Nuotoliniai susitikimai jau seniai tapo kasdienybe – ir namų biure, ir įmonės konferencijų salėje. Bet štai kas įdomu: dauguma žmonių pinigus ir laiką skiria kamerai, apšvietimui, net fonui už nugaros, o garsas lieka paskutinėje vietoje. Tuo tarpu tyrimai (ir paprastas gyvenimiškas patyrimas) rodo priešingai – blogas garsas erzina žymiai labiau nei prasta vaizdo kokybė. Jei kolega užsimuilinęs vaizde, tu vis tiek supranti, ką jis sako. Bet jei garsas trūkinėja, aidi ar skamba lyg iš skardinės – pokalbis tampa kankyne.
Tad pabandykime išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų veikia mikrofonai, kuo jie skiriasi ir ką verta žinoti prieš perkant, kad nereikėtų po savaitės grąžinti prekės parduotuvei.
Kodėl integruotas nešiojamo kompiuterio mikrofonas dažniausiai nuvilia
Beveik kiekviename nešiojamame kompiuteryje yra įmontuotas mikrofonas, dažniausiai įtaisytas šalia kameros, virš klaviatūros. Problema ta, kad gamintojai jam skiria mažiausiai dėmesio – jis tiesiog turi „veikti”, bet ne skambėti gerai. Fiziškai tai dažniausiai mažytė elektretinė kapsulė, kuri renka garsą iš visų pusių vienodai (tai vadinama visakrypčiu kryptingumu). Rezultatas – mikrofonas girdi ne tik tavo balsą, bet ir klaviatūros kaukšėjimą, ventiliatoriaus ūžesį, kambario aidą, net kaimyno šunį už lango.
Papildomai, kadangi mikrofonas įmontuotas korpuse, jis atstumas nuo tavo burnos gali siekti 40-60 centimetrų. O garso stiprumas mažėja atvirkščiai proporcingai atstumo kvadratui – tad kuo toliau mikrofonas, tuo silpnesnis ir „skystesnis” pagautas signalas, kurį tenka dirbtinai stiprinti programine įranga. O stiprinimas kartu sustiprina ir foninį triukšmą. Štai kodėl per Zoom skambutį girdi ne tik kalbantįjį, bet ir tai, kaip jis maigo klaviatūrą.
Kaip apskritai veikia mikrofonas – trumpai apie fiziką
Kad suprastum, kodėl vienas mikrofonas kainuoja 20 eurų, o kitas – 200, verta žinoti bent bazinį principą. Mikrofonas paverčia garso bangas (oro slėgio svyravimus) elektriniu signalu. Tam naudojamos kelios technologijos:
Dinaminiai mikrofonai veikia panašiai kaip garsiakalbis, tik atvirkščiai – garso banga judina diafragmą, prie kurios pritvirtinta ritė, judanti magnetiniame lauke, taip sukurdama elektros srovę. Jie tvirti, nejautrūs foniniam triukšmui, bet reikalauja stipresnio signalo, tad dažnai naudojami kartu su papildomu stiprintuvu.
Kondensatoriniai (kapacitoriniai) mikrofonai turi labai plonytę, elektra įkrautą membraną, kuri judėdama keičia talpą tarp dviejų plokštelių. Jie žymiai jautresni, tiksliau pagauna balso niuansus, bet kartu „girdi” ir daugiau foninio triukšmo. Būtent tokio tipo mikrofonai dažniausiai naudojami podkastų įrašymui ar profesionalioms transliacijoms.
MEMS mikrofonai (Micro-Electro-Mechanical Systems) – tai mikroskopiniai siliciniai jutikliai, įmontuojami į telefonus, nešiojamus kompiuterius ir mažus USB mikrofonus. Jų kokybė per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pagerėjo, todėl kai kurie kompaktiški USB mikrofonai skamba tikrai neblogai, nors ir yra kišenės dydžio.
Kryptingumas – terminas, kurį verta įsiminti
Perkant mikrofoną, dažnai matysi žodžius „cardioid”, „omnidirectional” ar „bidirectional”. Tai apibūdina, iš kurios pusės mikrofonas geriausiai girdi garsą.
Kardioidinis (širdies formos diagrama) mikrofonas geriausiai pagauna garsą priešais save, o iš šonų ir galo garsą slopina. Tai idealu nuotoliniams susitikimams – kalbi tiesiai į mikrofoną, o triukšmas iš kambario gale nueina antrame plane.
Visakryptis mikrofonas girdi garsą vienodai iš visų pusių – tinka, jei prie stalo sėdi keli žmonės ir norite, kad visų balsai būtų girdimi, bet netinka triukšmingoje aplinkoje.
Dvikryptis girdi iš priekio ir iš galo, bet ne iš šonų – patogu interviu formatui, kai du žmonės sėdi vienas priešais kitą.
Nuotoliniams pokalbiams iš namų beveik visada verta rinktis kardioidinį veikimo režimą – jis tiesiog atkerta didžiąją dalį foninio triukšmo be jokių papildomų programų.
Prisegamas, ausinių ar stalo mikrofonas – ką rinktis
Čia viskas priklauso nuo to, kaip dažnai ir kokioje aplinkoje vyksta pokalbiai.
Jei susitikimai vyksta epizodiškai ir dažniausiai vienas prieš vieną, puikiai tiks ausinės su integruotu mikrofonu. Mikrofonas yra arti burnos (dažniausiai 3-5 cm), tad garso kokybė bus žymiai geresnė nei bet kokio stalinio ar įmontuoto mikrofono, net jei pati ausinė nėra brangi. Papildomas privalumas – ausinės kartu užtikrina, kad tu negirdėsi savo balso aido per garsiakalbį, o pašnekovai negirdės, ką sako tavo garsiakalbis kolegoms kambaryje.
