Kai keptuvė tampa protinga: kas tai per technologija?
Prisimenu, kaip prieš keletą metų draugas pasidalino nuotrauka iš parduotuvės- keptuvė su ekranu ir mygtukais. Juokėmės, kad netrukus ir šaukštai turės Wi-Fi. Bet žinot ką? Ta išmanioji keptuvė iš tiesų yra gana protingas išradimas, kuris turi prasmę. Tik reikia suprasti, kaip ji veikia ir kam to reikia.
Išmanioji keptuvė – tai virtuvės indas su integruotais elektroniniais jutikliais ir procesoriu, kuris stebi maisto gaminimo procesą realiuoju laiku. Paprasčiausioje versijoje ji turi temperatūros jutiklį, o sudėtingesnėse – svorio matavimo sistemą, drėgmės analizatorių ir net Bluetooth ar Wi-Fi ryšį su išmaniuoju telefonu. Pagrindinė idėja tokia: keptuvė pati seka, kas vyksta jos paviršiuje, ir praneša jums arba net automatiškai reguliuoja šilumą, jei ji prijungta prie specialios viryklės.
Technologija čia nėra kosmoso mokslas, bet jos pritaikymas virtuvėje – tai jau kitas reikalas. Daugelis žmonių moka gerai virti, bet net patyrę virėjai pripažįsta, kad temperatūros kontrolė yra vienas sunkiausių dalykų. Ar kada nors bandėte iškepti idealų steaką? Kelių laipsnių skirtumas gali reikšti skirtumą tarp puikaus ir perkepto mėsos gabalo.
Elektronika, kuri neišsigąsta karščio
Pirmasis klausimas, kuris kyla daugumai žmonių: kaip elektronika išgyvena ant viryklės? Juk kalbame apie temperatūras, kurios gali siekti 200-300 laipsnių Celcijaus. Atsakymas slypi specialioje konstrukcijoje ir medžiagų parinkime.
Išmaniosios cepeškėlės jutikliai paprastai būna įmontuoti rankenos dalyje arba specialiame apsauginiame korpuse cepeškėlės dugne. Rankena gaminama iš medžiagų, kurios blogai praleidžia šilumą – dažniausiai tai specialūs polimerai arba silikonas su metaliniais įdėklais. Temperatūros jutiklis pats yra termistoriaus tipo – tai puslaidininkinis komponentas, kurio elektrinė varža keičiasi priklausomai nuo temperatūros.
Pats jutiklis būna atskirtas nuo pagrindinės elektronikos termiškai izoliuojančia medžiaga. Procesorius, baterija ir kiti jautrūs komponentai lieka rankenos gale, kur temperatūra retai viršija 40-50 laipsnių. Tai panašu į tai, kaip senosios cepeškėlės turėdavo medines rankenas – medis nesušyla, nors pati keptuvė karšta kaip pragaras.
Baterija – tai atskiras iššūkis. Daugelis išmaniųjų cepeškėlių naudoja CR2032 tipo baterijas (tokias pat, kaip svarstyklėse), kurios gali veikti metus ar net ilgiau. Kai kurie modeliai turi įkraunamas baterijas, kurias galima įkrauti per USB jungtį rankenos gale. Yra ir modelių, kurie gauna energiją iš pačios šilumos – termoelektriniai generatoriai naudoja temperatūros skirtumą tarp karštos cepeškėlės ir vėsesnės rankenos elektrai gaminti. Tai labai elegantiškas sprendimas, nors ir brangesnis.
Kaip cepeškėlė „mato” maistą
Dabar įdomiausia dalis – kaip ta cepeškėlė supranta, kas vyksta su jūsų omletu ar kepsneliu? Yra keletas skirtingų būdų, priklausomai nuo cepeškėlės sudėtingumo lygio.
Paprasčiausios išmaniosios cepeškėlės tiesiog matuoja paviršiaus temperatūrą. Termistoriaus jutiklis, įmontuotas cepeškėlės dugne, nuolat siunčia duomenis į procesorių. Kai temperatūra pasiekia tam tikrą ribą, cepeškėlė pradeda pyptelėti arba siunčia pranešimą į jūsų telefoną. Tai naudinga, pavyzdžiui, kai laukiate, kol cepeškėlė įkaistų iki reikiamos temperatūros prieš dedant mėsą. Daugelis žmonių deda mėsą per anksti, į dar nepakankamai įkaitusią keptuvę, ir tada stebiasi, kodėl maistas prilimpa.
