Suskilęs ar sudaužytas nešiojamojo kompiuterio ekranas – vienas dažniausių gedimų, su kuriais žmonės atsiduria remonto dirbtuvėse. Kritimas iš kuprinės, nepatogiai uždarytas dangtis su pamirštu USB laidu ant klaviatūros, katė, kuri nusprendė patikrinti, kiek atlaikys stiklas – priežastys visada skirtingos, bet rezultatas tas pats: ekranas su juoda dėme, spalvotomis juostomis arba tiesiog niekuo, kas panašu į vaizdą. Ir tada kyla klausimas, kurio dauguma bijo užduoti – kiek tai kainuos ir ar verta taisyti seną kompiuterį, ar geriau pirkti naują.
Kada tikrai reikia keisti ekraną
Ne visada, kai ekranas rodo keistus dalykus, kaltas pats displėjus. Kartais problema slypi vaizdo plokštėje, jos jungtyje su ekranu (tzv. flex kabelyje) arba net operacinės sistemos tvarkyklėse. Todėl pirmas žingsnis – atskirti, ar tikrai reikia keisti pačią matricą.
Paprastas testas: prijunkite kompiuterį prie išorinio monitoriaus per HDMI. Jei vaizdas išorinėje sistemoje rodomas be klaidų, kaltas beveik neabejotinai vidinis ekranas ar jo laidas. Jei problemos matomos ir išoriniame monitoriuje – reikalo šaknys giliau, ekrano keitimas nepadės.
Būdingi požymiai, kai kaltas iš tiesų displėjus:
- fiziškai matomas skilimas, dėmės ant stiklo ar korpuso
- vertikalios arba horizontalios spalvotos linijos
- vaizdas mirga, tamsėja pilnai atidarant dangtį
- dalis ekrano tamsi arba visiškai juoda, bet foninis apšvietimas dega
- vaizdas iškreiptas, matomi „stiklo“ raštai per skilimą
Kaip veikia nešiojamo kompiuterio ekranas iš vidaus
Nors iš išorės tai atrodo kaip vientisas paviršius, po juo slepiasi kelių sluoksnių konstrukcija. Pačiame apačioje yra apšvietimo sluoksnis, virš jo – skystųjų kristalų matrica (jei kalbame apie LCD/LED technologiją), tada poliarizacinės plėvelės, ir viršuje – jutiklinis stiklas arba paprastas apsauginis stiklas, jei įrenginys neturi lietimo funkcijos.
Kai kompiuteris siunčia signalą į ekraną, elektros impulsai per plonutėlius laidus keičia skystųjų kristalų orientaciją. Šie kristalai patys šviesos neskleidžia – jie tiesiog praleidžia arba blokuoja šviesą iš apšvietimo sluoksnio, taip formuodami pikselius. Kiekvienas pikselis susideda iš trijų subpikselių – raudono, žalio ir mėlyno – kurių intensyvumo kombinacija ir sukuria matomą spalvą.
Visa ši struktūra sujungiama į vieną plokščią „sumuštinį“ ir prijungiama prie plokštės per plokščią lankstų kabelį. Tas kabelis, tarp kitko, dažnai lūžta ar atsijungia dėl per didelio dangčio lenkimo – kartais problema net ne pačiame ekrane, o tame ploname jungiamajame elemente.
LCD, LED, OLED – kuo skiriasi ir kodėl tai svarbu kainai
Terminas „LED ekranas“ dažnai klaidina – tai tiesiog LCD technologija, kurioje apšvietimui naudojami šviesos diodai, o ne senos šaltakatodinės lempos. Dauguma šiuolaikinių nešiojamų kompiuterių turi tokį displėjų, ir jis paprastai yra pigiausias variantas keitimui.
OLED ekranai – kita istorija. Čia kiekvienas pikselis šviečia pats, jam nereikia atskiro apšvietimo sluoksnio, todėl vaizdas gilesnis, juoda spalva tikrai juoda, o ne pilkšva. Bet gamyba sudėtingesnė, komponentai brangesni, ir jei toks ekranas sugenda, remontas gali kainuoti dvigubai ar net triskart daugiau nei standartinis LCD.
Yra ir trečia kategorija – aukštos raiškos arba lietimui pritaikyti ekranai su papildomu stiklo sluoksniu. Jei nešiojamas kompiuteris turi jutiklinį ekraną, tai automatiškai kelia kainą, nes iš tikrųjų keičiamas ne vienas, o kartais du sujungti sluoksniai – matrica ir jutiklinis stiklas.
Kiek realiai kainuoja ekrano keitimas
Čia atsakymas priklauso nuo trijų dalykų: ekrano tipo, kompiuterio modelio ir to, ar dirbtuvė naudoja originalią, ar suderinamą (aftermarket) dalį. Bendras vaizdas Lietuvos rinkoje atrodo apytiksliai taip:
- Standartinis LCD/LED ekranas biudžetiniuose ir vidutinės klasės nešiojamuosiuose – dalis kainuoja apie 40–80 eurų, darbas dar 20–40 eurų. Bendra kaina paprastai svyruoja tarp 70 ir 130 eurų.
