Kai perki naują televizorių, dažniausiai galvoji apie ekrano dydį, raišką ar garso kokybę. Laikiklis prie sienos lieka kažkur paskutinėje vietoje, dažnai jau parduotuvėje, kai pardavėjas paklausia „o gal iškart ir laikiklį?“. Ir čia prasideda painiava – variantų šimtai, kainos nuo penkiolikos eurų iki dviejų šimtų, o skirtumas tarp jų dažnam pirkėjui neaiškus. Pabandysiu paaiškinti, kaip tai veikia ir į ką verta atkreipti dėmesį prieš perkant.
Kodėl apskritai reikia laikiklio, o ne tik lentynos
Televizorius ant spintelės atrodo įprastai, bet turi savų minusų – kablio raizgalynė matosi, dulkės kaupiasi, o vaikai ar gyvūnai gali netyčia nuversti. Laikiklis prie sienos sprendžia šias problemas, bet turi ir savo fizikos taisykles. Ekranas kabo ant metalinės konstrukcijos, kuri prisukama prie sienos mūro ar gipso karkaso, ir visas svoris tenka keliems varžtams. Būtent todėl laikiklio pasirinkimas nėra tik estetikos klausimas – čia svarbi ir saugumo dalis.
Pats mechanizmas gana paprastas: prie televizoriaus galinės sienelės yra keturios skylutės (retai daugiau), pagal VESA standartą. Prie jų tvirtinama plokštelė, kuri vėliau užsikabina ant sieninės dalies. Kuo sudėtingesnis laikiklio tipas, tuo daugiau sharnyrų ir judančių dalių tarp šių dviejų komponentų.
VESA standartas – be jo niekur
Jei kada matėte skaičius tipo 100×100, 200×200 ar 400×400 ant televizoriaus dėžutės arba laikiklio pakuotės – tai ir yra VESA matmenys. Jie nurodo atstumą milimetrais tarp tvirtinimo skylučių ant televizoriaus galinės dalies. Kuo didesnis ekranas, tuo dažniausiai didesnis ir VESA matmuo, bet tai ne visada tiesiogiai proporcinga – kai kurie gamintojai taupo ir 55 colių televizoriui duoda tik 200×200.
Prieš perkant laikiklį, būtina patikrinti savo televizoriaus techninę specifikaciją arba tiesiog apversti televizorių ir liniuote pasimatuoti atstumus tarp skylučių. Dauguma universalių laikiklių turi reguliuojamas plokšteles, kurios tinka keliems VESA dydžiams vienu metu, pavyzdžiui nuo 200×200 iki 600×400. Bet visada geriau turėti tikslų skaičių, o ne tikėtis, kad „turėtų tikti“.
Fiksuotas, pakreipiamas ar judantis – trys pagrindiniai tipai
Čia jau prasideda tikrasis pasirinkimas, nes nuo tipo priklauso ir kaina, ir patogumas naudojant.
Fiksuotas laikiklis – pats paprasčiausias ir pigiausias variantas. Televizorius prikimba prie sienos ir stovi visiškai plokščiai, be jokios galimybės pajudinti. Tinka, jei žiūrėjimo kampas visada tas pats – tarkim, kambarys nedidelis ir sofa stovi tiesiai priešais.
Pakreipiamas (tilt) laikiklis leidžia ekraną paversti žemyn keliais laipsniais. Tai naudinga, jei televizorius kabinamas aukščiau akių lygio – pavyzdžiui, virš židinio ar miegamajame priešais lovą. Be pakreipimo žiūrėti iš apačios būtų nepatogu, kaklas greitai pavargtų.
Judantis (full motion arba articulating) laikiklis – brangiausias, bet ir lankstiausias variantas. Turi shovnyrinę ranką, kuri leidžia televizorių ištraukti nuo sienos, pasukti į šoną, pakreipti. Idealu, jei kambarys turi kelias sėdėjimo vietas skirtingais kampais arba jei televizorius kabinamas kampe.