Jei dirbi biure ar kambaryje su keliais kolegomis ir norite bendrai kalbėti per vieną įrenginį – geriau tinka konferencinis mikrofonas su garsiakalbiu (pvz., „speakerphone” tipo įrenginiai). Jie dažnai turi kelis mikrofonus, kurie automatiškai nustato, kuris žmogus kalba, ir sufokusuoja į jį.
Jei transliuoji vebinarus, veidi podkastus ar tiesiog nori, kad balsas skambėtų profesionaliai – verta investuoti į atskirą USB mikrofoną. Populiarūs pasirinkimai (kaip Blue Yeti, Audio-Technica AT2020USB+ ar panašūs) suteikia žymiai geresnę garso kokybę, dažnai turi mygtuką „mute” tiesiai ant korpuso ir leidžia reguliuoti stiprumą fiziškai, o ne per operacinės sistemos nustatymus.
USB ar XLR – techninis skirtumas, kurį verta suprasti
Rinkoje pamatysi du pagrindinius jungties tipus. USB mikrofonai turi įmontuotą skaitmeninį-analoginį keitiklį, tad juos tiesiog prijungi prie kompiuterio ir viskas veikia – nereikia jokios papildomos įrangos. Tai patogiausias variantas daugumai žmonių.
XLR mikrofonai yra analoginiai, jiems reikalinga papildoma garso plokštė ar mikšerinis pultas, kuris paverčia signalą skaitmeniniu ir dažnai suteikia „phantom power” (fantominis maitinimas), reikalingas kondensatoriniams mikrofonams veikti. Tai profesionalesnis, bet ir brangesnis kelias – jis prasminga tada, kai jau turi (ar planuoji turėti) ir daugiau garso įrangos, pavyzdžiui, jei nori ateityje pereiti prie podkastų kūrimo ar streaming’o.
Yra ir hibridinių modelių, turinčių abi jungtis – galima pradėti nuo USB, o vėliau, jei prireiks, pereiti prie XLR sistemos su papildoma įranga.
Programinė įranga – mikrofonas nėra vienintelis kintamasis
Verta paminėti, kad net puikus mikrofonas gali skambėti prastai, jei jo nustatymai netinkamai sukonfigūruoti. Windows ir macOS sistemose yra triukšmo slopinimo funkcijos, bet jos kartais per daug agresyviai „valo” balsą ir jis pradeda skambėti robotiškai arba dingsta žemi dažniai. Zoom, Teams ir Google Meet taip pat turi savo triukšmo mažinimo algoritmus – verta juos išbandyti ir palyginti su sistemos nustatymais, nes kartais įjungus abu vienu metu, garsas tampa dar prastesnis, o ne geresnis.
Taip pat naudinga žinoti apie AGC (Automatic Gain Control) – automatinį stiprinimo valdymą. Jis stengiasi išlyginti garso stiprumą, bet kartais „pagauna” tylą ir staiga pradeda stiprinti foninį triukšmą, kai nustoji kalbėti. Kai kuriems žmonėms patogiau šią funkciją išjungti ir stiprumą reguliuoti rankiniu būdu.
Ko tikrai nereikia, bet dažnai perkama iš baimės
Rinkos rinkodara kartais sukuria įspūdį, kad reikia brangios akustinės putos, atskiro pop filtro, boom stovo ir studijinio kondensatorinio mikrofono, kad skambėtum profesionaliai per įprastą darbinį susitikimą. Realybėje 90% atvejų pakanka geros kokybės ausinių su mikrofonu arba vidutinės kainos USB mikrofono, pastatyto 15-20 centimetrų atstumu nuo burnos, kambaryje, kuriame nėra didelio aido (t.y. nėra vien plikų sienų ir stiklo).
Aido problemą, beje, galima išspręsti be jokios technikos – tiesiog padedant kambaryje kelis minkštus daiktus: knygų lentyną, užuolaidas, kilimą. Garso banga atsimuša nuo kietų paviršių ir grįžta atgal į mikrofoną kaip aidas – minkšti paviršiai tą energiją sugeria.
Galutinis patarimas: kaip nesuklysti perkant
Jei reikėtų sudėti visą šį straipsnį į vieną praktinį patarimą – prieš pirkdamas mikrofoną, pagalvok, kur ir kaip dažniausiai kalbėsi. Jei dirbi vienas namuose ir susitikimai vyksta retkarčiais – ausinės su mikrofonu (ar net geros laidinės ausinės su in-line mikrofonu) atliks darbą puikiai ir kainuos mažiausiai. Jei dirbi triukšmingoje aplinkoje ar dažnai kalbi ilgas valandas – investuok į USB mikrofoną su kardioidiniu kryptingumu ir fiziniu mygtuku „mute”. Jei kalbi grupėje viename kambaryje – rinkis konferencinį garsiakalbį su keliais mikrofonais.
Prieš pirkdamas, patikrink, ar produktas turi apžvalgų su tikru garso pavyzdžiu (YouTube dažniausiai turi tokių įrašų) – vaizdinė specifikacija popieriuje niekada nepasakys tiek, kiek kelios sekundės realaus garso. Ir nepamiršk – geriausias mikrofonas yra tas, kurį naudosi tinkamai: prijungtas arti burnos, kambaryje be pertekliaus aido, su protingai sukonfigūruota programine įranga. Brangus daiktas stalčiuje nepadarys pokalbio geresnio – teisingas pasirinkimas pagal savo realų poreikį padarys.