Kodėl apskritai reikia registruoti dronus?
Kai prieš keletą metų dronai tapo prieinami visiems, danguje prasidėjo tikras chaosas. Žmonės skraidino šiuos įrenginius kur panorėję – virš oro uostų, privačių valdų, net gamtos draustinių. Europos Sąjunga suprato, kad reikia tvarkos, ir 2020 metais įsigaliojo nauji bendri reikalavimai visoms šalims narėms. Lietuva, kaip ES dalis, šiuos reikalavimus perkėlė į savo teisės aktus.
Registracija – tai ne tik biurokratija. Tai atsakomybės klausimas. Jei jūsų dronas sukels avariją, sugadins svetimą turtą ar sužeis žmogų, būtina žinoti, kas už tai atsakingas. Be to, registracija padeda valdžios institucijoms stebėti, kiek šalies oro erdvėje skraido bepiločių orlaivių ir kaip jie naudojami.
Kas konkrečiai privalo registruotis?
Čia prasideda įdomiausia dalis, nes ne kiekvienas drono savininkas turi registruotis. Taisyklės priklauso nuo kelių veiksnių – svorio, kameros buvimo ir naudojimo tikslo.
Jei jūsų dronas sveria 250 gramų ar daugiau, registruotis privalote. Tai pagrindinis kriterijus. Pavyzdžiui, populiarūs DJI Mini modeliai specialiai sukurti būti lengvesni nei 250 gramų, kad išvengtų griežtesnių reikalavimų. Bet atsargiai – jei prie tokio drono pritvirtinsite papildomą akumuliatorių ar kitą priedą ir bendras svoris viršys 250 gramų, registracija tampa privaloma.
Antra situacija – jūsų dronas turi kamerą ar mikrofoną ir gali rinkti asmens duomenis. Net jei jis sveria mažiau nei 250 gramų, bet gali filmuoti ar fotografuoti žmones taip, kad juos būtų galima atpažinti, registruotis reikia. Tai gana logiška – niekas nenori, kad kas nors skraidintų kamerą virš jų kiemo be jokios atsakomybės.
Trečias atvejis – komercinė veikla. Jei naudojate droną verslui – fotografuojate nekilnojamąjį turtą, filmuojate renginius, tikrinat statybų eigą ar darote bet ką kita už pinigus – registracija privaloma nepriklausomai nuo drono svorio.
Kas gali neregistruoti savo drono?
Yra ir laimingųjų, kuriems nereikia vargti su registracija. Jei jūsų dronas sveria mažiau nei 250 gramų, neturi kameros ir naudojate jį tik pramogai – esate laisvas. Tai dažniausiai maži žaisliniai dronai, kuriuos galima nusipirkti elektronikos parduotuvėse už 50-100 eurų.
Taip pat neregistruojami dronai, kurie naudojami tik vidaus patalpose. Jei turite didelį sandėlį ar sporto salę ir skraidinėte droną ten, tai nepatenka į aviacijos teisės reguliavimą. Bet kai tik išskrendate į lauką – jau kitos taisyklės.
Dar viena išimtis – jei esate jaunesnis nei 16 metų ir skraidinėte lengvą droną be kameros. Tokiu atveju registruotis turėtų jūsų tėvai ar globėjai, jei dronas atitinka registracijos kriterijus.
Kaip vyksta registracijos procesas?
Lietuva šį procesą padarė gana paprastą. Viskas vyksta elektroninėje Civilinės aviacijos administracijos sistemoje, vadinamoje UAVIS (Unmanned Aircraft Vehicle Information System). Nereikia važinėti į jokias įstaigas ar stovėti eilėse.
Pirmiausia reikia užsiregistruoti sistemoje kaip naudotojui. Tam reikalingas elektroninis parašas arba prisijungimas per internetinę bankininkystę. Užpildote formą su savo asmens duomenimis, nurodysite drono charakteristikas – modelį, svorį, ar turi kamerą. Sistema automatiškai priskiria jums unikalų operatoriaus numerį, prasidedantį LTU (Lithuania).
