Kodėl verslas staiga tapo toks „žalias”
Prisimenu, kaip prieš kokį dešimtmetį žodis „tvarumas” verslo aplinkoje skambėdavo kaip kažkas iš hipių komūnos. Šiandien situacija pasikeitė kardinaliai – net didžiausios korporacijos varžosi, kas greičiau pasieks anglies neutralumą ar sumažins atliekų kiekį. Bet tai nėra vien mada ar gražūs žodžiai metinėse ataskaitose.
Technologijos tapo tuo katalizatoriumi, kuris tvarios plėtros idėjas pavertė realiais verslo sprendimais. Anksčiau įmonės galėdavo tik svajoti apie tikslų energijos suvartojimo stebėjimą ar efektyvų išteklių valdymą – dabar tai daro automatizuotos sistemos, kurios kainuoja vis mažiau ir veikia vis geriau.
Pats įdomiausias dalykas, kad tvarumas nebėra tik išlaidų straipsnis. Modernios technologijos leidžia įmonėms sutaupyti pinigų, pagerinti reputaciją ir pritraukti jaunesnius darbuotojus, kuriems aplinkosaugos klausimai tikrai nėra tuščias garsas. Tai tapo verslo logikos dalimi, ne kokia priedanga.
Kaip dirbtinis intelektas padeda taupyti gamtos išteklius
Dirbtinis intelektas – tai ne tik ChatGPT ar paveikslėlių generatoriai. Pramonėje DI sistemos daro tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma: prognozuoja gedimus prieš jiems įvykstant, optimizuoja gamybos procesus iki minimumo sumažindamos atliekas ir energijos sąnaudas.
Pavyzdžiui, gamykloje, kuri gamina plastiko detales, DI sistema gali analizuoti tūkstančius parametrų – temperatūrą, slėgį, žaliavų kokybę – ir realiu laiku koreguoti procesą taip, kad broko būtų minimaliai. Tai reiškia mažiau išmestų medžiagų, mažiau energijos švaistymo ir mažiau pinigų, išlekiančių veltui.
Logistikoje DI algoritmai planuoja maršrutus taip, kad sunkvežimiai važiuotų trumpiausiais keliais ir būtų maksimaliai pakrauti. Skamba paprastai, bet kai kalbame apie didelius logistikos tinklus su šimtais transporto priemonių, tokios optimizacijos sutaupo milžiniškas degalų sumas ir sumažina CO2 emisijas.
Energetikos sektoriaus revoliucija
Atsinaujinančios energijos šaltiniai – saulė, vėjas – turi vieną didelę problemą: jie nenuspėjami. DI sistemos mokosi prognozuoti orų sąlygas ir energijos poreikius su tokiu tikslumu, kad elektros tinklai gali efektyviai integruoti šiuos kintamus šaltinius. Be tokių technologijų perėjimas prie žaliosios energijos būtų neįmanomas.
Internetas daiktų ir protingos gamyklos
IoT – internetas daiktų – skamba kaip dar vienas technologijų buzzword’as, bet pramonėje tai jau realybė. Įsivaizduokite gamyklą, kurioje kiekvienas įrenginys, kiekvienas jutiklis nuolat siunčia duomenis apie savo būklę, temperatūrą, vibraciją, energijos suvartojimą.
Ši informacija leidžia stebėti viską realiu laiku ir reaguoti akimirksniu. Jei kokia nors mašina pradeda suvartoti daugiau energijos nei įprastai, sistema automatiškai praneša – galbūt reikia techninės priežiūros. Tai vadinamoji prognozuojamoji priežiūra, kuri neleidžia įrenginiams sugesti netikėtai ir taip išvengiama brangių prastovų bei skubių remontų.
Protingose gamyklose visa ši informacija integruojama į vieną sistemą. Pavyzdžiui, jei pastebima, kad elektros kaina tam tikru paros metu yra žemesnė, sistema gali automatiškai planuoti energiją reikalaujančius procesus būtent tam laikui. Arba jei viename gamybos etape susikaupė perteklius, sistema gali sulėtinti ankstesnį etapą, kad nebūtų švaistomos žaliavos.
Konkretūs pavyzdžiai iš gyvenimo
Viena Vokietijos automobilių gamykla įdiegė IoT jutiklių sistemą visame pastate. Per metus jie sumažino energijos suvartojimą 20 procentų tiesiog todėl, kad sistema automatiškai reguliavo apšvietimą, vėdinimą ir šildymą pagal realų poreikį. Niekas nebeužmiršta užgesinti šviesų ar išjungti oro kondicionavimo, nes tai daro sistema.
