Kiekvienas, kas bent kartą skambino meistrui dėl gedusio šaldytuvo ar skalbimo mašinos, žino tą jausmą – kodėl tai atsitiko dabar, kai visai neseniai pirkta? Iš tikrųjų buitinė technika genda gana nuspėjamai, o remonto meistrai ir gamintojai jau seniai turi statistiką, kuri parodo, kokie prietaisai ir kurios jų dalys genda dažniausiai. Šis straipsnis – apie tai, ką rodo tokia statistika ir kodėl vienos technikos rūšys „gyvena” ilgiau nei kitos.
Kodėl apskritai technika genda
Prieš pereinant prie konkrečių prietaisų, verta suprasti bendrą dėsningumą. Didžioji dalis gedimų nėra atsitiktiniai – jie susiję su mechaniniu dėvėjimusi, elektronikos senėjimu arba netinkamu naudojimu. Remonto įmonių statistika rodo, kad apie 40 proc. visų gedimų atsiranda dėl natūralaus dalių nusidėvėjimo, kitą trečdalį sudaro elektronikos ir valdymo plokščių problemos, o likusi dalis – naudotojo klaidos: netinkamas valymas, perkrova, netinkama įtampa.
Įdomu, kad statistiškai daugiausiai gedimų fiksuojama praėjus 2-4 metams nuo pirkimo. Tai laikas, kai baigiasi garantija ir pradeda ryškėti pirmieji nusidėvėjimo požymiai. Vėliau gedimų kreivė vėl kyla po 7-8 metų, kai jau pradeda irti pagrindiniai komponentai.
Skalbimo mašinos – amžinas galvos skausmas
Jei reikėtų rinkti technikos gedimų čempioną, skalbimo mašina tikrai patektų į pirmąją trejetuką. Pagal daugumos servisų statistiką, dažniausiai genda:
- Guoliai ir sandarikliai – dėl nuolatinės drėgmės ir vibracijos jie susidėvi pirmieji, paprastai per 4-6 metus intensyvaus naudojimo;
- Šildymo elementas (TENas) – kalkės nusėda ir sutrikdo veikimą, ypač regionuose su kietu vandeniu;
- Valdymo plokštė – drėgmė, viršįtampiai ar tiesiog elektronikos senėjimas;
- Vandens siurblys – užsikemša plaukais, monetomis, sagomis ir panašiais smulkiais daiktais, kurie liko kišenėse.
Įdomus faktas – didžioji dalis skalbyklių gedimų kyla ne iš gamyklinio defekto, o iš to, kad žmonės tiesiog nevalo filtrų. Tas mažas plastikinis dangtelis apačioje, kurį retas kada atidaro, per kelis metus prisipildo pluošto, plaukų ir smulkmenų, kurios galiausiai užblokuoja siurblį.
Šaldytuvai: tylūs, bet gudrūs gedimai
Šaldytuvai statistiškai laikomi patvariausiais buitiniais prietaisais – jų vidutinė tarnavimo trukmė siekia 12-15 metų. Tačiau kai genda, tai dažniausiai:
Kompresorius – širdis viso prietaiso. Jo gedimas paprastai reiškia, kad remontas kainuoja beveik tiek, kiek naujas šaldytuvas, todėl daugelis renkasi keisti visą prietaisą. Termostatas ir temperatūros jutikliai – antra dažniausia problema, nes jie nuolat dirba ekstremaliose sąlygose (staigūs temperatūros pokyčiai kaskart atidarant durelesi). Trečioje vietoje – sandarikliai ant durelių, kurie su laiku sukietėja, praranda elastingumą ir leidžia šaltam orui išeiti, dėl to kompresorius dirba intensyviau ir greičiau susidėvi.
Verta atkreipti dėmesį, kad no-frost sistemos su papildomu ventilatoriumi turi vienu potencialiu gedimo šaltiniu daugiau – patį ventilatorių, kuris laikui bėgant gali pradėti triukšmauti arba visiškai sustoti.
Indaplovės – kompaktiškos, bet jautrios
Indaplovės pastaruoju metu tapo vienu populiariausių, bet ir vienu jautriausiu buitinės technikos vienetu. Gedimų statistika rodo, kad dažniausiai problemos kyla dėl:
- Užsikimšusių purkštukų ir filtrų – maisto likučiai su laiku susikaupia ir blokuoja vandens tekėjimą;
- Sugedusio šildymo elemento – panašiai kaip skalbyklėse, kalkės yra pagrindinis priešas;
- Sandariklių nusidėvėjimo – dėl to atsiranda tekėjimai;
- Elektroninių jutiklių gedimų – modernios indaplovės turi daug sensorių, kurie matuoja vandens švarumą, temperatūrą, ir jie ne visada tarnauja ilgai.