Registracija kainuoja 10 eurų ir galioja vieneriems metams. Taip, ją reikia atnaujinti kasmet. Kai sumokate, gausite elektroninį sertifikatą su jūsų operatoriaus numeriu. Šį numerį privalote priklijuoti ant savo drono taip, kad jis būtų matomas be papildomų įrankių. Dažniausiai žmonės naudoja nedidelę lipdukų spausdintuvą arba tiesiog parašo vandeniui atspariu rašikliu.
Operatoriaus numeris ir jo svarba
Tas operatoriaus numeris – tai lyg jūsų drono numerio lentelė. Jis turi būti ant kiekvieno jūsų drono. Jei turite tris dronus, ant visų trijų turi būti tas pats jūsų operatoriaus numeris, nes registruojatės jūs kaip operatorius, o ne kiekvienas dronas atskirai.
Numeris turi būti įskaitomas be jokių prietaisų. Tai reiškia, kad negali būti per mažas ar per šviesus. Civilinės aviacijos administracijos inspektoriai tikrai žiūri į tai, kai tikrina dronus. Bauda už neįskaitomą numerį gali siekti iki 300 eurų.
Įdomus dalykas – jei skraidinate Lietuvoje, bet esate registruotas kitoje ES šalyje, jūsų registracija galioja ir čia. ES sukūrė bendrą sistemą, todėl vokiečio ar prancūzo registruotas dronas Lietuvoje yra legalus. Tiesa, vis tiek turite laikytis Lietuvos skraidymo taisyklių.
Draudimas – dar viena svarbi detalė
Registracija – tai tik pusė istorijos. Jei jūsų dronas sveria daugiau nei 20 kg arba naudojate jį komercinei veiklai, privalote turėti civilinės atsakomybės draudimą. Tai apsaugo jus nuo finansinių nuostolių, jei dronas sukels žalą.
Net jei draudimas nėra privalomas jūsų atvejui, rimtai pagalvokite apie jį. Dronas, krentantis iš 50 metrų aukščio, gali sudaužyti automobilio stogą, sužeisti žmogų ar sugadinti brangią įrangą. Draudimo polisas kainuoja apie 50-150 eurų per metus, priklausomai nuo drono vertės ir naudojimo intensyvumo.
Kai kurios draudimo bendrovės Lietuvoje jau siūlo specialius drono draudimo paketus. Jie apima ne tik civilinę atsakomybę, bet ir paties drono sugadinimą ar vagystę. Jei turite brangų droną už 1000-2000 eurų, toks draudimas tikrai apsimoka.
Skraidymo kategorijos ir jų įtaka registracijai
ES nustatė tris pagrindines drono skraidymo kategorijas: atvirą, specialiąją ir sertifikuotąją. Dauguma mėgėjų ir net daugelis profesionalų skraido atviroje kategorijoje, kuri dar skirstoma į tris pokategorius – A1, A2 ir A3.
A1 kategorijoje galite skraidinti virš žmonių, bet tik su lengvais dronais (iki 900 gramų). A2 – galite artintis prie žmonių, bet ne arčiau nei 30 metrų, o su papildomu mokymu – 5 metrai. A3 – turite būti toli nuo žmonių, bent 150 metrų atstumu.
Jei norite skraidinti A2 ar A3 kategorijose su droną sunkesniu nei 250 gramų, be registracijos dar reikia išlaikyti teorijos egzaminą. Jis vyksta irgi elektroniškai, klausimai lietuvių kalba, kainuoja apie 30 eurų. Egzamine klausiama apie oro erdvės taisykles, meteorologiją, drono techninius aspektus.
Specialioji kategorija – tai sudėtingesni skrydžiai, pavyzdžiui, už matymo ribų arba virš susibūrimų. Čia reikia gauti specialų leidimą iš Civilinės aviacijos administracijos. Sertifikuotoji kategorija – tai jau beveik kaip tikri lėktuvai, su griežčiausiais reikalavimais, bet Lietuvoje tokių operacijų kol kas beveik nėra.
