Kas tas išmanusis radiatoriaus vožtuvas ir kodėl jis reikalingas
Žiemą šildymo sąskaitos gali tikrai nemaloniai nustebinti, o vasarą dažnai pagalvojame, kad kitą sezoną tikrai reikės kažką keisti. Išmanusis radiatoriaus vožtuvas – tai mažas, bet labai protingas prietaisas, kuris keičia įprastą mechaninį termostatą ant radiatoriaus. Jis leidžia tiksliai valdyti temperatūrą kiekviename kambaryje atskirai, programuoti šildymo režimus ir net valdyti viską per išmanųjį telefoną.
Paprasti termostatai veikia mechaniškai – viduje yra specialus skystis ar vaškas, kuris plečiasi nuo šilumos ir uždaro vandens srautą. Tai veikia, bet labai primityviai. Išmanusis vožtuvas turi elektromotorą, temperatūros jutiklį ir elektroninį valdymo modulį. Jis gali mokytis jūsų įpročių, reaguoti į oro prognozes, net aptikti atvirą langą ir automatiškai sumažinti šildymą.
Praktiškai tai reiškia, kad miegamajame gali būti vėsiau naktį, svetainėje šilčiau vakarais, o darbo kabinete šildymas išvis išsijungia, kai ten niekas nedirba. Statistika rodo, kad tokia sistema gali sumažinti šildymo sąnaudas 20-30 procentų per metus.
Kokius vožtuvus rinktis ir į ką atkreipti dėmesį
Rinkoje yra daugybė skirtingų išmaniųjų vožtuvų – nuo pigių kinų už 20 eurų iki prabangių vokiškų už 80-100 eurų. Skirtumas tikrai ne tik kainoje. Pigūs modeliai dažnai būna triukšmingi, kai veikia motorėlis, gali blogai kalibruotis ir neretai neturi normalios programėlės.
Patikimiausi gamintojai – tai Danfoss, Tado, Homematic IP, Eurotronic. Jie turi gerai veikiančias programėles, palaiko integraciją su išmaniųjų namų sistemomis (Google Home, Amazon Alexa, Apple HomeKit) ir paprastai dirba patikimai.
Svarbiausias techninis dalykas – vožtuvo adapteris. Radiatoriuose naudojami skirtingi srieginiai jungtys: M30x1.5 (dažniausias Europoje), Danfoss RA, Danfoss RAV, Caleffi ir kiti. Geri vožtuvai komplekte turi kelis adapterius, tad tiks beveik bet kuriam radiatoriui. Prieš perkant verta nufotografuoti savo radiatoriaus vožtuvą ir pasitikrinti, ar naujas modelis tikrai tiks.
Dar vienas dalykas – baterijos. Dauguma vožtuvų veikia su dviem AA baterijomis, kurių užtenka 1-2 metams. Yra modelių su įkraunamomis baterijomis ar net su laidiniu maitimu, bet tai rečiau.
Pasiruošimas montavimui: ką reikia padaryti iš anksto
Prieš pradedant montuoti, reikia kelių pasiruošiamųjų žingsnių. Pirma, jei turite centralizuotą šildymą daugiabučiame name, geriausia montuoti vasarą, kai šildymas išjungtas. Jei šildymas veikia, teoriškai galima keisti ir taip, bet yra rizika, kad pradės bėgti vanduo.
Reikės tokių įrankių: reguliuojamų replių arba veržliarakčio (dažniausiai 30 mm), šluostės vandens nutekėjimui, galbūt WD-40 ar kito riebalų tirpiklio, jei senas vožtuvas seniai nebutas liečiamas. Naujas išmanusis vožtuvas paprastai ateina su visais reikalingais adapteriais ir instrukcija.
Svarbu žinoti, kad kai kuriuose namuose radiatoriuose yra individualūs uždaromieji ventiliai. Jei tokių nėra, o šildymas veikia, geriau nekontaktuoti – gali tekti iškviesti santechniką. Jei ventiliai yra, juos reikia uždaryti prieš pradedant darbus.
