Ką iš tikrųjų galima gauti už šimtinę?
Prieš kelerius metus išmanieji laikrodžiai buvo tarsi prabangos dalykas – kainavo kaip pusė algos ir atrodė, kad be jų gyvenimas tiesiog neįmanomas. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Rinkoje pilna įrenginių, kurie kainuoja mažiau nei 100 eurų, o funkcionalumu gali konkuruoti su brangesniais broliais. Žinoma, čia reikia suprasti vieną paprastą tiesą: už šimtinę negausite Apple Watch ar Samsung Galaxy Watch flagmanų, bet gausite visai solidų įrenginį kasdieniam naudojimui.
Pirmiausia reikia suprasti, kad šioje kainų kategorijoje dominuoja kinų gamintojai – Xiaomi, Amazfit, Huawei ir daugybė mažiau žinomų prekių ženklų. Tai nereiškia, kad produktai prasti. Atvirkščiai, daugelis šių kompanijų investavo milijonus į technologijų kūrimą ir dabar siūlo tikrai įspūdingus sprendimus už prieinamą kainą. Paprasčiausiai jie neturi tokių didelių rinkodaros biudžetų kaip amerikietiški gigantai ir nenaudoja tokių brangių medžiagų korpusams.
Tipiškas išmanusis laikrodis už 80-100 eurų turės spalvotą AMOLED ekraną, pulso matavimą, žingsnių skaičiavimą, miego stebėjimą, deguonies kiekio kraujyje matavimą ir bent jau bazinį atsparumą vandeniui. Kai kurie modeliai net gali pasigirti GPS moduliu, nors čia jau reikia rinktis atidžiau. Baterijos veikimo laikas paprastai svyruoja nuo 7 iki 14 dienų, priklausomai nuo to, kaip intensyviai naudojate funkcijas.
Sensoriai ir matavimų tikslumas
Štai čia prasideda įdomiausia dalis. Visi tie sensoriai, kurie matuoja pulsą, deguonies kiekį, stresą ir panašius dalykus, veikia optinio jutiklio pagrindu. Paprastai tariant, laikrodžio apačioje yra žalios arba raudonos šviesos diodai, kurie šviečia pro odą ir stebi kraujo tekėjimą. Kuo greičiau plaka širdis, tuo dažniau keičiasi kraujo srautas – ir laikrodis tai užfiksuoja.
Problema ta, kad pigesnių modelių sensoriai ne visada yra tikslūs. Jei lyginsite su medicininiais prietaisais ar brangesniais išmaniaisiais laikrodžiais, gali būti 5-10 procentų skirtumas. Ar tai svarbu? Priklauso nuo to, kam naudojate. Jei tiesiog norite stebėti bendrą tendenciją – ar jūsų pulsas ramybės būsenoje mažėja, kai pradėjote sportuoti, ar gerai miegojote – tai visiškai pakanka. Bet jei esate profesionalus sportininkas arba turite rimtų sveikatos problemų, geriau pasikonsultuokite su gydytoju ir naudokite sertifikuotus medicininius prietaisus.
Žingsnių skaičiuoklė veikia per akselerometrą – tą patį sensorį, kuris telefonuose nustato, kaip laikote įrenginį. Kai judate ranką, laikrodis stebi vibracijų modelius ir sprendžia, ar tai žingsnis, ar tiesiog mojate ranka. Modernūs algoritmai jau gana protingi ir neskaičiuoja kiekvieno rankos judesio kaip žingsnio, bet vis tiek kartais pasitaiko klaidų. Pavyzdžiui, vairuojant automobilį per duobėtą kelią laikrodis gali „priskaičiuoti” papildomų žingsnių.
Ekranai ir valdymas
Didžioji dauguma šiuolaikinių išmaniųjų laikrodžių iki 100 eurų naudoja AMOLED arba LCD ekranus. AMOLED yra geresnis pasirinkimas – ryškesnis, kontrastingesnis, juoda spalva tikrai juoda, o ne pilka. Be to, tokiems ekranams reikia mažiau energijos, kai rodomas tamsus vaizdas. Štai kodėl daugelis laikrodžių ciferblatų yra tamsių spalvų – tai taupo bateriją.
Ekrano dydis paprastai svyruoja nuo 1,3 iki 1,7 colio. Čia jau grynai asmeninis pasirinkimas – didesnį ekraną patogiau skaityti, bet laikrodis atrodo masyvesnis. Moterims ir žmonėms su plonesnėmis riešais geriau rinktis mažesnius modelius, apie 1,3-1,4 colio. Vyrams tinka ir didesni variantai.
Lietimo ekranas šiuolaikiniuose modeliuose veikia sklandžiai, nors ir ne taip greitai kaip išmaniuosiuose telefonuose. Kartais pastebėsite nedidelį vėlavimą, ypač jei laikrodis turi daug fono procesų. Dauguma modelių turi ir šoninius mygtukus – paprastai vieną ar du. Jie naudojami grįžti atgal, atidaryti meniu arba greitai paleisti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, treniruotės režimą.