Sudėtingesnės cepeškėlės turi kelis temperatūros jutiklius skirtingose vietose. Tai leidžia nustatyti, ar šiluma pasiskirsto tolygiai, ar yra karštesnių ir šaltesnių zonų. Jei turite elektrinę viryklę su nelabai tolygiai kaitinančia kaitele, tokia cepeškėlė gali jums pasakyti, kur geriausia dėti maistą.
Pačios pažangiausios versijos turi svorio jutiklius. Taip, tikrai – jos jaučia, kiek maisto ant jų yra. Kaip tai veikia? Cepeškėlės rankena turi mažyčius tenzometrinius jutiklius, kurie matuoja, kaip cepeškėlė deformuojasi dėl svorio. Tai ta pati technologija, kuri naudojama elektroninėse svarstyklėse. Kai ant cepeškėlės dedamas maistas, sistema gali apskaičiuoti ne tik jo svorį, bet ir tai, kaip greitai jis keičiasi – pavyzdžiui, kiek drėgmės išgaruoja kepant.
Kai kurie modeliai netgi turi infraraudonųjų spindulių jutiklius, kurie matuoja ne cepeškėlės, o paties maisto paviršiaus temperatūrą. Tai panašu į tuos bekontakčius termometrus, kuriais dabar visur matuoja kūno temperatūrą. Tokia sistema gali tiksliau nustatyti, ar jūsų steakas pasiekė vidutinio kepimo laipsnį.
Programėlė, kuri moka virti geriau už jus
Gerai, turime cepeškėlę su jutikliais. Bet kas iš to, jei ji tik rodo temperatūrą? Čia į žaidimą įsijungia išmanieji telefonai ir programėlės. Dauguma šiuolaikinių išmaniųjų cepeškėlių jungiasi prie telefono per Bluetooth arba Wi-Fi.
Programėlė – tai smegenys, kurios suteikia prasmę visiems tiems duomenims. Paprastai ji turi receptų biblioteką su tiksliais gaminimo parametrais. Pavyzdžiui, pasirenkate „steakas medium-rare” ir programėlė jums sako: įkaitinkite cepeškėlę iki 230°C, dedkite mėsą, kepkite 3 minutes vienoje pusėje, apverskite, kepkite dar 2 minutes. Ir visa tai ji stebi realiuoju laiku, siųsdama jums pranešimus.
Kai kurios programėlės net turi dirbtinio intelekto elementų. Jos mokosi iš jūsų kepimo įpročių ir gali pritaikyti receptus pagal jūsų skonį. Jei pastoviai kepate steikus ilgiau, nei rekomenduoja receptas, sistema tai pastebi ir pradeda siūlyti ilgesnius kepimo laikus. Tai gana protinga, nes visi turime skirtingus skonius ir skirtingas virykles.
Programėlėse dažnai būna ir vaizdo instrukcijos, laikmačiai, priminimų sistema. Galite virti keletą patiekalų vienu metu ir programėlė jums primins, kada reikia apversti vištieną, o kada įdėti daržoves į kitą cepeškėlę. Tai ypač naudinga, kai ruošiate sudėtingesnį vakarienę svečiams ir turite koordinuoti kelis patiekalus.
Ar tai tik išmaniųjų namų mada ar tikrai naudinga?
Suprantu skeptikus. Aš pats iš pradžių galvojau, kad tai tik dar vienas nereikalingas „smart” prietaisas. Bet praktikoje išmaniosios cepeškėlės turi keletą realių privalumų.
Pirma, jos padeda išmokti geriau virti. Daugelis žmonių neturi jokios nuovokos apie temperatūras virtuvėje. Jie tiesiog pasuka rankenėlę į „vidutinį” ir tikisi geriausio. Išmanioji cepeškėlė duoda tikslų grįžtamąjį ryšį. Po kurio laiko pradedi suprasti, kad omletas reikalauja žemesnės temperatūros nei manei, o steikui reikia tikrai karštos keptuvės.
Antra, nuoseklumas. Jei kada nors bandėte pakartoti puikų patiekalą, kurį kartą atsitiktinai pavyko išvirti, žinote, kaip sunku tai padaryti. Su išmaniąja cepeškėle galite tiksliai pakartoti tuos pačius parametrus. Tai ypač svarbu, jei verdate verslui – restoranai ir maisto gamintojai vertina nuoseklumą labiau už bet ką.
