti su keliais USB mikrofonais vienu metu, o garso kokybė priklauso nuo mikrofono viduje esančio keitiklio, kuris nebūtinai yra aukščiausios klasės.
XLR mikrofonai yra profesionalus standartas. Jie naudoja balansuotą analoginį signalą, kuris yra atsparesnis trukdžiams ir leidžia naudoti ilgus kabelius be kokybės praradimo. Bet jums reikės audio sąsajos. Focusrite Scarlett Solo, Audient EVO 4, Universal Audio Volt 2 – tai populiarūs pasirinkimai, kainuojantys nuo 100 iki 300 eurų.
XLR sistema duoda lankstumą. Galite keisti mikroforus, pridėti preampus geresnei kokybei, naudoti profesionalius procesorius. Jei rimtai planuojate kurti turinį ilgalaikėje perspektyvoje, XLR kelias yra protingesnis, nors ir brangesnis pradžioje.
Konkretūs modeliai skirtingiems biudžetams
Teorija teorija, bet ko iš tiesų reikia pirkti? Štai mano rekomendacijos, pagrįstos asmenine patirtimi ir bendruomenės atsiliepimais.
Biudžetas iki 100 eurų: Jei renkate USB mikrofoną, žvilgtelkite į Fifine K669 ar Maono AU-A04. Taip, tai kinų gamintojai, bet kokybė yra stulbinančiai gera kainai. Jei norite XLR kelio, Behringer XM8500 dinaminis mikrofonas kainuoja apie 20 eurų ir skamba panašiai kaip Shure SM58. Pridėkite Behringer U-Phoria UM2 sąsają už 40 eurų, ir turėsite veikiančią sistemą už 60 eurų.
Biudžetas 100-250 eurų: Čia prasideda rimti dalykai. USB pasaulyje – Audio-Technica AT2020USB+ arba Rode NT-USB Mini. XLR pasaulyje – Shure SM58 arba Audio-Technica AT2020 (XLR versija) su Focusrite Scarlett Solo sąsaja. Už šiuos pinigus gausite garsą, kuris skamba profesionaliai ir su kuriuo galite augti.
Biudžetas 250-500 eurų: Rode PodMic (dinaminis) arba Rode NT1 (kondensatorinis) su Focusrite Scarlett 2i2 ar Audient EVO 4 sąsaja. Shure SM7B yra legenda, bet jam reikia galingesnio preamp’o, todėl realiai kainuoja daugiau nei jo 350 eurų kaina.
Virš 500 eurų: Čia jau kalbame apie Neumann, Sennheiser, Shure su aukščiausios klasės sąsajomis. Bet tiesą sakant, daugeliui content kūrėjų tai perteklius. Geriau investuokite į kambario akustiką.
Akustika ir priedai, kurie daro skirtumą
Galite nusipirkti 1000 eurų mikrofoną, bet jei įrašinėsite tuščiame kambaryje su plytų sienomis, skambėsite kaip kalbate iš tualeto. Kambario akustika yra lygiai taip pat svarbi kaip ir pats mikrofonas.
Pop filtras yra būtinas. Jis kainuoja 10-20 eurų ir apsaugo nuo sprogstamųjų garsų (p, b, t), kurie sukuria nemalonius garso impulsus. Kai sakote žodį „podcast”, oro srautas trenkia į mikrofono membraną ir sukuria „pop” garsą. Filtras tai sustabdo.
Mikrofono stovas arba rankos – nepiginkite čia. Pigūs stovai virpa, linksta ir sukelia problemų. Rode PSA1 arba Blue Compass yra puikūs pasirinkimai už 80-100 eurų. Jei biudžetas ribotas, bent jau įsigykite tvirtą stalo stovą su amortizuojančiu laikikliu.
Akustiniai paneliai pakeičia viską. Nereikia dengti viso kambario – pakanka kelių panelių už jūsų ir šonuose, kad sumažintumėte atspindžius. Galite nusipirkti gatavus už 50-100 eurų arba pasidaryti patys iš mineralinės vatos ir audinio už 20-30 eurų.
Vienas triukas: įrašinėkite spintoje tarp drabužių. Skamba juokingai, bet drabužiai sugeria garsą puikiai. Daugelis pradedančiųjų taip ir daro, kol neįsirengia tinkamos studijos.
Programinė įranga ir nustatymai, kurie išspaudžia maksimumą
Mikrofonas yra tik pradžia. Kaip jį nustatote ir apdorojate signalą – tai lemia galutinį rezultatą.
