Kodėl ta pasta apskritai reikalinga
Kai pirką kartą atidariau savo nešiojamąjį kompiuterį ir pamačiau tą pilkšvą masę tarp procesoriaus ir aušintuvo, pagalvojau – kas čia per košmaras? Pasirodo, tai viena svarbiausių detalių, leidžiančių jūsų kompiuteriui nevirsti keptuve. Šiluminė pasta, nors ir atrodo kaip kažkoks techninis tepalas, atlieka kritiškai svarbų vaidmenį – ji užpildo mikroskopines oro kišenes tarp procesoriaus paviršiaus ir aušintuvo.
Problema ta, kad net ir tobulai atrodantys metaliniai paviršiai iš tikrųjų yra nelygūs mikroskopinio lygmens. Jei tiesiog prispaustumet aušintuvą prie procesoriaus, tarp jų liktų daugybė mažyčių oro tarpelių. O oras, kaip žinome iš fizikos pamokų, yra prastas šilumos laidininkas. Šiluminė pasta užpildo tuos tarpus ir leidžia šilumai efektyviai persiduoti nuo karšto procesoriaus į aušintuvą, kuris ją išsklaido.
Kada reikia keisti pastą nešiojamajame
Nešiojamieji kompiuteriai – tai visai kita istorija nei stacionarūs. Jie kompaktiškesni, karščiau veikia, ir pasta juose džiūsta greičiau. Paprastai pastą reikėtų keisti kas 2-3 metus, bet yra keletas aiškių ženklų, kad laikas atėjo anksčiau.
Pirmas ir akivaizdžiausias požymis – kompiuteris pradeda triukšmauti kaip reaktyvinis lėktuvas. Ventiliatoriai sukasi maksimaliu greičiu net atliekant paprastas užduotis. Antras signalas – kompiuteris staiga išsijungia arba lėtėja veikdamas resursus reikalaujančias programas. Tai terminis droseliavimas – procesorius sąmoningai lėtina save, kad neperkaistų.
Jei jūsų kompiuteriui jau 3-4 metai ir jis niekada nebuvo valomas, beveik garantuotai pasta jau sudžiūvusi. Aš pats mačiau atvejų, kai pasta pavirsdavo į kietus trupinėlius, kurie praktiškai nebeatlieka jokios funkcijos. Viename penkerių metų senumo „Lenovo” nešiojamajame pasta buvo tokia kieta, kad ją teko nugramdyti plastikiniu įrankiu.
Kokią pastą pasirinkti
Rinkoje rasite šimtus skirtingų šiluminių pastų, ir kainų amplitudė nuo 3 iki 50 eurų gali suklaidinti. Tiesą sakant, nešiojamiesiems kompiuteriams nebūtinai reikia brangiausios pastos – svarbiau teisingai ją užtepti.
Vidutinio lygio pastos kaip „Arctic MX-4”, „Noctua NT-H1” arba „Thermal Grizzly Kryonaut” puikiai tinka daugumai situacijų. Jos nekainuoja kosmoso pinigų ir užtikrina gerą šilumos perdavimą. Aš asmeniškai dažniausiai naudoju „Arctic MX-4” – ji nebrangi, nesudžiūsta greitai ir lengvai tepasi.
Yra ir brangesni variantai su sidabro ar net skystojo metalo dalelėmis. Skystasis metalas („liquid metal”) duoda geriausius rezultatus, bet su juo reikia būti itin atsargiems – jis laidus elektrai ir gali sukelti trumpąjį jungimą, jei nuteka ne ten. Pradedantiesiems tikrai nerekomenduočiau eksperimentuoti su skystu metalu.
Svarbus momentas – nešiojamiesiems kompiuteriams geriau rinktis šiek tiek skystesnes pastas. Jos lengviau pasisklaido plonu sluoksniu, o tai svarbu, nes nešiojamuosiuose prispaudimo jėga dažnai mažesnė nei stacionariuose kompiuteriuose.