Baterija ir kasdienė realybė
Gamintojų skelbiami baterijos veikimo laikai visada atrodo įspūdingai – 14 dienų, 20 dienų, kartais net mėnuo! Bet realybėje viskas šiek tiek kitaip. Tie skaičiai paprastai nurodyti idealiausiomis sąlygomis: išjungtas ekrano pašvietimas, minimalus pranešimų kiekis, jokių treniruočių su GPS.
Realiame gyvenime, kai naudojate laikrodį normaliai – gaunate pranešimus, kelis kartus per dieną patikrinat laiką, kartą per dieną užsiimat 30-60 minučių treniruote – baterija išlaikys apie 7-10 dienų. Jei įjungsite GPS treniruotėms (jei jūsų modelis jį turi), tai dar labiau sutrumpins veikimo laiką. GPS yra tikras baterijos ėdikas – su juo įjungtu laikrodis gali išlaikyti tik 10-15 valandų.
Krovimas paprastai užtrunka 1-2 valandas. Dauguma pigesnių modelių naudoja magnetinį kroviklį – tokią nedidelę plokštelę, kuri magnetiškai prilimpa prie laikrodžio nugarėlės. Tai patogiau nei kabeliai su jungtimis, bet turi vieną trūkumą – praradus kroviklį, reikės ieškoti specifinio modelio pakeitimo, nes universalių nėra.
Sporto režimai ir treniruočių stebėjimas
Net ir pigiausi išmanieji laikrodžiai šiais laikais turi bent 10-20 skirtingų sporto režimų. Bėgimas, vaikščiojimas, dviračio važiavimas, plaukimas, joga, šokiai – sąrašas gali būti tikrai ilgas. Bet kas iš tikrųjų keičiasi, kai pasirenkate skirtingus režimus?
Iš esmės laikrodis nustato, kokius duomenis stebėti ir kaip juos interpretuoti. Pavyzdžiui, bėgimo režime jis aktyviau stebi pulsą, skaičiuoja žingsnius ir, jei yra GPS, fiksuoja maršrutą. Plaukimo režime laikrodis skaičiuoja rankas (nors ne visada tiksliai) ir ignoruoja tam tikrus judesius, kurie nėra susiję su plaukimu. Jogos režime daugiau dėmesio skiriama pulsui ir streso lygiui, o ne nueito atstumo skaičiavimui.
Ar tikrai reikia visų tų režimų? Atvirai kalbant, daugumai žmonių pakanka 3-5 pagrindinių: bėgimo, vaikščiojimo, dviračio, plaukimo ir gal dar kokio nors bendro treniruotės režimo. Bet gamintojams patinka didinti skaičius, nes tai gerai atrodo specifikacijose.
GPS modulis yra tikras privalumas, bet jį rasite ne kiekviename modelyje iki 100 eurų. Jei rimtai užsiimate bėgimu ar dviračiu ir norite tiksliai žinoti savo maršrutus ir greitį, ieškokite modelių su integruotu GPS. Jei tokio nėra, laikrodis gali naudoti telefono GPS per Bluetooth ryšį, bet tai reiškia, kad treniruotės metu turėsite nešiotis telefoną.
Pranešimai ir išmaniųjų funkcijų ribos
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės perka išmaniuosius laikrodžius – pranešimai ant riešo. Ir tai tikrai patogu. Vietoj to, kad nuolat trauktumėte telefoną iš kišenės, tiesiog pažvelgiate į riešą ir matote, kas rašo ar skambina.
Pigesnių modelių pranešimų funkcionalumas paprastai apsiriboja tuo, kad galite matyti pranešimo tekstą ir gal atmesti skambutį. Atsakyti į žinutę tiesiogiai iš laikrodžio dažniausiai negalėsite – tam reikia brangesnių modelių su pilnaverte operacine sistema. Kai kurie laikrodžiai leidžia išsaugoti kelis šabloninių atsakymų variantus („Gerai”, „Vėluosiu”, „Paskambinsiu vėliau”), bet tai veikia tik su tam tikromis programėlėmis ir ne visada patikimai.
Muzikos valdymas – dar viena populiari funkcija. Galite sustabdyti, paleisti ar perjungti dainas, kurios groja telefone, tiesiog iš laikrodžio. Tai ypač patogu treniruotėms. Tačiau muzikos saugojimas pačiame laikrodyje ir klausymasis per Bluetooth ausines be telefono – tai jau premium funkcija, kurią rasite tik brangesniuose modeliuose.
Programėlės ir ekosistemos
Čia prasideda viena didžiausių problemų su pigesniais išmaniaisiais laikrodžiais. Dauguma jų naudoja savo pačių sukurtas operacines sistemas, kurios yra gana ribotos. Tai ne Android Wear ar watchOS, kur galite atsisiųsti tūkstančius programėlių. Čia gausite tai, ką gamintojui patiko įdėti, ir tiek.