Blokų grandinė ir skaidrumas tiekimo grandinėje
Blockchain technologija dažniausiai asocijuojasi su kriptovaliutomis, bet jos pritaikymas tvariam verslui yra kur kas įdomesnis. Pagrindinė blokų grandinės savybė – nekeičiami, skaidrūs įrašai – puikiai tinka stebėti produktų kelionę nuo žaliavų iki galutinio vartotojo.
Įsivaizduokite, kad perkate kavos pupeles su užrašu „teisingos prekybos”. Kaip žinote, ar tai tiesa? Su blockchain sistema kiekvienas etapas – nuo ūkio Etiopijoje iki parduotuvės lentynos – užfiksuojamas grandinėje. Galite telefonu nuskanuoti QR kodą ir pamatyti visą istoriją: kas užaugino, kada nupirkta, kokia kaina sumokėta ūkininkui, kaip transportuota.
Tai ne tik marketingas – tai realus įrankis kovoti su apgaule ir išnaudojimu. Įmonės, kurios naudoja tokias sistemas, negali apsimesti rūpinančios aplinka ar darbuotojų teisėmis – visa informacija yra patikrinama ir matoma.
Tekstilės pramonės atvejis
Tekstilės pramonė – viena labiausiai teršiančių ir dažnai kritikuojamų dėl darbo sąlygų. Kai kurios drabužių kompanijos pradėjo naudoti blockchain, kad parodytų, jog jų medvilnė tikrai organinė, audiniai dažomi be kenksmingų chemikalų, o siuvėjai gauna orų atlyginimą. Vartotojai, ypač jaunesni, vis labiau vertina tokį skaidrumą ir pasirengę mokėti daugiau už produktus, kurių kilmė aiški.
Debesų technologijos ir nuotolinis darbas
Pandemija parodė, kad daugelis darbų puikiai gali būti atliekami iš namų. Bet ne visi supranta, koks didelis tai turi poveikį tvarumui. Kai tūkstančiai darbuotojų nebevažiuoja į biurus kiekvieną dieną, sumažėja transporto emisijos, sumažėja poreikis dideliems biurams, kurie reikalauja šildymo, vėsinimo, apšvietimo.
Debesų technologijos tai įgalina. Visi dokumentai, programos, duomenys prieinami iš bet kurios vietos. Nebereikia fizinių serverių kambariuose, kurie suvarsto milžiniškas elektros kiekius ir reikalauja aušinimo. Didieji debesų paslaugų teikėjai – AWS, Google Cloud, Microsoft Azure – investuoja milijardus į atsinaujinančią energiją savo duomenų centrams.
Žinoma, nuotolinis darbas turi ir trūkumų – socialinė izoliacija, sunkumai atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo. Bet iš tvarumo perspektyvos nauda akivaizdi. Hibridinis modelis, kai darbuotojai į biurą atvyksta 2-3 kartus per savaitę, atrodo kaip geras kompromisas.
Virtualūs susitikimai vietoj skrydžių
Verslo kelionės – ypač tarptautiniai skrydžiai – yra didžiulis anglies pėdsakas. Vaizdo konferencijų technologijos, kurios pandemijos metu padarė milžinišką šuolį, leidžia susitikti su klientais ar partneriais iš bet kurio pasaulio kampo be skrydimo. Tai sutaupo ne tik laiką ir pinigus, bet ir labai sumažina aplinkai daromą žalą.
Atsinaujinančios energijos ir saugojimo sprendimai
Saulės baterijos ant stogų jau nebėra egzotika. Jų kaina per pastarąjį dešimtmetį nukrito daugiau nei 80 procentų, o efektyvumas išaugo. Bet tikroji problema buvo ne energijos generavimas, o jos saugojimas – saulė šviečia dieną, o energijos reikia ir naktį.
Baterijų technologijos padarė milžinišką pažangą. Ličio jonų baterijos, kurios anksčiau buvo per brangios pramoniniam naudojimui, dabar tampa vis prieinamesnės. Įmonės gali įsirengti saulės parkus su baterijų sistemomis ir būti beveik nepriklausomos nuo elektros tinklų.
Dar įdomesni sprendimai – vandenilio technologijos. Perteklinė energija iš saulės ar vėjo gali būti naudojama elektrolizei – vandens skaidymui į vandenilį ir deguonį. Vandenilis gali būti saugomas ir vėliau naudojamas elektrai gaminti arba kaip kuras transportui. Tai sprendžia saugojimo problemą ilgesniam laikotarpiui.
Pramonės pavyzdžiai
Didžiausios pasaulio įmonės jau investuoja į savą žaliąją energiją. Google teigia, kad jų duomenų centrai veikia 100% atsinaujinančia energija. Apple statosi saulės parkus savo gamykloms. Tai ne tik gražūs pareiškimai – tai ekonomiškai naudinga, nes elektros kainos auga, o saulės energijos kaina mažėja.