Pasiruošimas darbui
Prieš pradedant ardyti kompiuterį, reikia tinkamai pasiruošti. Pirma, visiškai išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą. Jei galite, išimkite ir bateriją – nors daugelyje šiuolaikinių nešiojamųjų ji integruota ir to padaryti negalima.
Jums prireiks kelių įrankių: precizinių atsuktuvu komplekto (dažniausiai Phillips ir Torx), plastikinio ardymo įrankio arba senos kreditinės kortelės, izopropilo alkoholio (bent 90% koncentracijos), vatinių pagaliukų arba bekošės servetėlės, ir, žinoma, naujos šiluminės pastos.
Rekomenduoju dirbti ant stalo, padėjus antistatinį kilimėlį arba bent jau kokį nors medžiagos gabalą. Niekada neardykite kompiuterio ant kilimo – statinė elektra gali sugadinti jautrius komponentus. Taip pat pasiruoškite vietą, kur dėsite varžtus – aš naudoju mažas magnetines lėkštutes arba tiesiog lipnią juostą, ant kurios rikiuoju varžtus tokia tvarka, kokia juos išėmiau.
Dar vienas patarimas – fotografuokite kiekvieną ardymo etapą telefonu. Kai po valandos turėsite prieš save dešimtis varžtų ir nesuprasite, kuris kur buvo, tos nuotraukos bus aukso vertės.
Ardymo procesas
Kiekvienas nešiojamojo kompiuterio modelis yra skirtingas, bet bendras principas panašus. Daugumoje šiuolaikinių modelių pirmiausia reikia nuimti apatinį dangtelį. Čia slypi pirmoji problema – varžtai dažnai būna skirtingo ilgio ir skirtingose vietose. Kai kurie gali būti paslėpti po guminėmis kojelėmis ar lipdukais.
Išėmus visus varžtus, dangtis vis tiek gali nelįsti. Paprastai jis laikomas plastikėmis spyruoklėmis, kurias reikia atsargiai atplėšti. Čia ir praverčia tas plastikinis įrankis – įkiškite jį į plyšį ir atsargiai judinkite aplink perimetrą, kol išgirsite spragtelėjimus. Neskubėkite ir nenaudokite jėgos – plastikai lengvai lūžta.
Nuėmę dangtelį, pamatysite kompiuterio vidų. Aušinimo sistema paprastai yra akivaizdi – tai variniai vamzdeliai, vedantys nuo procesoriaus link ventiliatoriaus. Prieš liesdami bet ką, atjunkite bateriją nuo motininės plokštės, jei tai įmanoma. Tai paprastas jungtis, kurį galima atsargiai ištraukti.
Dabar reikia atjungti ventiliatoriaus kabelį ir išsukti varžtus, laikančius aušinimo sistemą. Dėmesio – šie varžtai dažnai būna numeruoti ir juos reikia sukti tam tikra tvarka! Jei matote skaičius šalia varžtų, sukite juos atvirkštine tvarka (pvz., jei numeruoti 1-2-3-4, sukite 4-3-2-1). Tai užtikrina tolygų spaudimo atlaisvinimą.
Senosios pastos šalinimas
Kai nuimsite aušintuvą, pamatysite senąją pastą ant procesoriaus ir aušintuvo pagrindo. Ji gali atrodyti įvairiai – nuo šiek tiek sudziovėjusios pilkos masės iki visiškai sukietėjusių trupinių. Kartais pasta būna išsitepusi ir aplink procesorių – tai normalu, nors ir negraži.
Šalinimo procesas paprastas, bet reikia kantrybės. Paimkite vatinį pagaliuką ar bekošę servetėlę, suvilgykite izopropilo alkoholiu ir švelniai trinkite seną pastą. Neskubėkite ir nespauskite per stipriai – procesorius yra tvirtai pritvirtintas, bet geriau būti atsargiems.
Kai kurios pastos, ypač senos, gali būti tikrai užsispyrusios. Jei pasta nekrinta, užlašinkite daugiau alkoholio ir palaukite 30 sekundžių – alkoholis suskaidys pastą ir ją bus lengviau nuvalyti. Kartais tenka pakartoti procesą kelis kartus.