Dar vienas niuansas – kai kurie seni radiatoriai turi tiesiog rankenėlę be jokio termostato. Tokiu atveju reikės pirkti specialų vožtuvo korpusą su sriegiu, o tai jau sudėtingesnė procedūra, kuriai tikrai reikės santechniko.
Seno termostato nuėmimas – atsargiai, bet ryžtingai
Dabar prasideda pats darbas. Pirmiausia reikia nuimti seną termostatinę galvutę. Dažniausiai ant jos šono yra mažas žiedas arba mygtukas, kurį reikia paspausti arba pasukti, ir galvutė tiesiog nusmunka. Kai kuriuose modeliuose reikia pasukti patį viršų į maksimalią padėtį (dažniausiai pažymėta 5 arba žvaigždute), tada atsiranda galimybė nuimti.
Jei galvutė nenusiima lengvai, neskubėkite jėga traukti – pažiūrėkite instrukcijas internete pagal savo modelį. Danfoss modeliuose paprastai reikia pasukti plastmasinį žiedą, o Heimeier modeliuose – paspausti mažą sagtelę.
Po galvutės nuėmimo pamatysite metalinį strypelį – tai vožtuvo šerdis, kuri faktiškai valdo vandens srautą. Ji turėtų būti išstumta (vožtuvas atviras). Jei ji įstrigusi, galima atsargiai pabandyti pajudinti replėmis, bet labai švelniai. Įstrigęs vožtuvas gali reikšti, kad viduje susikaupė nuosėdų ir galbūt reikės santechniko pagalbos.
Ant vožtuvo korpuso paprastai yra sriegis. Jei ten buvo senas mechaninis termostatas su adapteriu, tą adapterį irgi reikia nuimti. Kartais jie būna labai tvirtai prisukti, ypač jei niekas jų nelietė 10-15 metų. Čia praverčia WD-40 – purškite, palaukite 10-15 minučių ir bandykite atsukti. Jei visai nejuda, geriau nepersistenkti, kad nesulaužytumėte vožtuvo.
Naujo išmaniojo vožtuvo montavimas žingsnis po žingsnio
Kai senas termostatas nuimtas, reikia parinkti tinkamą adapterį naujam vožtuvui. Paprastai instrukcijoje yra schema, kur parodyti skirtingi adapteriai ir kam jie skirti. Jei abejojate, galite tiesiog pabandyti – tinkamas adapteris lengvai užsisuka ant sriegio.
Adapterį prisukite rankomis, kiek įmanoma tvirtai. Kai kurie modeliai turi specialų fiksavimo žiedą, kurį reikia priveržti. Svarbu, kad adapteris būtų tikrai tvirtai, nes vėliau ant jo bus kabinamas vožtuvas, ir jei adapteris atsilaisvins, vožtuvas gali blogai veikti arba net nukristi.
Dabar uždėkite patį išmanųjį vožtuvą ant adapterio. Dažniausiai jis tiesiog užsikabina – išgirsite spragtelėjimą. Kai kurie modeliai turi fiksavimo žiedą, kurį reikia pasukti. Vožtuvas turi būti uždėtas tiesiai, ne įstrižai, kitaip gali blogai veikti.
Po uždėjimo vožtuvas paprastai automatiškai pradeda kalibravimąsi. Išgirsite, kaip motorėlis dirba – jis uždaro ir atidaro vožtuvą kelis kartus, kad nustatytų darbo diapazoną. Tai trunka 2-5 minutes. Šio proceso metu negalima liesti vožtuvo ar bandyti jį nuimti.
Jei vožtuvas turi ekranėlį, ant jo pasirodys informacija apie kalibravimą. Kai kurie modeliai mirksi LED lemputėmis. Jei kalibravimas nepavyksta (dažniausiai rodo klaidos kodą), problema gali būti įstrigęs vožtuvo strypas arba netinkamai uždėtas adapteris.