- Aukštos raiškos (Full HD, QHD) matiniai arba blizgūs ekranai – dalis nuo 80 iki 150 eurų, visas remontas su darbu gali kainuoti 120–200 eurų.
- Jutikliniai ekranai (touchscreen) – dažniausiai brangiausi, nes keičiama visa jutiklinio stiklo ir matricos konstrukcija. Kaina dažnai peršoka 150–300 eurų.
- OLED ekranai – ypač premium ar žaidimų kompiuteriuose, gali kainuoti nuo 250 iki 500 eurų ir daugiau, priklausomai nuo modelio.
- Originalūs gamintojo ekranai (Apple, kai kurie Dell XPS ar HP Spectre modeliai) – čia kaina lengvai peršoka 300–600 eurų, nes gamintojai riboja dalių prieinamumą ir dažnai reikia specifinės, tik tam modeliui pritaikytos matricos.
Verta atkreiti dėmesį – kai kurios dirbtuvės skaičiuoja tik dalies kainą, o darbo mokestį pridavimo metu „pamiršta“ paminėti. Visada klauskite bendros galutinės sumos, ne tik dalies kainos.
Kaip vyksta pats remontas
Procesas pats savaime nėra ilgas – dauguma techninių centrų pakeičia ekraną per 30–60 minučių, jei dalis jau yra sandėlyje. Jei dalies reikia užsakyti, laukimo laikas gali užsitęsti nuo kelių dienų iki dviejų savaičių, ypač jei modelis retesnis arba dalis atkeliauja iš užsienio.
Pačio remonto eiga dažniausiai atrodo taip: pirma nuimama dangčio apkanta (bezel), kuri dažniausiai priklijuota arba pritvirtinta mažais varžteliais po guminiais kamšteliais. Tada atjungiamas senas ekranas nuo lankstaus kabelio, prisukamos naujos matricos tvirtinimo apkabos, prijungiamas kabelis, ir viskas surenkama atgal. Skamba paprastai, bet realybėje smulkūs plastikiniai kabliukai lūžta labai lengvai, todėl neprityrusiam žmogui šis darbas gali baigtis papildomomis smulkiomis, bet nervus gadinančiomis problemomis.
Ar verta taisytis pačiam
Jei turite atsuktuvų komplektą, kantrybės ir žiūrite vaizdo instrukciją konkrečiam modeliui – taip, tai įmanoma. Ekrano pakeitimas nereikalauja litavimo ar elektronikos žinių, tai daugiausia mechaninis darbas. Bet yra kelios rizikos, apie kurias verta žinoti iš anksto.
- Netinkamai pasirinktas ekranas (skirtingas jungties tipas, skirtinga skiriamoji geba) tiesiog neveiks arba veiks su iškraipymais.
- Statinė elektra gali pažeisti naują matricą per pirmąjį prisijungimą, jei nesinaudojama antistatine apyranke.
- Plastikiniai laikikliai ir kabliukai senesniuose modeliuose būna trapūs – juos pažeisti labai lengva.
- Garantijos praradimas – jei kompiuteris dar galiojančioje garantijoje, savarankiškas ardymas ją automatiškai nutraukia.
Ekrano dalis internetu galima rasti pigiau nei per servisą – kartais net perpus. Bet jei tai pirmas kartas, kai ardote nešiojamą kompiuterį, geriau pradėti nuo senesnio, nebrangaus įrenginio, o ne nuo šviežiai pirkto darbinio laptopo.
Suskilęs ekranas – ne pasaulio galas, bet ir ne priežastis skubėti
Prieš nešant kompiuterį į servisą, verta padaryti tris dalykus. Pirma, pasitikrinkite garantiją – daugelis gamintojų taiso fizinius pažeidimus už mokestį net po garantijos pabaigos, ir kartais kaina panaši į privačią dirbtuvę, bet su geresne kokybės garantija. Antra, palyginkite kelių servisų kainas – skirtumas tarp dviejų miesto dirbtuvių gali būti 30–50 eurų už tą pačią dalį, todėl paskambinti į tris vietas užtrunka penkiolika minučių, bet gali sutaupyti nemažai. Trečia, jei kompiuteris senesnis nei ketveri–penki metai ir turi kitų problemų (lėta veikla, senstelėjusi baterija), pagalvokite, ar 150 eurų ekrano remontui iš tiesų verti investicijos, ar geriau tuos pinigus atidėti naujam įrenginiui.
Ir paskutinis, gal svarbiausias patarimas – jei ekranas jau suskilęs, bet dar rodo vaizdą, nelaukite. Mikroįtrūkimai plinta, spaudimas ant korpuso didėja, ir tai, kas šiandien kainuoja 80 eurų, po mėnesio gali virsti 150 eurų remontu, kai skilimas paveikia ir foninio apšvietimo elementus. Technika, kaip ir viskas kitas, mėgsta greitą reakciją, o ne atidėliojimą „ligi geresnių laikų“.