Svarbu nuvalyti abu paviršius – ir procesorių, ir aušintuvo pagrindą. Jie turi būti absoliučiai švarūs, be jokių senosios pastos likučių. Net mažytis likutis gali sukelti oro burbulą naujoje pastoje. Kai paviršiai atrodo švarūs, dar kartą perbraukite švariu, alkoholiu suvilgytu pagaliuku – dažnai pamatysite, kad dar šiek tiek nešvarumų liko.
Naujos pastos užtepimas
Čia prasideda svarbiausias etapas, ir būtent čia dauguma žmonių daro klaidas. Yra daugybė teorijų, kaip teisingai tepti pastą – „žirnio metodas”, „linijos metodas”, „X metodas” ir taip toliau. Nešiojamiesiems kompiuteriams aš rekomenduoju modifikuotą metodą.
Procesoriai nešiojamuosiuose kompiuteriuose paprastai yra mažesni nei stacionariuose, todėl pastos reikia mažiau. Išspauskite pastą dydžiu maždaug kaip pusė ryžio grūdo – taip, tikrai tiek mažai. Geriau per mažai nei per daug. Jei pasta išsiveržia iš šonų, kai prispausite aušintuvą, vadinasi, dedėte per daug.
Kai kurie žmonės mėgsta paskleisti pastą plastikine kortele ar specialiu įrankiu. Nešiojamiesiems kompiuteriams aš to nerekomenduoju – per lengva palikti oro burbulus ar padaryti nelygų sluoksnį. Geriau tiesiog uždėti nedidelį pastos kauburėlį centre ir leisti aušintuvui ją paskleisti, kai jį prispausite.
Jei jūsų kompiuteryje aušinimo sistema dengia ir procesorių, ir vaizdo plokštę, reikės tepti pastą abiejose vietose. Vaizdo plokštės lustui paprastai reikia šiek tiek daugiau pastos, nes jis dažnai būna didesnis.
Vienas svarbus momentas – kai užtepėte pastą, nedelskit. Nors šiuolaikinės pastos nesudžiūsta greitai, geriau iš karto uždėti aušintuvą. Ir svarbiausia – kai uždėjote aušintuvą, niekada jo nebejudinkite į šonus! Tai sukuria oro burbulus pastoje. Jei kažkas nepavyko ir reikia nuimti aušintuvą, valykite viską ir pradėkite iš naujo.
Surinkimas ir testavimas
Kai pasta užtepta, laikas surinkti viską atgal. Uždėkite aušinimo sistemą ant procesoriaus, įsitikindami, kad ji guli lygiai ir visi tvirtinimo taškai sutampa. Dabar prasideda varžtų veržimas – ir čia vėl svarbu daryti teisingai.
Jei varžtai buvo numeruoti, veržkite juos ta tvarka, kokia nurodyta (1-2-3-4). Jei ne, veržkite kryžiumi – pirmiausia vieną kampinį varžtą, paskui priešingą įstrižainėje, tada kitus du. Veržkite palaipsniui – keletą apsisukimų viename, paskui kitame, ir taip toliau. Tai užtikrina tolygų spaudimą.
Svarbu neperveržti! Nešiojamųjų kompiuterių varžtai yra maži ir trapūs. Veržkite tik tiek, kiek reikia tvirtam sujungimui. Jei jaučiate stiprų pasipriešinimą, sustokite – tikriausiai jau užtenka.
Prijunkite atgal ventiliatoriaus kabelį ir bateriją (jei atjungėte). Prieš uždarydami apatinį dangtelį, rekomenduoju pirmą kartą paleisti kompiuterį be jo. Taip galėsite įsitikinti, kad ventiliatorius sukas ir viskas veikia. Jei kažkas ne taip, lengviau bus vėl patekti vidun.
Kai viskas veikia, uždėkite apatinį dangtelį ir įsukite visus varžtus. Vėl fotografijos pravers – patikrinkite, ar nepamiršote jokio varžto. Pamirštas varžtas reiškia, kad dangtelis gali būti netvirtai pritvirtintas ir vidun gali patekti dulkių.