Statistiškai indaplovės tarnauja vidutiniškai 8-10 metų, tačiau šis skaičius smarkiai priklauso nuo vandens kietumo regione – kietas vanduo sutrumpina tarnavimo laiką kelis metus.
Smulkioji technika – trumpaamžė, bet dažnai perkama
Virdukliai, tosteriai, dulkių siurbliai, kavos aparatai – visa šita smulkioji technika turi savo gedimų dėsningumus, kurie skiriasi nuo didžiosios technikos. Čia gedimų priežastis dažniausiai yra ne mechaninis nusidėvėjimas, o pigesnės elektronikos komponentai ir intensyvus naudojimas.
Kavos aparatai – vienas dažniausiai remontuojamų prietaisų, ypač automatiniai su integruotu malūnėliu. Kalkių nuosėdos ir užsikimšę vandens vožtuvai sudaro didžiąją dalį problemų. Dulkių siurbliai dažniausiai genda dėl perkaitusio motoro (kai užsikemša filtrai ar vamzdis) arba nusidėvėjusios diržo pavaros šepetėlio mechanizme. Virduliai ir tosteriai statistiškai turi trumpiausią tarnavimo laiką – vidutiniškai 3-5 metus, nes jų šildymo elementai nuolat susiduria su kalkėmis ir aukšta temperatūra.
Kas iš tiesų nulemia, kaip greitai genda technika
Statistika rodo aiškų ryšį tarp naudojimo įpročių ir gedimų dažnio. Trys faktoriai, kurie labiausiai įtakoja techniko „gyvenimo trukmę”:
Vandens kietumas. Regionuose, kur vanduo yra kietas, skalbyklės, indaplovės ir virduliai genda apie 30 proc. dažniau nei ten, kur vanduo minkštas. Kalkės – vienas didžiausių priešų šildymo elementams.
Elektros tinklo stabilumas. Dažni viršįtampiai ar nestabili įtampa yra viena iš pagrindinių elektroninių valdymo plokščių gedimo priežasčių, ypač naujesniuose prietaisuose, kur elektronikos yra daugiau nei mechanikos.
Perkrova ir netinkamas naudojimas. Skalbyklė, perpildyta drabužiais, arba šaldytuvas, kurio durelės nuolat laikomos pravertos, dėvisi žymiai greičiau nei prietaisas, naudojamas pagal gamintojo rekomendacijas.
Ką su visa šia statistika daryti praktiškai
Žinojimas, kas genda dažniausiai, turi ir praktinę vertę – galima šiek tiek pratęsti technikos gyvenimą arba bent jau susitaikyti su tuo, kas neišvengiama. Keletas konkrečių dalykų, kuriuos verta padaryti šiandien, o ne tada, kai jau kažkas sugedo:
Reguliariai valykite filtrus – skalbyklės, indaplovės ir dulkių siurbliai turi filtrus, kuriuos dauguma žmonių prisimena tik tada, kai prietaisas nustoja veikti. Užsiveskite priminimą telefone kartą per mėnesį.
Naudokite kalkių nuosėdas šalinančias priemones – jei gyvenate rajone su kietu vandeniu, minkštinimo filtras ar reguliarus valymas specialiomis priemonėmis (net paprastas actas virdulyje) gali pridėti metus ar dvejus prie šildymo elemento gyvavimo.
Neperkraukite technikos – tiek skalbyklė, tiek indaplovė turi maksimalią talpą ne be reikalo. Perkrova reiškia daugiau vibracijos, didesnę apkrovą motorui ir greitesnį guolio dėvėjimąsi.
Atkreipkite dėmesį į tinklo įtampą – jei gyvenate name, kur elektra „šokinėja”, verta investuoti į viršįtampio apsaugą bent jau brangesnei technikai, kaip šaldytuvas ar indaplovė.
Ir galiausiai – kai technika sulaukia 8-10 metų amžiaus ir prasideda pirmieji gedimai, verta blaiviai paskaičiuoti, ar remontas apsimoka. Jei kompresorius, valdymo plokštė ar motoras kainuoja 60-70 proc. naujo prietaiso kainos, statistika ir sveikas protas rodo, kad geriau investuoti į naują. Bet jei gedimas smulkus – sandariklis, filtras, siurblys – remontas dažniausiai yra ekonomiškai pagrįstas sprendimas, kuris gali pratęsti prietaiso tarnavimą dar kelis metus.