Svoris ir dydis – kur dažniausiai suklystama
Kiekvienas laikiklis turi nurodytą maksimalų svorio ir dydžio diapazoną, pavyzdžiui „tinka 32-55 colių televizoriams iki 35 kg“. Šitas skaičius nėra rekomendacija – tai gamintojo saugumo riba, testuota realiai. Perkant laikiklį truputį didesniam svoriui nei reikia, klaidos nepadarysi, tačiau perkant per silpną – rizikuoji, kad laikui bėgant metalas pradės linkti arba shovnyras nusilaks.
Svarbu žinoti, kad ilgesnės rankos judantys laikikliai dažnai turi mažesnę maksimalią svorio ribą nei fiksuoti, nes svoris veikia kaip svertas. Todėl 65 colių televizoriui su full motion laikikliu reikia rinktis produktą, specialiai pritaikytą sunkesniems ekranams, o ne universalų vidutinės kainos modelį.
Siena, ant kurios kabinsi, irgi turi reikšmę
Laikiklis gali būti puikus, bet jei siena – gipso kartono plokštė be tinkamo karkaso, jokia technologija nepadės. Betoninė ar plytų siena – patikimiausias variantas, ten galima naudoti standartinius dyubelius. Gipso kartono sienose reikia rasti metalinį ar medinį karkaso profilį (dažniausiai kas 40-60 cm) arba naudoti specialius tvirtinimus, skirtus tuščiaviduriams paviršiams, tačiau net ir jie turi ribotą svorio talpą.
Prieš gręžiant, verta pasitikrinti sienoje esančią elektros instaliaciją detektorium – rinkoje jų yra už nedidelę kainą, o pataikymas į laidą gręžiant nėra malonus siurprizas.
Kabelių tvarkymas ir kiti smulkūs, bet svarbūs dalykai
Geras laikiklis turi kabelių kanalą arba clipsus, kurie leidžia laidus surinkti į vieną pluoštą ir paslėpti už televizoriaus. Tai neatrodo esminis dalykas perkant, bet realiame naudojime – didelis skirtumas tarp tvarkingos sienos ir kabelių kupeto, kabančio žemyn.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, ar laikiklis turi „quick release“ mechanizmą – galimybę televizorių greitai nukabinti nuo sieninės plokštelės be papildomų įrankių. Tai patogu valant dulkes už ekrano arba jį perkeliant.
Ką iš viso to reiktų įsiminti renkantis
Jei reikėtų sudėlioti visą šitą informaciją į praktinę atrankos seką kambaryje prie parduotuvės lentynos, atrodytų maždaug taip: pirmiausia pasitikrink televizoriaus VESA matmenis ir svorį, tada apsispręsk, koks žiūrėjimo kampas realiai reikalingas – jei televizorius kabės akių lygyje ir žiūrėsi visada iš to paties taško, fiksuotas laikiklis puikiai atliks darbą ir sutaupys pinigų. Jei ekranas kabės aukščiau arba kambaryje yra keli žiūrėjimo taškai, verta investuoti į judantį modelį, net jei kaina išeina didesnė.
Nepamiršk patikrinti sienos tipo – gipso kartonui reikės specialių tvirtinimų arba karkaso paieškos, o betoninei sienai užteks standartinių dyubelių. Ir galiausiai, jei planuoji televizorių kabinti aukštai virš židinio ar spintelės, verta iš anksto pagalvoti apie kabelio kanalus, nes vėliau juos įrengti bus gerokai sudėtingiau nei prieš montavimą.
Laikiklis – toks daiktas, kurio kokybę pastebi tik tada, kai kažkas negerai. Geras laikiklis tiesiog dirba tyliai metų metus, o blogas anksčiau ar vėliau primena apie save nemaloniu būdu. Todėl verta skirti kelias minutes matavimams ir palyginimui, o ne rinktis pirmą pasitaikiusį variantą vien todėl, kad jis buvo prie kasos.