Ką daryti, jei kažkas ne taip
Kartais po pastos keitimo kompiuteris vis tiek karsta arba triukšmauja. Pirmas dalykas, kurį reikia patikrinti – ar ventiliatorius švarus. Jei jis užsikimšęs dulkių, net geriausia pasta nepadės. Išpūskite ventiliatorių suslėgtu oru arba atsargiai nuvalykite šepetėliu.
Jei temperatūros vis tiek aukštos, gali būti, kad pastos buvo per mažai arba per daug. Per mažai pastos reiškia, kad ne visas procesorius padengtas. Per daug pastos gali išsiveržti ant šoninių komponentų, o kai kurios pastos (ypač laidžios elektrai) gali sukelti problemų.
Kitas galimas dalykas – aušintuvas neprispaustas pakankamai tvirtai. Patikrinkite, ar visi varžtai gerai įsukti ir ar aušinimo sistema lygiai guli ant procesoriaus. Kartais plastikinis laikiklis gali būti neteisingai užsegtas.
Jei po visko kompiuteris vis tiek veikia blogai, gali būti rimtesnių problemų – užsikimšę aušinimo vamzdeliai, sugadintas ventiliatorius ar net pažeistas procesorius. Tokiu atveju gali prireikti profesionalios pagalbos.
Kaip prailginti pastos tarnavimo laiką
Norint, kad naujoji pasta tarnautų kuo ilgiau, svarbu tinkamai prižiūrėti kompiuterį. Pirmas ir svarbiausias dalykas – ventiliacija. Niekada nedėkite nešiojamojo ant minkšto paviršiaus – antklodės, pagalvės ar net ant kelių su minkšta apranga. Tai užkemša ventiliacijos angas ir kompiuteris perkaista.
Geriausia naudoti kompiuterį ant kieto, lygaus paviršiaus. Dar geriau – įsigyti specialią aušinimo padėklą su papildomais ventiliatoriais. Jos nekainuoja brangiai, bet gali sumažinti temperatūrą 5-10 laipsnių.
Reguliariai valykite kompiuterį nuo dulkių. Nereikia kiekvieną kartą ardyti – pakanka kas kelis mėnesius išpūsti ventiliacijos angas suslėgtu oru. Galite nusipirkti suslėgto oro balionėlį bet kurioje elektronikos parduotuvėje.
Programinė pusė taip pat svarbi. Naudokite programas kaip „HWMonitor” ar „Core Temp” temperatūroms stebėti. Jei pastebite, kad temperatūros kyla, galite imtis veiksmų anksčiau, nei problema tampa rimta. Taip pat galite sumažinti procesoriaus maksimalią galią energijos nustatymuose – tai šiek tiek sulėtins kompiuterį, bet gerokai sumažins karštį.
Kai pasta tampa draugystės simboliu
Šiluminės pastos keitimas nėra raketų mokslas, bet reikalauja kruopštumo ir kantrybės. Pirmą kartą gali užtrukti valandą ar net ilgiau, bet su praktika procesą atliksite per 20-30 minučių. Aš pats esu pakeitęs pastą dešimtyse skirtingų kompiuterių, ir kiekvieną kartą išmokstu kažko naujo.
Svarbiausia – nebijoti. Taip, kompiuterio vidus atrodo sudėtingas ir baugus, bet iš tikrųjų viskas gana logiška. Jei dirbsite atsargiai, fotografuosite procesą ir neskubėsite, tikrai pavyks. O rezultatas – tylus, vėsus ir greitai veikiantis kompiuteris – tikrai vertas pastangų.
Kai draugai klausia, kaip aš išlaikau savo penkerių metų nešiojamąjį veikiantį kaip naują, atsakymas paprastas: šiek tiek priežiūros, nauja pasta kas poros metų, ir kompiuteris gali tarnauti daug ilgiau nei gamintojo numatytas „galiojimo terminas”. Tai ne tik sutaupo pinigų, bet ir mažiau elektronikos atliekų – o šiais laikais tai irgi svarbu.