Kodėl baterijos kalibravimas apskritai reikalingas
Turbūt pastebėjote, kad nešiojamojo kompiuterio baterija kartais elgiasi keistai – rodo 30% įkrovos, o po minutės staiga išsijungia. Arba ilgai „kabinėja” ties 15%, o paskui staiga šoka iki 5%. Tai nėra baterijos gedimas, bent jau ne visada. Dažniausiai problema slypi tame, kad operacinė sistema tiesiog nebežino, kiek energijos iš tikrųjų yra likę baterijoje.
Matote, baterija ir jūsų Windows ar macOS bendrauja per specialų valdymo lustą. Šis lustas stebi įtampą, srovę, temperatūrą ir bando apskaičiuoti, kiek energijos dar liko. Bet laikui bėgant šie skaičiavimai tampa vis netikslesniais. Lyg turėtumėte laikrodį, kuris pamažu pradeda vėluoti – jis vis dar veikia, tik rodo neteisingą laiką.
Kalibravimas iš esmės yra būdas „priminti” sistemai, kur yra tikrasis 100% ir kur tikrasis 0%. Tai kaip iš naujo nustatyti tą vėluojantį laikrodį. Procesas nėra sudėtingas, bet reikalauja kantrybės ir kelių valandų laiko.
Kada tikrai reikia kalibravimo
Nebūtina kalibravimo atlikti kas savaitę ar net kas mėnesį. Tai nėra kaip dantų valymas – neprivaloma reguliari procedūra. Tačiau yra keletas aiškių ženklų, kad laikas tuo pasirūpinti.
Pirmas ir akivaizdiausias – netikslūs procentai. Jei matote, kad kompiuteris rodo 40%, bet staiga išsijungia, arba atvirkščiai – ilgai laiko tą patį procentą nors akivaizdžiai naudojate energiją, tai aiškus signalas.
Antras požymis – staigūs šuoliai. Baterija kraunasi iki 80%, paskui per kelias minutes pašoka iki 95%, o paskutiniai 5% užtrunka pusvalandį. Tokia nelogiška elgsena rodo, kad sistema nebežino tikrųjų baterijos parametrų.
Dar viena situacija – po ilgo nenaudojimo. Jei nešiojamasis gulėjo spintelėje kelis mėnesius, kalibravimas padės sistemai iš naujo „susipažinti” su baterijos būkle. Taip pat verta atlikti kalibraciją, jei pastebėjote, kad baterija labai greitai senka nuo 100% iki 90%, bet paskui lėtai krenta žemyn.
Pasiruošimas prieš pradedant procesą
Prieš pradėdami kalibraciją, reikia kelių paprastų dalykų. Visų pirma – laiko. Visas procesas gali užtrukti nuo 4 iki 8 valandų, priklausomai nuo jūsų baterijos talpos. Tai nereiškia, kad turėsite sėdėti ir žiūrėti į ekraną, bet kompiuteris turės būti įjungtas ir veikti.
Uždarykite visas svarbias programas ir išsaugokite darbą. Nors kalibravimo metu kompiuteris neturėtų staiga išsijungti (bent jau ne per anksti), geriau būti saugioje pusėje. Taip pat išjunkite visus energijos taupymo režimus – dabar mums reikia, kad kompiuteris elgtųsi visiškai natūraliai.
Patikrinkite, ar ekrano ryškumas nustatytas į vidutinį lygį – ne maksimalų, bet ir ne minimalų. Tai padės baterijos išsikrauti normaliu tempu. Jei ryškumas bus per mažas, procesas užtruks amžinybę, jei per didelis – baterija gali perkaisti.
Dar vienas svarbus dalykas – aplinka. Geriausia kalibravimą atlikti kambario temperatūroje, ne šaltoje patalpoje ar tiesioginėje saulėje. Kraštutinės temperatūros gali iškreipti rezultatus.
Tikrasis kalibravimo procesas žingsnis po žingsnio
Dabar pereikime prie pačios procedūros. Ji susideda iš trijų pagrindinių etapų: pilno įkrovimo, pilno iškrovimo ir vėl pilno įkrovimo. Skamba paprastai, bet yra niuansų.
Pirmas žingsnis – pilnas įkrovimas: Prijunkite maitinimo laidą ir leiskite kompiuteriui krautis iki 100%. Kai sistema parodo, kad pasiekė 100%, neištraukite laido iš karto. Palikite dar 1-2 valandoms. Taip, net jei rodo 100%, baterija vis dar gali priimti šiek tiek energijos. Šis papildomas laikas užtikrina, kad tikrai pasiekėte maksimalią talpą.
Antras žingsnis – kontroliuojamas iškrovimas: Dabar atjunkite maitinimo laidą ir pradėkite naudoti kompiuterį normaliai. Galite naršyti internete, žiūrėti vaizdo įrašus, dirbti su dokumentais – bet ko nors, kas laikys kompiuterį aktyvų. Svarbu išjungti miego režimą ir užtikrinti, kad kompiuteris neišsijungs automatiškai.