Paprastai tai reiškia, kad turite gamintojo programėlę telefone (pavyzdžiui, Xiaomi Fit, Huawei Health ar panašiai), kuri sinchronizuoja duomenis su laikrodžiu. Šiose programėlėse matote savo treniruočių istoriją, miego analizę, pulso grafikus ir kitus duomenis. Kai kurios programėlės leidžia keisti laikrodžio nustatymus, atnaujinti programinę įrangą ar atsisiųsti naujus ciferblatus.
Ciferblatų pasirinkimas – tai smagi dalis. Dauguma gamintojų siūlo dešimtis ar net šimtus skirtingų ciferblatų dizainų, kuriuos galite atsisiųsti nemokamai. Yra ir trečiųjų šalių programėlių, kurios siūlo dar daugiau variantų, nors ne visada jie veikia stabiliai.
Vienas dalykas, kurį verta žinoti – duomenų eksportavimas. Jei naudojate kitas sporto ar sveikatos stebėjimo programėles (pvz., Strava, Google Fit), patikrinkite, ar jūsų laikrodžio programėlė gali su jomis sinchronizuotis. Kai kurie gamintojai yra labai uždari ir neleidžia lengvai perkelti duomenų kitur.
Ką rinktis ir į ką atkreipti dėmesį
Jei jau nusprendėte, kad norite išmanaus laikrodžio už mažiau nei 100 eurų, štai keletas praktinių patarimų, kaip išsirinkti tinkamą modelį.
Pirmiausia pagalvokite, kam jums to reikia. Jei tiesiog norite matyti pranešimus ir stebėti pagrindinius sveikatos rodiklius, bet koks populiarus modelis tiks. Jei rimtai sportuojate ir jums svarbus tikslus atstumo bei maršruto fiksavimas, ieškokite modelio su GPS. Jei plaukiojate baseine, įsitikinkite, kad laikrodis turi ne tik atsparumą vandeniui (5ATM arba 50 metrų), bet ir specialų plaukimo režimą.
Ekrano dydis ir dizainas – tai asmeninis pasirinkimas, bet nepamirškite, kad laikrodį nešiosite kasdien. Jis turėtų atrodyti gerai ant jūsų riešo ir derėti prie jūsų stiliaus. Laimei, dauguma modelių turi keičiamus dirželius, tad galite lengvai pakeisti išvaizdą.
Baterijos veikimo laikas – žiūrėkite į realius vartotojų atsiliepimus, o ne į gamintojo nurodytas specifikacijas. Jei rasite, kad žmonės skundžiasi trumpu baterijos veikimu, tai tikrai bus problema ir jums. Geriausi modeliai šioje kainų kategorijoje išlaiko bent 7-10 dienų normalaus naudojimo.
Prekės ženklas irgi svarbus. Xiaomi, Amazfit, Huawei, Honor, Realme – tai patikimi gamintojai, kurie turi gerą klientų aptarnavimą ir reguliariai išleidžia programinės įrangos atnaujinimus. Nežinomų kinų prekių ženklų, kuriuos rasite tik AliExpress, geriau vengti – gali būti problemų su garantija ir palaikymu.
Atsiliepimai internete – jūsų geriausi draugai. Paskaitykite, ką rašo žmonės, kurie jau naudoja tą modelį bent kelis mėnesius. Pirmos dienos įspūdžiai gali būti apgaulingi – tikroji kokybė atsiskleidžia ilgalaikėje perspektyvoje.
Ar verta investuoti į pigesnį modelį?
Grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar išmanusis laikrodis už mažiau nei 100 eurų yra verta investicija? Atsakymas priklauso nuo jūsų lūkesčių.
Jei tai jūsų pirmasis išmanusis laikrodis ir norite išbandyti, ar tokio tipo įrenginys jums apskritai naudingas, tai puikus būdas pradėti. Už šimtinę gausite visas pagrindines funkcijas ir galėsite suprasti, ar tai kažkas, ko jums reikia kasdienybėje. Jei po kelių mėnesių suprasite, kad naudojate jį kasdien ir norėtumėte daugiau funkcijų, visada galėsite pereiti prie brangesnio modelio.
Jei jau žinote, kad norite konkretaus funkcionalumo – pavyzdžiui, galimybės atsakyti į žinutes, mokėti laikrodžiu parduotuvėse ar klausytis muzikos be telefono – tada pigesnių modelių nepakaks. Bet jei jums pakanka pranešimų, sveikatos stebėjimo ir pagrindinių sporto funkcijų, tai šios kategorijos laikrodžiai puikiai atlieka savo darbą.
Technologijos šioje srityje vystosi labai greitai. Tai, kas prieš trejus metus kainavo 300 eurų, dabar galima gauti už 80. Sensoriai tampa tikslesni, ekranai – ryškesni, baterijos – ilgiau veikiančios. Pigūs išmanieji laikrodžiai nebėra kompromisas – tai visaverčiai įrenginiai, kurie tenkina daugumą žmonių poreikių. Tiesiog reikia suprasti jų ribas ir nereikalauti to, ko jie negali duoti. Už šimtinę negausite Apple Watch funkcionalumo, bet gausite įrenginį, kuris kasdien bus naudingas ir patikimas palydovas jūsų riešoje.