Kas tas žingsniamatis ir kodėl jis atsidūrė jūsų kišenėje
Prieš kokį dešimtmetį žingsniamačiai buvo atskiri prietaisai, kuriuos žmonės kabindavo ant diržo ar kišo į kišenę. Dabar šią funkciją perėmė išmanieji telefonai, ir tai įvyko gana natūraliai. Moderniuose telefonuose yra mikro elektromechaniniai jutikliai (MEMS), kurie iš pradžių buvo skirti ekrano orientacijai nustatyti – kad žinotumėte, kada telefonas pasuktas horizontaliai ar vertikaliai. Tačiau protingi inžinieriai suprato, kad tie patys jutikliai gali fiksuoti ir kitus judesius, įskaitant žingsnius.
Akcelerometras – taip vadinamas pagrindinis jutiklis – mato pagreitį trimis kryptimis. Kai einate, jūsų kūnas juda ritmiškai, o telefonas kišenėje ar rankoje juda kartu su jumis. Šis judėjimas sukuria charakteringą pagreičio signalą, kurį telefonas gali atpažinti kaip žingsnį. Kai kuriuose telefonuose yra ir giroskopu, kuris dar tiksliau fiksuoja judesių pobūdį.
Įdomiausia tai, kad žingsniamačio funkcija veikia beveik nevartoję baterijos energijos. Tai pasiekiama naudojant specialų koprocesorių – nedidelę lustą, kuri skaičiuoja žingsnius neįjungdama pagrindinio telefono procesoriaus. Apple tai vadina M-čipais, o Android gamintojuose šie procesoriai vadinami įvairiai, bet principas tas pats.
Kaip įjungti žingsniamačio funkciją iPhone telefone
iPhone telefonuose žingsniamačio funkcija paprastai veikia automatiškai nuo pat pirmojo įjungimo, bet reikia patikrinti kelis nustatymus. Pirmiausia atidarykite Nustatymus ir eikite į skyrių „Privatumas ir saugumas” (Privacy & Security). Ten rasite „Judėjimas ir tinkamumas” (Motion & Fitness) – būtinai įsitikinkite, kad šis parametras įjungtas.
Toliau reikia pasirinkti programą, kuri rodys jūsų žingsnius. Standartinė Apple programa vadinasi „Sveikata” (Health). Atidarę ją, pamatysite skirtukus apačioje – paspauskite „Naršyti” (Browse) ir tada „Aktyvumas” (Activity). Čia rasite „Žingsniai” (Steps) – tai jūsų pagrindinis langas į kasdienę veiklą.
Jei norite, kad žingsniai būtų rodomi dar patogiau, galite pridėti šį rodmenį į pagrindinį ekraną kaip valdiklį (widget). Ilgai paspauskite ant tuščios ekrano vietos, paspauskite pliuso ženklą viršuje ir ieškokite „Sveikata” programos valdiklių. Yra keletas variantų – nuo mažo kvadratėlio iki didelės juostos, kurioje matosi ne tik žingsniai, bet ir kiti aktyvumo rodikliai.
Android telefonų žingsniamačio aktyvavimas
Android pasaulyje viskas šiek tiek sudėtingiau, nes yra daugybė gamintojų ir kiekvienas gali turėti savo sprendimą. Tačiau dauguma šiuolaikinių Android telefonų naudoja Google Fit programą, kuri yra nemokama ir veikia puikiai.
Jei Google Fit dar neįdiegta, atsisiųskite ją iš Play Store. Paleidę programą pirmą kartą, turėsite suteikti leidimus – būtinai leiskite prieigą prie fizinio aktyvumo duomenų ir vietos nustatymo (pastarasis reikalingas tikslesniam atstumo matavimui). Programa paprašys suvesti jūsų svorį, ūgį ir amžių – tai padeda tiksliau skaičiuoti sudegintų kalorijų kiekį.
Samsung telefonuose yra ir alternatyva – Samsung Health programa, kuri dažnai jau įdiegta iš gamyklos. Ji veikia labai panašiai kaip Google Fit, bet turi šiek tiek kitokią sąsają ir kai kurias papildomas funkcijas, tokias kaip miego stebėjimas ir vandens suvartojimo sekimas.
Xiaomi, Huawei ir kitų gamintojų telefonuose taip pat būna savo sveikatos programos. Principas visur tas pats – atidarote programą, suteikiate reikiamus leidimus, ir ji pradeda skaičiuoti žingsnius automatiškai.
