Kas ta Start-Stop sistema ir kaip ji atsirado
Pirmą kartą sustojus prie šviesoforo su automobiliu, turinčiu Start-Stop funkciją, gali kilti lengvas šokas – variklis tiesiog nutyla. Daugelis vairuotojų iš pradžių net pagalvoja, kad kažkas sugedo. Tačiau tai visiškai normalu ir net labai protinga.
Start-Stop technologija atsirado ne vakar. Pirmieji bandymai stabdyti variklį stovėjimo metu buvo daromi dar 1970-ųjų naftos krizės laikais, kai degalai pabrango kaip niekada. Toyota 1974 metais pristatė Crown modelį su primityviu Start-Stop variantu, tačiau technologija nebuvo pakankamai patikima. Tikrasis proveržis įvyko tik XXI amžiaus pradžioje, kai elektronika tapo pakankamai pažangi ir patikima.
Šiandien beveik kiekvienas naujas automobilis turi šią sistemą. Europoje ji tapo ypač populiari dėl griežtų CO2 emisijų normų – gamintojai tiesiog privalėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti degalų suvartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį. Start-Stop sistema laboratorinių testų metu padeda sumažinti degalų sąnaudas iki 10-15%, o tai reiškia mažesnius mokesčius ir geresnius pardavimus.
Kaip veikia šis technologinis stebuklėlis
Principas atrodo paprastas: sustoji – variklis išsijungia, paspaudžiamas sankabos pedalas arba atleidžiama stabdžių pedalo – variklis vėl užsiveda. Tačiau už šio paprastumo slypi sudėtinga elektronikos ir mechanikos simfonija.
Sistema nuolat stebi daugybę parametrų: variklio temperatūrą, akumuliatoriaus įkrovą, salono temperatūrą, oro kondicionieriaus būklę, stabdžių sistemos slėgį ir dar bent dešimt kitų dalykų. Jei bent vienas parametras neatitinka reikalavimų – variklis neužges. Pavyzdžiui, šaltą žiemos rytą, kai variklis dar neįšilęs, sistema tiesiog neveiks. Arba jei akumuliatorius silpnokas – taip pat.
Starteris čia naudojamas specialus, sustiprintas. Įprastas starteris suprojektuotas maždaug 30-50 tūkstančių užvedimų, o Start-Stop sistemoje jis turi atlaikyti 300-500 tūkstančių ciklų. Tai visiškai kita konstrukcija su specialiais guoliais ir sustiprintais kontaktais.
Moderniausiuose automobiliuose naudojami net reversyvūs generatoriai-starteriai, kurie gali ir užvesti variklį, ir generuoti elektros energiją. Tokie sprendimai leidžia užvesti variklį beveik nepastebimai, be įprastų starterio garsų ir vibracijų.
Kur šita sistema tikrai praverčia
Didžiausia nauda jaučiama mieste. Stovėjimas spūstyse, šviesoforuose, pėsčiųjų perėjose – visa tai sudaro nemažą dalį miesto važiavimo. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai mieste automobilis stovi su įjungtu varikliu apie 30-40% viso kelionės laiko. Tai reiškia, kad trečdalį laiko tiesiog deginame degalus veltui.
Realūs degalų ekonomijos skaičiai mieste gali siekti 5-10%. Tai galbūt neskamba įspūdingai, bet per metus išeina kelios dešimtys litrų. Jei važinėjate daug mieste, sutaupysite apie 100-150 eurų per metus. Ne milžiniška suma, bet vis tiek malonu.
Ekologinis aspektas taip pat svarbus. Kai variklis neveikia, jis nieko neišmeta. Ypač aktualu tankiai apgyvendintose vietose, mokyklų zonose, gyvenamųjų rajonų gatvėse. Įsivaizduokite, jei visi automobiliai spūstyje išjungtų variklius – oro kokybė pagerėtų akivaizdžiai.
Dar vienas neakivaizdus privalumas – mažesnis triukšmas. Stovint prie šviesoforo sename miesto centre, kai visi automobiliai nutyla, skirtumas jaučiamas iš karto. Tai ypač vertina gyventojai prie judžių gatvių.
Kas erzina vairuotojus ir kodėl
Tačiau ne viskas taip rožėmis klotas. Daugelis vairuotojų šią sistemą tiesiog nekenčia ir pirmiausia išjungia. Kodėl?
Pirma, tai įpročių klausimas. Kai esi pripratęs prie nuolat veikiančio variklio, staigus nutilimas sukelia diskomfortą. Atrodo, kad automobilis sugedo. Šis psichologinis momentas labai svarbus – žmonės tiesiog nemėgsta pokyčių.
Antra, ne visada sistema veikia sklandžiai. Senesniuose modeliuose variklio užvedimas gali būti juntamas per vibraciją ir garsą. Kai stovi spūstyje ir kas kelias sekundes variklis tai užsiveda, tai vėl užgęsta – tai gali išvaryti iš kantrybės.
Trečia, oro kondicionierius. Vasarą, kai lauke +30°C, išjungus variklį, kondicionierius nustoja veikti arba pereina į silpnesnį režimą. Per minutę salone gali pastebimai atšilti. Sistema tai supranta ir vėl užveda variklį, bet komfortas vis tiek nukenčia.
Ketvirta, akumuliatorius. Start-Stop sistemoms reikalingi specialūs AGM arba EFB tipo akumuliatoriai, kurie kainuoja 2-3 kartus brangiau nei įprasti. Kai ateina laikas keisti – išlaidos nemaloniai nustebina. O jei įdėsi įprastą akumuliatorių – sistema gali veikti nestabiliai arba visai neveikti.