Windows sistemoje eikite į Power Options ir nustatykite, kad kompiuteris niekada nepereitų į miego režimą būdamas nuo baterijos. macOS sistemoje panašiai – System Preferences → Battery ir išjunkite automatinius miego nustatymus.
Trečias žingsnis – pilnas iškrovimas: Leiskite baterijai išsikrauti iki galo. Kai sistema įspės apie žemą baterijos lygį (paprastai ties 10-15%), tiesiog ignoruokite ir tęskite darbą. Kompiuteris galiausiai pats išsijungs, kai baterija bus tikrai tuščia. Kai tai įvyks, neįjunkite jo iš karto.
Ketvirtas žingsnis – poilsis ir galutinis įkrovimas: Palikite kompiuterį išjungtą bent 3-5 valandoms. Šis laikas leidžia baterijos elementams nusistovėti. Po to prijunkite maitinimo laidą (bet neįjunkite kompiuterio) ir leiskite jam krautis iki 100% būnant išjungtam. Tai gali užtrukti kelias valandas.
Programinės įrangos pagalba kalibruojant
Nors kalibravimą galima atlikti rankiniu būdu, kai kurios programos gali palengvinti procesą. Tačiau būkite atsargūs – ne visos „baterijos kalibravimo” programos iš tikrųjų daro tai, ką žada.
Kai kurie nešiojamųjų gamintojai turi savo įrankius. Pavyzdžiui, Lenovo turi „Lenovo Vantage” programą su integruota baterijos kalibravimo funkcija. Dell siūlo „Dell Power Manager”, kuris taip pat gali padėti. Šios gamintojų programos paprastai patikimesnės nei trečiųjų šalių sprendimai.
Jei naudojate tokią programą, ji paprastai automatizuoja procesą – pati kontroliuoja įkrovimą ir iškrovimą pagal optimalų scenarijų. Tai patogiau nei stebėti viską rankiniu būdu, bet principas lieka tas pats.
Tačiau atkreipkite dėmesį: daugelis „stebuklų” programų, žadančių pagerinti baterijos veikimą ar ją kalibruoti per 5 minutes, yra tiesiog apgaulė. Tikras kalibravimas reikalauja laiko – nėra jokių trumpesnių kelių.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per daugelį metų stebėdamas žmones, bandančius kalibruoti baterijas, pastebėjau kelias pasikartojančias klaidas. Pirmoji ir dažniausia – nekantrumas. Žmonės nepalieka kompiuterio krautis pakankamai ilgai ties 100% arba neduoda jam pilnai išsikrauti. Tai kaip bandyti išmatuoti savo ūgį, nestovint tiesiai – rezultatas bus netikslus.
Antra klaida – per dažnas kalibravimas. Kai kas mano, kad kuo dažniau kalibruos, tuo geriau. Tiesą sakant, per dažnas pilnas iškrovimas gali net pakenkti baterijos sveikatai. Šiuolaikinės ličio jonų baterijos nemėgsta būti visiškai tuščios. Kalibravimą rekomenduoju atlikti ne dažniau kaip kas 2-3 mėnesius, o jei baterija elgiasi normaliai – dar rečiau.
Trečia problema – aplinkos ignoravimas. Jei kalibruojate bateriją žiemą šaltoje patalpoje arba vasarą karštyje, rezultatai bus iškraipyti. Baterijos chemija labai jautri temperatūrai. Idealiausia temperatūra – 20-25°C.
Dar viena klaida – tikėtis stebuklų. Kalibravimas nepadidins baterijos talpos. Jei jūsų 5 metų senumo baterija laiko 2 valandas, po kalibravimo ji vis tiek laikys 2 valandas. Kalibravimas tik padaro procentų rodmenis tikslesnius, bet neatkuria fiziškai nusidėvėjusių baterijos elementų.
Alternatyvūs metodai ir mitai
Internete rasite daugybę „patikrintų” baterijos kalibravimo metodų. Kai kurie iš jų turi prasmės, kiti – grynas mitas. Pavyzdžiui, populiarus patarimas „išimti bateriją ir palaikyti maitinimo mygtuką 30 sekundžių” neturi nieko bendra su kalibravimu. Tai tiesiog iškrauna likusią elektros energiją iš kondensatorių – naudinga, jei kompiuteris užstrigo, bet ne baterijos kalibravimui.
Kitas mitas – kad bateriją reikia „treniruoti” nuolat ją pilnai iškraunant ir įkraunant. Tai buvo tiesa senoms nikelio-kadmio baterijoms, kurios turėjo „atminties efektą”. Šiuolaikinės ličio jonų baterijos tokios problemos neturi. Priešingai, jos gyvena ilgiau, jei laikomos 20-80% įkrovos diapazone.