Programėlės įdiegimas ir vožtuvų sujungimas į sistemą
Kai vožtuvas fiziškai sumontuotas, prasideda programinė dalis. Atsisiųskite gamintojo programėlę (paprastai pavadinimas nurodytas ant dėžutės). Sukurkite paskyrą, jei reikia, ir pradėkite įrenginių pridėjimą.
Dauguma vožtuvų jungiasi per Bluetooth arba per specialų valdymo centrą (gateway, hub). Bluetooth modeliai paprastesni – tiesiog atidarote programėlę, ji suranda netoliese esančius vožtuvus, ir juos pridedate. Modeliai su centru reikalauja pirmiausia prijungti tą centrą prie interneto (paprastai per Wi-Fi arba Ethernet kabelį), o tada centras suranda vožtuvus.
Pridėdami kiekvieną vožtuvą, suteikite jam prasmingą pavadinimą – „Svetainė”, „Miegamasis”, „Vaikų kambarys” ir pan. Tai labai palengvins valdymą vėliau. Taip pat nurodykite, kuriame kambaryje yra vožtuvas – kai kurios sistemos gali rodyti bendrą kambario temperatūrą, jei ten yra keli radiatoriai.
Jei naudojate kelių skirtingų gamintojų įrenginius arba norite integruoti į bendrą išmaniųjų namų sistemą, gali prireikti papildomų žingsnių. Pavyzdžiui, Tado vožtuvai gali būti prijungti prie Google Home, tada galite valdyti temperatūrą balso komandomis.
Programavimas ir optimizavimas kasdieniam gyvenimui
Dabar prasideda įdomiausia dalis – vožtuvų programavimas pagal savo gyvenimo ritmą. Dauguma sistemų leidžia sukurti savaitės tvarkaraštį kiekvienam kambariui atskirai. Pavyzdžiui, miegamajame galite nustatyti 22°C nuo 21:00 iki 23:00, tada 18°C nakčiai, ir vėl 22°C nuo 6:00 iki 8:00 rytą.
Svetainėje galbūt norėsite šilumos vakarais, bet ne dieną, jei visi išeina į darbą. Vaikų kambaryje gali būti svarbu, kad būtų šilta, kai vaikai grįžta iš mokyklos. Virtuvėje paprastai nereikia daug šildymo, nes ten šiluma gaminama gaminti.
Pažangesnės sistemos turi geolokacijos funkciją – jos stebi, kur esate pagal telefono vietą, ir automatiškai sumažina šildymą, kai visi išeina iš namų, o prieš grįžtant vėl pakelia. Tai labai patogu, jei jūsų grafikas nelabai reguliarus.
Kai kurios sistemos gali integruotis su oro prognozėmis. Jei žinoma, kad rytoj bus šilta saulėta diena, sistema gali automatiškai sumažinti šildymą. Arba jei artėja šalčiai, gali pradėti šildyti šiek tiek anksčiau.
Svarbus patarimas – nepersistenkite su programavimu iš karto. Pradėkite nuo paprastos programos ir stebėkite, kaip jaučiatės. Po savaitės ar dviejų pakoreguosite pagal realius poreikius. Daugelis žmonių iš pradžių nustato per daug sudėtingas programas, o paskui grįžta prie paprastesnių.
Dažniausios problemos ir kaip jas spręsti
Net ir teisingai sumontuoti vožtuvai kartais gali keisti problemas. Dažniausia – vožtuvas rodo vieną temperatūrą, o jūs jaučiate kitą. Tai nutinka todėl, kad vožtuvas matuoja temperatūrą ties radiatoriumi, o ten paprastai šilčiau nei kambario centre. Sprendimas – programėlėje nustatyti temperatūros kompensaciją (offset), paprastai -1 arba -2 laipsniai.
Kita problema – vožtuvas triukšmingai dirba. Pigesni modeliai tikrai gali girdėti, kaip motorėlis sukasi. Jei tai labai trukdo, ypač miegamajame, galite arba pakeisti į tylesnį modelį, arba nustatyti, kad vožtuvas nesireguliotų naktį (nustato temperatūrą vakare ir palieka).