Aplinkai draugiškos medžiagos ir 3D spausdinimas
Tradicinė gamyba dažnai reiškia daug atliekų – iškertama, išgręžiama, nupjaunama, o likučiai išmetami. 3D spausdinimas veikia priešingai – pridedamoji gamyba, kai medžiaga dedama sluoksnis po sluoksnio, sukuriant būtent tokį objektą, koks reikalingas. Atliekų beveik nėra.
Bet dar svarbiau – 3D spausdinimas leidžia naudoti naujas, aplinkai draugiškas medžiagas. Bioplastikai, pagaminti iš kukurūzų krakmolo ar cukranendrių, gali būti naudojami spausdinimui ir yra biologiškai skaidūs. Tai reiškia, kad produktai pasibaigus jų gyvavimo ciklui nesibars šimtmečius sąvartynuose.
Automobilių pramonėje 3D spausdinimas naudojamas lengvoms, bet tvirtoms detalėms gaminti. Lengvesnis automobilis suvartoja mažiau degalų – paprasta matematika, bet didelis poveikis. Aviacijoje tas pats principas – kiekvienas sutaupytas kilogramas reiškia mažesnį kuro suvartojimą.
Personalizuota gamyba ir mažiau atliekų
Dar vienas 3D spausdinimo privalumas – galimybė gaminti pagal užsakymą. Nebereikia gaminti tūkstančius vienetų, tikintis, kad jie bus parduoti. Galima pagaminti būtent tiek, kiek reikia, kai reikia. Tai sumažina sandėliavimo poreikį, transporto sąnaudas ir riziką, kad neperkami produktai baigs sąvartyne.
Duomenų analitika ir sprendimų priėmimas
Visos tos technologijos, apie kurias kalbėjome – IoT jutikliai, DI sistemos, debesų platformos – generuoja milžinišką kiekį duomenų. Bet duomenys patys savaime nieko nereiškia. Reikia juos analizuoti ir priimti sprendimus.
Modernioji duomenų analitika leidžia įmonėms matyti savo veiklą detaliai ir priimti pagrįstus sprendimus. Pavyzdžiui, prekybos tinklas gali analizuoti, kokie produktai genda neperkami, ir koreguoti užsakymus. Tai sumažina maisto švaistymą – milžinišką problemą, kuri prisideda prie klimato kaitos.
Arba gamykla gali analizuoti, kuriuose procesuose suvartojama daugiausiai energijos, ir ieškoti būdų optimizuoti. Be duomenų tai būtų spėliojimai, o su duomenimis – tiksli strategija.
Realaus laiko stebėjimas ir greitesni sprendimai
Anksčiau įmonės analizuodavo duomenis mėnesio pabaigoje ar ketvirčio pabaigoje. Dabar visa informacija matoma realiu laiku. Jei kažkas ne taip – galima reaguoti iš karto, o ne laukti ataskaitos po mėnesio. Tai ypač svarbu tvarumui, nes problemos – energijos švaistymas, atliekų susikaupimas – gali būti sprendžiamos nedelsiant.
Ką tai reiškia verslui ir mums visiems
Technologijos padarė tvarų verslą ne tik įmanomu, bet ir pelningą. Tai nebėra pasirinkimas tarp pelno ir planetos – dabar galima turėti abu. Įmonės, kurios investuoja į tvarias technologijas, sutaupo energijos, sumažina atliekas, pagerina reputaciją ir pritraukia geresnius darbuotojus.
Bet svarbu suprasti, kad technologijos – tai tik įrankiai. Jos neišspręs visų problemų automatiškai. Reikia strategijos, reikia noro keistis, reikia investicijų. Mažoms įmonėms tai gali atrodyti per daug, bet technologijos tampa vis prieinamesnės. Debesų paslaugos, pavyzdžiui, leidžia naudoti pažangias sistemas be didelių pradinių investicijų – mokama tik už tai, ką naudoji.
Mums, kaip vartotojams, taip pat yra vaidmuo. Kuo labiau renkamės įmones, kurios rūpinasi tvarumu, tuo daugiau kitų įmonių seks tuo pačiu keliu. Rinka reaguoja į paklausą. Jei norime švaresnės planetos, turime balsuoti savo piniginėmis.
Galiausiai, tvarus verslas su technologijų pagalba – tai ne utopija ar tolima ateitis. Tai vyksta dabar, šiandien. Įmonės, kurios to nesupranta ir nesikeis, tiesiog liks nuošalyje. O tos, kurios priima pokyčius, turi galimybę ne tik išlikti, bet ir klestėti naujame, žalesniam pasaulyje.