Ar tikrai greičiau susidėvi detalės
Tai vienas populiariausių mitų apie Start-Stop sistemą. Daugelis mano, kad nuolatinis variklio užvedimas greitina nusidėvėjimą. Iš dalies tai tiesa, bet ne taip paprasta.
Didžiausias variklio nusidėvėjimas vyksta šaltame užvedime, kai alyvos plėvelė dar nesusidarė ant trinančių paviršių. Tačiau Start-Stop sistema veikia tik įšilusiame variklyje, kai alyva jau cirkuliuoja ir viskas gerai suteptas. Todėl papildomas nusidėvėjimas yra minimalus.
Starteris tikrai dirba intensyviau. Bet kaip minėjau, jis tam ir suprojektuotas. Gamintojai teigia, kad specialūs Start-Stop starteriai turi atlaikyti visą automobilio eksploatacijos laiką. Praktika rodo, kad dažniausiai taip ir būna, nors yra išimčių.
Akumuliatorius – štai kas tikrai kenčia labiau. Nuolatiniai įkrovimo-iškrovimo ciklai trumpina jo tarnavimo laiką. Įprastas akumuliatorius tarnauja 5-7 metus, o AGM su Start-Stop sistema – apie 4-6 metus. Skirtumas nedidelis, bet jaučiamas.
Sankabos nusidėvėjimas taip pat šiek tiek padidėja mechaninėse pavarų dėžėse, nes kiekvieną kartą reikia paspausti pedalą, kad užsivestų variklis. Bet jei vairuoji normaliai, o ne spaudai sankabą kaip pamišęs, skirtumas bus nereikšmingas.
Kaip išspausti maksimumą iš sistemos
Jei jau turi automobilį su Start-Stop funkcija, verta žinoti, kaip ja naudotis efektyviai ir be nereikalingų problemų.
Visų pirma, neskubėk jos išjungti. Duok sau savaitę-dvi įprasti. Dažniausiai žmonės po kurio laiko net nebepastebi, kaip sistema veikia – tampa natūralu. Ypač naujesniuose automobiliuose, kur viskas vyksta sklandžiai.
Žiemą, kai variklis šaltas, sistema ir taip neveiks, tad nereikia jaudintis. O vasarą, jei tikrai karšta ir kondicionierius svarbus, dauguma sistemų turi protingą logiką – jos užves variklį, kai salono temperatūra pradės kilti.
Trumpose kelionėse, kai variklis nespėja įšilti, sistema nebus aktyvi. Tai normalu ir net gerai – šaltas variklis neturėtų būti nuolat gesintamas ir užvedamas.
Jei planuoji ilgesnę kelionę greitkeliu, sistema vis tiek neveiks, nes ten nestovi. Tad jokios įtakos neturės. Start-Stop – tai išimtinai miesto funkcija.
Prižiūrėk akumuliatorių. Tikrink jo būklę bent kartą per metus, ypač prieš žiemą. Silpnas akumuliatorius – tai pagrindinė Start-Stop problemų priežastis. Kai tik pastebėjai, kad sistema pradėjo veikti nestabiliai – pirmas dalykas tikrinti akumuliatorių.
Ateities perspektyvos ir hibridų era
Start-Stop sistema – tai tik pirmas žingsnis link sudėtingesnių sprendimų. Šiuolaikiniai lengvieji hibridai (mild hybrid) jau naudoja 48V sistemas, kurios leidžia ne tik užgesinti variklį, bet ir važiuoti trumpus atstumus vien elektra, rekuperuoti energiją stabdant.
Tokiose sistemose variklio užvedimas vyksta beveik nepastebimas, nes naudojamas galingas elektromotoras. Vibracijų ir garso praktiškai nėra. Tai jau visai kitas komforto lygis.
Kai kurie gamintojai eina dar toliau – variklis gali būti užgesintas net važiuojant. Pavyzdžiui, riedant nuo kalno arba lėtai artėjant prie šviesoforo. Sistema pati nusprendžia, kada tai saugu ir efektyvu.
Elektromobilių atsiradimas iš esmės panaikina šios problemos aktualumą – ten nėra ko gesinti, nes nėra vidaus degimo variklio. Bet kol elektromobiliai nėra masiškai prieinami, Start-Stop lieka svarbia technologija degalų taupymui ir emisijų mažinimui.
Ar verta su tuo gyventi
Grįžtant prie esmės – Start-Stop sistema yra kompromisas. Ji turi aiškių privalumų: mažesnes degalų sąnaudas mieste, mažesnį triukšmą, švaresnį orą. Bet kartu atneša ir nepatogumų: brangesnį akumuliatorių, kartais jaučiamas vibraciją, reikia įprasti prie naujo automobilio elgesio.
Ar ji verta? Priklauso nuo tavo važiavimo stiliaus ir vietos. Jei 90% laiko važiuoji greitkeliu – nauda bus minimali. Jei kasdien stovi Vilniaus ar Kauno spūstyse – sutaupysi ir degalų, ir nervų (kai įprasi).
Svarbu suprasti, kad tai ne mada ar bereikalingas priedas. Tai technologija, kuri padeda pasiekti griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir realiai mažina išlaidas. Gamintojai jos neatsisakys – priešingai, tobulins ir integruos į sudėtingesnes hibridas sistemas.
Jei naujame automobilyje randi Start-Stop išjungimo mygtuką ir kiekvieną kartą jį spaudi – galbūt verta sustoti ir pamąstyti. Duok sistemai šansą, išbandyk kelias savaites. Gali būti, kad tai tik įpročių klausimas, o ne reali problema. O jei tikrai nepakenčiama – na, mygtukas tam ir yra.