Baudos ir pasekmės už neregistravimą
Civilinės aviacijos administracija reguliariai atlieka patikrinimus. Inspektoriai gali sustabdyti jus parke, paplūdimyje ar bet kurioje viešoje vietoje, jei matys skraidinantį droną. Jie paprašys parodyti registracijos dokumentus, operatoriaus numerį ant drono ir, jei reikia, kompetencijos pažymėjimą.
Už neregistruotą droną, kai registracija privaloma, gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų fiziniams asmenims. Juridiniams asmenims baudos gerokai didesnės – gali siekti kelis tūkstančius eurų. Be to, jūsų dronas gali būti konfiskuotas, kol nesutvarkysit dokumentų.
Dar blogiau, jei neregistruotu dronu sukelsit incidentą. Pavyzdžiui, jei jūsų dronas įskris į oro uosto zoną ir sutrukdys lėktuvų judėjimą, baudos bus daug rimtesnės, gali būti ir baudžiamoji atsakomybė. Tokie atvejai Europoje jau yra buvę, ir žmonės gavo ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimo bausmes.
Ką dar reikia žinoti apie skraidymą su dronu Lietuvoje?
Registracija – tai tik pradžia. Yra daugybė vietų, kur skraidinti drono negalima net su visais dokumentais. Oro uostų zonose, virš karinių objektų, valstybės sienų, kai kurių gamtos draustinių – visur galioja apribojimai.
Labai naudingas įrankis – mobili aplikacija „Droneradar”, kurią sukūrė Lietuvos kūrėjai. Joje matote žemėlapį su visomis draudžiamomis ir ribojamomis skraidymo zonomis. Prieš kiekvieną skrydį verta patikrinti, ar jūsų vieta leidžiama. Aplikacija nemokama ir nuolat atnaujinama.
Dar vienas svarbus dalykas – privatumas. Net jei turite visus leidimus, negalite skraidinti drono su kamera virš privačių valdų be savininkų sutikimo. Jei kaimynas paskundžia, kad filmuojate jo kiemą, galite turėti problemų ne tik su Civilinės aviacijos administracija, bet ir su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
Naktinis skraidymas taip pat turi savo taisykles. Jei dronas neturi specialių žibintų, skraidinti tamsiu paros metu negalima. O jei ir turi – vis tiek reikia laikytis visų kitų taisyklių ir būti ypač atsargiems.
Drono pasaulis – laisvė su atsakomybe
Dronai atvėrė neįtikėtinas galimybes – nuo nuostabių oro nuotraukų iki praktinių panaudojimų žemės ūkyje ar statybose. Bet kaip ir su bet kuria technologija, čia reikalinga atsakomybė. Registracija nėra kliūtis jūsų hobio ar verslo plėtrai – tai paprasčiausias būdas užtikrinti, kad visi oro erdvės naudotojai būtų saugūs.
Procesas tikrai nėra sudėtingas – kelios minutės internete, 10 eurų per metus, ir esate teisėtas drono operatorius. Tai mažesnė kaina nei už vieną papildomą akumuliatorių jūsų dronui. O ramybė, žinant, kad viskas tvarkoje ir nereikia bijoti inspektorių ar problemų po incidento, yra neįkainojama.
Jei dar neregistravote savo drono, o turėtumėte – padarykite tai šiandien. Sistema veikia sklandžiai, Civilinės aviacijos administracijos svetainėje yra išsamios instrukcijos lietuvių kalba. O jei kyla klausimų, galite jiems paskambinti ar parašyti – žmonės ten tikrai paslaugūs ir padeda išsiaiškinti visus niuansus.
Skraidykite atsakingai, gerbkite kitų privatumą ir saugumą, ir drono hobis ar verslas teiks jums tik džiaugsmą. Dangus Lietuvoje tikrai didelis visiems!
