Naktį, kai visi miega, virtuvėje kažkas dirba. Ūžia, spragteli, kartais net sudreba – tai šaldytuvas atlieka savo kasdienį darbą, apie kurį dauguma iš mūsų net nesusimąstome, kol tas garsas netampa per daug įkyrus arba, atvirkščiai, staiga dingsta ir tai jau kelia nerimą. Tad kas iš tikrųjų vyksta viduje tos baltos ar nerūdijančio plieno dėžės, kuri kasdien palaiko mūsų maistą šviežią?
Kompresorius – širdis, kuri niekada nenustoja plakti
Didžioji dalis šaldytuvų garso kyla iš vieno konkretaus komponento – kompresoriaus. Tai toks nedidelis, bet gana sunkus metalinis cilindras, dažniausiai įsikūręs šaldytuvo apačioje, gale. Jo užduotis – suspausti šaltnešio dujas, kad jos galėtų cirkuliuoti sistema ir perduoti šilumą iš vidaus į išorę.
Įsivaizduokite mažą siurblį, kuris kas kelias minutes ar valandas įsijungia ir varo dujas per vamzdelių sistemą. Būtent šis siurblys ir kelia tą tipišką žemo dažnio ūžesį, kurį girdime. Kompresorius turi variklį su besisukančiu rotoriumi, o bet koks besisukantis mechanizmas neišvengiamai skleidžia garsą – tai fizikos dėsniai, nuo kurių nepabėgsi.
Įdomu tai, kad senesnių modelių kompresoriai buvo triukšmingesni, nes juose naudotos paprastesnės technologijos. Šiuolaikiniai inverteriniai kompresoriai veikia tyliau, nes jie nesijungia ir neišsijungia staiga, o palaipsniui keičia savo galią, priklausomai nuo to, kiek šaldymo reikia tuo metu.
Kaip veikia šaldymo ciklas iš esmės
Kad suprastum, kodėl šaldytuvas ūžia būtent tokiu ritmu, verta trumpai paaiškinti visą procesą. Šaldytuvo viduje cirkuliuoja specialus šaltnešis – medžiaga, kuri lengvai keičia savo agregatinę būseną iš skysčio į dujas ir atgal, priklausomai nuo slėgio ir temperatūros.
Kompresorius suspaudžia šaltnešio dujas, jos įkaista ir keliauja į kondensatorių – tai tos plonos vamzdelių grotelės, dažnai matomos šaldytuvo gale arba apačioje. Ten karštis išsisklaido į aplinką, dujos atvėsta ir virsta skysčiu. Tada skystis per plonutį kapiliarinį vamzdelį patenka į garintuvą, kuris yra šaldytuvo viduje. Ten slėgis staigiai sumažėja, skystis išgaruoja, o šis procesas sugeria šilumą iš aplinkos – būtent taip ir atšaldomas maistas.
Visas šis ciklas kartojasi vėl ir vėl, kol termostatas nustato, kad temperatūra pasiekė norimą lygį. Tada kompresorius išsijungia, viskas nutyla – iki kito karto, kai durelės atidaromos, įdedamas šiltas maistas ar tiesiog praeina laikas ir temperatūra vėl pakyla.
Ventiliatoriai – antrasis garso šaltinis
Ne tik kompresorius kelia garsą. Daugelyje šiuolaikinių šaldytuvų yra bent vienas, o dažnai ir du ventiliatoriai. Vienas jų padeda paskirstyti šaltą orą tolygiai visame šaldytuvo tūryje – tai vadinamoji „no frost” arba „be šerkšno” sistema. Kitas ventiliatorius, esantis šaldytuvo gale arba apačioje, padeda atvėsinti kondensatorių, kad šilumos mainai vyktų efektyviau.
Šie ventiliatoriai skleidžia kitokį garsą nei kompresorius – dažniausiai švilpiantį ar švokščiantį, kartais primenantį silpną vėją. Jei šis garsas tampa aiškiai girdimas ar keičia toną, dažnai priežastis būna paprasta – dulkės arba plaukai, susikaupę ant ventiliatoriaus mentelių, sutrikdantys jų sukimąsi.
Trumpa istorija – nuo triukšmingų pradžių iki šiuolaikinio tylumo
Pirmieji buitiniai šaldytuvai, pasirodę praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, buvo tikri garso monstrai, palyginti su šiandieniniais standartais. Tuo metu naudoti kompresoriai buvo dideli, sunkūs, o vibracijos slopinimo technologijos praktiškai neegzistavo. Žmonės tiesiog priprato prie fakto, kad šaldytuvas – tai triukšmingas prietaisas.
Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje pradėta daugiau dėmesio skirti garso izoliacijai. Gamintojai ėmė naudoti geresnę termoizoliaciją, kuri ne tik saugojo šaltį, bet ir slopino garsus. Kompresoriai tapo kompaktiškesni, o jų montavimo sistemos – su specialiais guminiais ar spyruokliniais amortizatoriais, mažinančiais vibracijos perdavimą į korpusą.
Šiandien inverteriniai kompresoriai, kurie sklandžiai reguliuoja savo galią, o ne staiga įsijungia ir išsijungia, yra vienas didžiausių žingsnių link tylesnio veikimo. Tokie šaldytuvai gali veikti taip tyliai, kad kartais net pasidaro neaišku, ar prietaisas iš viso įjungtas.
Kada garsas rodo problemą, o ne normalų veikimą
Verta žinoti skirtumą tarp normalaus veikimo garso ir signalo, kad kažkas negerai. Tylus, tolygus ūžesys, kartojantis periodiškai – tai visiškai normalu. Tačiau štai keli požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Garsus dzirbimas ar barškėjimas – dažnai reiškia, kad šaldytuvas stovi nelygiai arba kažkas liečiasi prie vibruojančių dalių, pavyzdžiui, buteliukai ar indai ant lentynų.
- Aukšto tono cypimas – gali signalizuoti apie kompresoriaus problemą arba šaltnešio nutekėjimą.
- Nuolatinis, be pertraukų veikiantis kompresorius – jei jis niekada neišsijungia, gali būti, kad termostatas sugedęs, durelių sandarikliai praleidžia šiltą orą, arba tiesiog šaldytuvas perpildytas ir netolygiai vėdinamas.
- Ūžesys tampa žymiai garsesnis nei įprastai – gali reikšti, kad kompresoriaus amortizatoriai susidėvėjo arba prietaisas paslinktas iš vietos.
Jei šaldytuvas staiga visiškai nutyla ir maistas viduje pradeda šilti – tai jau rimtas signalas, kad reikia iškviesti meistrą arba bent patikrinti, ar kištukas įjungtas ir ar veikia elektros tiekimas.
Praktiniai patarimai kasdienei ramybei virtuvėje
Norint, kad šaldytuvas dirbtų kuo tyliau ir kuo ilgiau, verta atkreipti dėmesį į kelis paprastus dalykus. Pirma, patikrinkite, ar prietaisas stovi lygiai – dauguma modelių turi reguliuojamas kojeles priekyje, kurias galima pasukti, kad korpusas nesiliestų prie sienos ar spintelių ir nekeltų papildomos vibracijos.
Antra, palikite bent kelių centimetrų tarpą tarp šaldytuvo galo ir sienos – tai leidžia kondensatoriui tinkamai atvėsti, o ventiliatoriams dirbti be papildomo pasipriešinimo. Jei prietaisas įspraustas per arti sienos, kompresorius dirba sunkiau ir ilgiau, taigi ir garsiau.
Trečia, kartą per metus verta dulkių siurbliu ar šepetėliu nuvalyti dulkes nuo kondensatoriaus groteles šaldytuvo gale ar apačioje. Susikaupusios dulkės trukdo šilumos mainams, todėl kompresorius priverstas dirbti intensyviau, o tai reiškia ir daugiau triukšmo, ir didesnes elektros sąskaitas.
Galiausiai, jei perkate naują šaldytuvą ir triukšmas jums itin svarbus, atkreipkite dėmesį į triukšmo lygio nuorodą specifikacijose – matuojama decibelais (dB). Modeliai, kurių lygis siekia apie 35-38 dB, laikomi labai tyliais, o virš 42-45 dB jau gali būti pastebimai girdimi, ypač jei šaldytuvas stovi šalia miegamojo ar atviro plano virtuvės-svetainės.
Tad kitą kartą, kai išgirsite tą pažįstamą ūžesį iš virtuvės kampo, žinosite – tai ne prietaiso keistenybė, o visa fizikos ir inžinerijos simfonija, dirbanti tam, kad pienas neparūgtų, o daržovės išliktų gaivios. Kompresorius siurbia, ventiliatoriai sukasi, šaltnešis keičia formą – ir visa tai vyksta tam, kad rytą galėtumėte išgerti šalto vandens ar rasti šviežią sūrį sumuštiniui. Garsas, kurio anksčiau nepastebėdavote, dabar turbūt skambės kiek kitaip – kaip mažas, bet nenuilstantis darbininkas, saugantis jūsų maistą.