Kartais vožtuvas rodo klaidą „E1”, „E2” ar panašiai. Paprastai tai reiškia kalibravimo problemą. Sprendimas – nuimti vožtuvą, patikrinti, ar laisvai juda metalinis strypas, galbūt jį švelniai pajudinti, ir vėl uždėti vožtuvą, kad jis iš naujo kalibruotųsi.
Jei vožtuvas visai nereaguoja, pirmiausia patikrinkite baterijas. Net jei vožtuvas naujas, gamyklinės baterijos gali būti išsikrovusios. Įdėkite naujas kokybiškas baterijas (ne pigias kiniškas) ir pabandykite iš naujo.
Bluetooth ryšio problemos – jei vožtuvas dingsta iš programėlės, gali būti, kad per toli nuo telefono arba kažkas trukdo signalui. Bluetooth veikia geriausiai per 5-10 metrų be sienų. Jei namai dideli, gali prireikti sistemos su centru, kuris turi geresnį ryšį.
Ką daryti, kai viskas veikia ir kaip išspausti maksimumą
Kai sistema sumontuota ir veikia, galite pradėti tikrai efektyviai taupyti. Pirmą mėnesį stebėkite statistiką programėlėje – daugelis sistemų rodo, kiek laiko kiekvienas vožtuvas buvo atviras, kokia buvo vidutinė temperatūra ir pan. Tai padės suprasti, kur galima dar optimizuoti.
Vienas protingas būdas – naktį visur sumažinti temperatūrą 2-3 laipsniais. Miegant po antklode tikrai nereikia 22°C. Užtenka 18-19°C, o tai gali sutaupyti nemažai energijos. Rytą vožtuvas automatiškai pakels temperatūrą prieš keliantis.
Jei turite kambarius, kuriuose retai būnate (svečių kambarys, sandėliukas), ten galite nustatyti minimalią temperatūrą, pavyzdžiui, 15-16°C, kad tik neužšaltų, bet nešildytų nereikalingai. Prieš atvykstant svečiams galite per programėlę iš anksto pašildyti.
Atkreipkite dėmesį į langų vėdinimą. Kai vėdinate, geriausia per programėlę laikinai išjungti šildymą arba sumažinti iki minimumo. Kai kurios pažangios sistemos turi langų atidarymo aptikimą – jei temperatūra staiga krenta, sistema supranta, kad atidarytas langas, ir automatiškai sumažina šildymą.
Integravimas su kitais išmaniaisiais namais gali suteikti papildomų galimybių. Pavyzdžiui, jei turite išmaniuosius apšvietimo jutiklius, sistema gali žinoti, ar kambaryje yra žmonių, ir atitinkamai reguliuoti šildymą. Arba jei turite išmaniąją roletę sistemą, ji gali nuleisti roletės saulėtą dieną, kad neperkaistų, o vožtuvas sumažins šildymą.
Reguliariai (bent kartą per metus) patikrinkite, ar vožtuvai teisingai veikia. Galite rankiniu režimu uždaryti ir atidaryti kiekvieną vožtuvą per programėlę ir patikrinti, ar radiatorius tikrai atvėsta ir įšyla. Jei ne, gali būti reikalingas pakartotinis kalibravimas.
Ir paskutinis, bet svarbus dalykas – nepamirškite pakeisti baterijų laiku. Dauguma sistemų praneša per programėlę, kai baterijos senka, bet geriau pakeisti šiek tiek anksčiau, ypač prieš šildymo sezoną. Nėra nieko blogesnio nei vožtuvas, kuris nustoja veikti sausio mėnesį per šalčius, nes išseko baterijos.
Išmanieji radiatoriaus vožtuvai tikrai nėra raketa mokslas, bet reikalauja šiek tiek laiko ir kantrybės tiek montavimui, tiek optimizavimui. Kai viskas tinkamai suderinta, jie dirba tyliai fone, užtikrina komfortą ir mažina sąskaitas. O tai jau verta pastangų.