Yra ir BIOS lygio kalibravimo metodas. Kai kurie kompiuteriai turi specialią kalibravimo funkciją BIOS nustatymuose. Ją pasiekti galite perkrovę kompiuterį ir paspaudę atitinkamą klavišą (dažniausiai F2, F10 ar Delete) įkrovos metu. Jei tokia funkcija yra, ji paprastai patikimesnė už programinę kalibraciją, nes veikia žemesniame lygmenyje.
Kaip prižiūrėti bateriją po kalibravimo
Gerai, atlikus kalibraciją, procentai vėl rodo tiksliai. Bet kaip užtikrinti, kad taip liktų kuo ilgiau? Yra keletas paprastų įpročių, kurie padės išlaikyti baterijos sveikatą ir tikslumą.
Pirma, stenkitės nelaikyti kompiuterio nuolat prijungto prie elektros tinklo ties 100%. Daugelis šiuolaikinių nešiojamųjų turi „baterijos priežiūros” režimus, kurie sustabdo įkrovimą ties 80% ar 60%, kai kompiuteris dažniausiai naudojamas prijungtas prie elektros. Jei jūsų kompiuteris turi tokią funkciją – naudokite ją.
Antra, venkite kraštutinių temperatūrų. Niekada nepalikite nešiojamojo uždarytoje mašinoje vasarą ar šaltoje patalpoje žiemą. Baterijos chemija nekenčia nei karščio, nei šalčio. Ideali saugojimo ir naudojimo temperatūra – kambario.
Trečia, jei planuojate nenaudoti kompiuterio ilgą laiką (mėnesį ar ilgiau), įkraukite bateriją iki maždaug 50-60% ir išjunkite kompiuterį. Nelaikykite jos nei pilnai įkrautos, nei tuščios. Pusiau įkrauta baterija saugojimo metu sensta lėčiausiai.
Ketvirta, atnaujinkite operacinę sistemą ir tvarkykles. Gamintojai nuolat tobulina baterijos valdymo algoritmus. Naujausios tvarkyklės dažnai geriau valdo energijos suvartojimą ir tiksliau stebi baterijos būklę.
Kai kalibravimas nebepadeda ir ką daryti toliau
Kartais net po tinkamo kalibravimo baterija vis tiek elgiasi keistai. Tai gali reikšti, kad problema gilesnė nei tiesiog netikslūs procentai. Jei po kalibravimo vis dar matote staigius šuolius, netikėtus išsijungimus ar labai trumpą veikimo laiką, tikėtina, kad baterija fiziškai nusidėvėjusi.
Baterijos turi ribotą ciklų skaičių. Vienas ciklas – tai pilnas iškrovimas nuo 100% iki 0%. Dauguma šiuolaikinių ličio jonų baterijų išlaiko apie 500-1000 ciklų, po kurių jų talpa sumažėja iki 80% pradinės. Po 1500-2000 ciklų baterija gali būti beveik nenaudojama.
Patikrinti baterijos būklę galite specialiomis programomis. Windows sistemoje galite sugeneruoti baterijos ataskaitą per komandinę eilutę: atidarykite Command Prompt kaip administratorius ir įveskite „powercfg /batteryreport”. Tai sukurs HTML failą su išsamia informacija apie jūsų bateriją, įskaitant jos dizaino talpą, dabartinę talpą ir ciklų skaičių.
macOS sistemoje laikykite nuspaudę Option klavišą ir spustelėkite baterijos ikoną viršutiniame meniu. Pamatysite baterijos būklę: „Normal”, „Replace Soon”, „Replace Now” ar „Service Battery”. Jei matote bet ką kita nei „Normal”, laikas galvoti apie baterijos keitimą.
Jei baterija tikrai nusidėvėjusi, kalibravimas nepadės. Čia turite tris pasirinkimus: keisti bateriją, naudoti kompiuterį tik prijungtą prie elektros arba pirkti naują kompiuterį. Baterijos keitimas paprastai kainuoja 50-150 eurų, priklausomai nuo modelio, ir gali pratęsti kompiuterio gyvenimą dar kelerius metus.
Taigi, baterijos kalibravimas – tai paprasta, bet laiko reikalaujanti procedūra, kuri padeda jūsų operacinei sistemai tiksliai žinoti, kiek energijos liko. Tai nėra stebuklingas sprendimas nusidėvėjusioms baterijoms, bet jei jūsų baterija vis dar geros būklės, tik rodo netiksliai – kalibravimas tikrai padės. Atminkite: kantrybė ir tinkamas procesas yra raktas į sėkmę. Ir nebijokite šio proceso – jūsų kompiuteris nesuges, o rezultatas tikrai bus verta kelių valandų laukimo.