Gain (stiprinimas) yra pirmasis ir svarbiausias nustatymas. Per mažas gain – garsas bus tylus ir pilnas triukšmo. Per didelis – garsas iškraipys (clip’ins). Taisyklė: kalbėkite normaliu balsu ir nustatykite gain taip, kad jūsų balsas būtų apie -18 dB iki -12 dB lygmenyje, o smailės (kai kalbate garsiau) nepasiektu 0 dB. Dauguma programų rodo tai spalvomis – žalia gerai, geltona priimtina, raudona bloga.
DAW (Digital Audio Workstation) pasirinkimas: Audacity yra nemokama ir pakanka pradžioms. Reaper yra galingas ir kainuoja tik 60 USD. Adobe Audition yra profesionalus, bet brangus. Streaming’ui – OBS Studio yra nemokamas standartas.
Procesorius ir efektai: Minimalus rinkinys – EQ (ekvalaizeris), kompresorius ir noise gate. EQ leidžia pašalinti žemus dūžius (high-pass filtras apie 80-100 Hz) ir pakoreguoti balso tonalumą. Kompresorius sulygins garsumą – tylesnės dalys taps garsesnės, garsesnės – tylesnės. Noise gate nutildo mikrofoną, kai nekalbate, eliminuodamas fono triukšmą.
Daugelis šiuolaikinių audio sąsajų turi integruotus procesorius. Universal Audio Volt serija turi „vintage” režimą, kuris prideda analoginio šilumos. TC-Helicon GoXLR yra populiarus tarp streamerių dėl integruotų efektų ir mikšerio.
Bet štai paslaptis: geriau turėti švarų, neapdorotą įrašą nei prastai apdorotą su efektais. Efektai gali pridėti poliravimo, bet negali pataisyti fundamentalių problemų.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Matau tas pačias klaidas vėl ir vėl, net pas žmones, kurie investavo į gerą įrangą.
Mikrofono pozicija: Mikrofonas turėtų būti 10-15 cm nuo jūsų burnos, nukreiptas į lūpas, ne į nosį ar smakrą. Daugelis laiko mikrofoną per toli, manydami, kad taip skambės „profesionaliau”. Rezultatas – silpnas, tuščias garsas. Kardioidiniai mikrofonai turi „proximity effect” – kuo arčiau kalbate, tuo daugiau žemų dažnių. Naudokite tai savo naudai.
Kambario triukšmas: Išjunkite viską, kas triukšmauja. Kondicionierius, ventiliatorius, šaldytuvas. Uždarykite langus. Praneškit šeimos nariams, kad įrašinėjate. Atrodo akivaizdu, bet kiek kartų girdėjau podcast’ų, kur fone loja šuo ar važiuoja mašinos.
Perkrovimas: Kai garsas „clip’ina” (pasiekia 0 dB ir iškraipo), to nebegalima pataisyti. Geriau įrašyti tyliau ir paskui padidinti garsumą nei įrašyti per garsiai ir turėti iškraipytą garsą.
Perdėtas procesavimas: Pradedantieji dažnai prideda per daug reverb, per daug kompresijos, per daug EQ. Rezultatas – nenatūralus, robotiškas garsas. Mažiau yra daugiau. Jei neesate tikri, ką daro tam tikras efektas – geriau jo nenaudokite.
Kai viskas sueina į vietą: praktinis požiūris į gerą garsą
Geriausias mikrofonas yra tas, kurį turite ir kuris veikia jūsų situacijoje. Mačiau puikių podcast’ų, įrašytų su 80 eurų mikrofonu geroje aplinkoje, ir prastos kokybės turinį, įrašytą su 500 eurų įranga blogame kambaryje.
Jei tik pradedate, nepirkite brangiausios įrangos. Pradėkite su kažkuo prieinamu – USB mikrofonu už 100-150 eurų. Išmokite jį naudoti tinkamai: nustatykite teisingą poziciją, gain lygį, pagerinkite kambario akustiką. Kai jau sukursite 20-30 epizodų ar transliacijų ir suprasite savo poreikius, tada galvokite apie atnaujinimą.
Investuokite laiko į mokymąsi. YouTube pilnas nemokamų vadovų apie garso įrašymą, mikavimą, procesavimą. Booth Junkie, Podcastage, Curtis Judd – visi šie kanalai yra aukso kasykla informacijos.
Ir svarbiausia – turinys viršija techniką. Žmonės klausys vidutinės kokybės garso, jei turinys įdomus, bet niekas neklausys tobulo garso, jei neturite ką pasakyti. Mikrofonas yra įrankis, ne magiškas sprendimas. Jis padės jūsų balsui skambėti geriau, bet jūs vis tiek turite turėti ką pasakyti.
Taigi pasirinkite mikrofoną, kuris tinka jūsų biudžetui ir situacijai, išmokite jį naudoti tinkamai, ir pradėkite kurti. Tobulumas ateina su praktika, ne su brangesne įranga.