Kodėl žingsniamatis kartais rodo keistus skaičius
Turbūt pastebėjote, kad kartais žingsniamatis priskaičiuoja žingsnių, kai važiuojate automobiliu ar net tiesiog sėdite. Tai nutinka dėl to, kad algoritmai, atpažįstantys žingsnius, nėra tobuli. Jie analizuoja vibracijų dažnį ir intensyvumą, o kartais automobilio važiavimas duobėtu keliu ar net rankos judesiai gali būti supainioti su ėjimu.
Telefonai bando tai kompensuoti naudodami papildomus duomenis. Pavyzdžiui, jei GPS rodo, kad judate 60 km/h greičiu, sistema supranta, kad tai tikrai ne ėjimas. Bet jei telefonas guli ant stalo ir GPS neveikia, jis gali suklysti.
Kita problema – skirtingi ėjimo stiliai. Žmogus, kuris eina labai lėtai ir plačiais žingsniais, gali būti skaičiuojamas netiksliai, nes jo judesių dažnis skiriasi nuo „standartinio”. Panašiai ir bėgimas kartais gali būti skaičiuojamas kitaip nei ėjimas.
Dar viena įdomi detalė – kur laikote telefoną. Jei jis kišenėje, skaičiavimas paprastai tikslesnis nei kai telefonas rankoje ar kuprinėje. Rankoje laikomas telefonas juda daug chaotiškiau, nes rankos sūpuojasi eidami, o tai sukelia papildomų vibracijų, kurios gali būti neteisingai interpretuojamos.
Kaip padidinti žingsniamačio tikslumą
Norint, kad telefonas kuo tiksliau skaičiuotų žingsnius, verta laikytis kelių paprastų taisyklių. Pirma, nešiokite telefoną vienoje vietoje – idealiai kelnių ar švarko kišenėje. Jei kas dieną keičiate telefoną iš vienos vietos į kitą, algoritmai turės sunkiau.
Antra, įsitikinkite, kad telefono programinė įranga atnaujinta. Gamintojai nuolat tobulina žingsniamačio algoritmus, todėl naujesni programinės įrangos variantai paprastai skaičiuoja tiksliau. Tai ypač aktualu Android telefonams, kur Google Fit programą reikia atnaujinti atskirai.
Trečia, jei naudojate išmanųjį laikrodį ar apyrankę, sujunkite juos su telefonu. Šie prietaisai paprastai tiksliau skaičiuoja žingsnius, nes jie visada toje pačioje vietoje (ant riešo) ir turi geresnius jutiklius. Duomenys automatiškai sinchronizuojami su telefonu, ir gausite patikimesnę statistiką.
Dar vienas patarimas – kalibruokite žingsniamačio nustatymus. Kai kuriose programose galite nurodyti savo žingsnio ilgį. Išmatuokite jį paprastai – pažymėkite pradinį tašką, eikite 10 žingsnių normaliu tempu ir išmatuokite atstumą. Padalinkite iš 10 ir gausite vidutinį žingsnio ilgį. Įvedę šį skaičių į programą, gausite tikslesnį nueito atstumo skaičiavimą.
Ką daryti su surinktais duomenimis
Gerai, dabar jūsų telefonas skaičiuoja žingsnius – bet kam to reikia? Pasirodo, žingsnių sekimas gali būti tikrai naudingas įrankis sveikatos gerinimui. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną nueiti bent 10 000 žingsnių, nors naujausi tyrimai rodo, kad net 7000-8000 žingsnių jau duoda didelę naudą sveikatai.
Žingsniamačio programos paprastai leidžia nustatyti kasdienius tikslus. Pradėkite realistiškai – jei dabar vidutiniškai nueinat 3000 žingsnių per dieną, nesistenkite iš karto šokti iki 10 000. Geriau kiekvieną savaitę padidinkite tikslą 500-1000 žingsnių. Taip organizmas prisitaikys palaipsniui ir tikimybė, kad išsilaikysite, bus daug didesnė.
Daugelis programų turi socialines funkcijas – galite varžytis su draugais ar šeimos nariais. Tai gali būti puikus motyvas. Kai matote, kad jūsų kolega jau nužingsniavo 12 000 žingsnių, o jūs tik 4000, atsiranda noras bent jau pasivaikščioti pietų metu.
Programos taip pat rodo tendencijas – savaitės, mėnesio ar metų statistiką. Tai padeda pastebėti modelius. Galbūt pastebėsite, kad savaitgaliais esate daug mažiau aktyvūs, arba kad žiemą jūsų aktyvumas krenta. Tokia informacija padeda sąmoningai planuoti veiklą.
Privatumas ir duomenų saugumas
Kalbant apie žingsniamačius, verta paminėti ir privatumo klausimą. Jūsų judėjimo duomenys yra gana jautrūs – iš jų galima suprasti, kur gyvenate, kur dirbate, kokios jūsų kasdienės rutinos. Todėl svarbu suprasti, kas turi prieigą prie šių duomenų.
Apple Health duomenys saugomi tik jūsų telefone ir niekur nesiųsti, nebent patys nuspręsite juos dalintis su konkrečiomis programomis ar žmonėmis. Tai vienas saugiausių variantų. Google Fit taip pat saugo duomenis gana gerai, bet jie sinchronizuojami su jūsų Google paskyra, todėl teoriškai Google turi prieigą prie šios informacijos.
Trečiųjų šalių programos gali būti įvairios. Prieš įdiegdami bet kokią sveikatos ar fitneso programą, paskaitykite privatumo politiką. Kai kurios nemokamos programos uždirba parduodamos anoniminius vartotojų duomenis reklamos bendrovėms ar tyrimų įstaigoms. Jei jums tai nepatinka, rinkitės programas, kurios aiškiai teigia nedalinančios duomenų.
Dar vienas aspektas – draudimo bendrovės. Kai kuriose šalyse sveikatos draudimo bendrovės siūlo nuolaidas, jei dalinatės savo aktyvumo duomenimis. Tai gali būti naudinga, bet pagalvokite, ar tikrai norite, kad draudimo bendrovė žinotų, kiek judėjote praėjusį mėnesį.
Alternatyvos ir papildomi įrankiai
Nors telefonas puikiai tinka žingsniams skaičiuoti, yra ir kitų įrankių, kurie gali būti tikslesni ar patogesni. Išmanieji laikrodžiai, tokie kaip Apple Watch, Garmin ar Fitbit, yra specialiai sukurti aktyvumo sekimui. Jie ne tik tiksliau skaičiuoja žingsnius, bet ir stebi širdies ritmą, miego kokybę, sudegintų kalorijų kiekį.
Pagrindinis tokių prietaisų privalumas – jie visada su jumis. Telefoną kartais paliekame ant stalo, bet laikrodis lieka ant rankos. Tai reiškia, kad nepraleisit nė vieno žingsnio. Be to, laikrodžiai paprastai turi geresnę bateriją aktyvumo sekimui – kai kurie modeliai išlaiko savaitę ar net ilgiau.
Jei nenorite investuoti į brangų išmanųjį laikrodį, yra pigesnių alternatyvų – aktyvumo apyrankių. Jos kainuoja nuo 20 iki 100 eurų ir atlieka pagrindines funkcijas: skaičiuoja žingsnius, stebi miegą, rodo pranešimus. Tokios apyrankės kaip Xiaomi Mi Band ar Honor Band yra labai populiarios dėl gero kainos ir kokybės santykio.
Yra ir visai paprastų mechaninių žingsniamačių, kurie veikia be baterijos – juos reikia tik prisegti prie diržo. Jie, žinoma, neturi jokių išmaniųjų funkcijų, bet kai kam tai ir yra privalumas – jokių programų, jokio sekimo, tiesiog paprastas skaitiklis.
Kai žingsniai tampa gyvenimo būdu
Pradėjus sekti žingsnius, daugelis žmonių pastebi, kad jų požiūris į kasdienį judėjimą keičiasi. Staiga pradedi ieškoti progų daugiau vaikščioti – išlipti iš autobuso stotelę anksčiau, lipti laiptais vietoj lifto, pasivaikščioti pietų metu. Šie maži pokyčiai per metus gali reikšti šimtus papildomų vaikščiotų kilometrų.
Žingsniamačio naudojimas moko ir geriau pažinti savo kūną. Pastebite, kad po aktyvesnės dienos geriau miegat, jaučiatės energingesni. Arba atvirkščiai – po kelių dienų sėdėjimo prie kompiuterio jaučiatės tingūs ir apsunkę. Ši sąmonė padeda priimti geresnius sprendimus kasdien.
Svarbu tik nepaversti žingsnių sekimo obsesija. Kai kurie žmonės taip įsitraukia, kad pradeda jausti kaltę, jei nepasieka dienos tikslo, arba specialiai vaikšto po namus vakarais, kad prisirinktų reikiamą skaičių. Atminkite, kad žingsniamatis – tai tik įrankis, o ne tikslas pats savaime. Svarbiausia ne konkretus skaičius, o bendras aktyvumo lygis ir savijauta.
Jei pastebite, kad žingsnių skaičiavimas kelia stresą, drąsiai padarykite pertrauką. Išjunkite pranešimus, nežiūrėkite statistikos kelias dienas. Kartais geriausias būdas išlikti aktyviems – tiesiog mėgautis pasivaikščiojimu, o ne galvoti apie skaičius ekrane.