Trečia, saugumas. Cepeškėlė gali įspėti, jei temperatūra tampa pavojingai aukšta arba jei pamiršote ją ant viryklės. Yra statistika, kad nemažai gaisrų namuose prasideda nuo pamirštų ant viryklės keptuvių. Išmanioji cepeškėlė su garsiniu įspėjimu gali išgelbėti ne tik vakarienę, bet ir namus.
Tačiau yra ir trūkumų. Kaina – pirmiausia. Paprasta gera cepeškėlė kainuoja 30-50 eurų, o išmanioji gali kainuoti 100-200 eurų ar net daugiau. Reikia pagalvoti, ar tas funkcionalumas jums tikrai verta tokių pinigų. Jei verdate retai arba esate patyrę virėjai, kurie jaučia temperatūrą intuityviai, galbūt tai perteklius.
Antra problema – priežiūra. Elektronika ir vanduo nėra draugai. Daugelį išmaniųjų cepeškėlių galima plauti, bet reikia būti atsargiems. Paprastai rankena su elektronika yra vandens atspari, bet ne vandeniui nepralaidžia. Tai reiškia, kad galite ją nuplauti po tekančiu vandeniu, bet neturėtumėte mirkinti indaplovėje. Kai kurie modeliai turi nuimamą elektronikos bloką, bet tai prideda papildomo vargo.
Trečia – baterijos. Jei turite modelį su baterijomis, jos anksčiau ar vėliau išseks. Kai kuriuose modeliuose baterijas pakeisti sudėtinga arba neįmanoma, ir tuomet turite brangiausią „kvailą” cepeškėlę pasaulyje.
Skirtingi tipai ir jų panaudojimas
Išmaniųjų cepeškėlių rinka jau gana įvairi. Yra keletas pagrindinių tipų, kurie tinka skirtingiems poreikiams.
Bazinės išmaniosios cepeškėlės su temperatūros indikatoriumi – tai paprasčiausia versija. Jos turi LED ekranėlį rankenos gale, kuris rodo dabartinę temperatūrą. Nėra jokio ryšio su telefonu, tik paprasta vizuali indikacija. Kaina paprastai apie 50-80 eurų. Tai geras variantas, jei norite pradėti naudoti temperatūros kontrolę, bet nenorite per daug komplikuoti.
Bluetooth cepeškėlės – vidurio klasė. Jos jungiasi su telefonu ir turi visas pagrindines funkcijas: temperatūros stebėjimą, laikmačius, receptų biblioteką. Dažniausiai kainuoja 100-150 eurų. Bluetooth ryšys veikia apie 10-30 metrų atstumu, tai reiškia, kad galite būti kitame kambaryje, bet ne lauke.
Wi-Fi cepeškėlės – premium klasė. Jos gali siųsti duomenis į jūsų telefoną iš bet kurio atstumo, kol esate prisijungę prie interneto. Teoriškai galite stebėti savo vakarienę iš darbo (nors kodėl norėtumėte tai daryti, yra atskiras klausimas). Kaina 150-250 eurų.
Yra ir specialių tipų cepeškėlių. Pavyzdžiui, wok tipo išmaniosios keptuvės azijietiškam maistui, grill cepeškėlės su briaunomis ir net specialios blynų cepeškėlės su keliais temperatūros zonų jutikliais. Kai kurie gamintojai siūlo komplektus su keliomis cepeškėlėmis, kurios visos jungiasi prie vienos programėlės.
Įdomus variantas – cepeškėlės, kurios veikia kartu su išmaniomis viryklėmis. Jei turite modernią indukcinę viryklę su išmaniomis funkcijomis, cepeškėlė gali tiesiogiai valdyti šilumą. Tai jau beveik automatinis virimas – jūs tik dedkite maistą ir apverskite jį, kai programėlė liepia, o visa kita sistema daro pati. Tiesa, toks komplektas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų.
Ką reikia žinoti prieš perkant
Jei nusprendėte, kad išmanioji cepeškėlė jums gali būti naudinga, štai keletas praktinių patarimų, kaip išsirinkti tinkamą modelį.
Visų pirma, pagalvokite apie dydį. Išmaniosios cepeškėlės dažniausiai būna 24-28 cm skersmens. Tai universalus dydis daugumai patiekalų. Jei verdate didelei šeimai, galbūt norėsite 30 cm ar didesnės. Bet atminkite – kuo didesnė cepeškėlė, tuo sunkesnė ji bus, ir tuo daugiau energijos reikės jutikliams.
Medžiaga svarbi. Dauguma išmaniųjų cepeškėlių pagamintos iš aliuminio su nepridegančia danga arba iš nerūdijančio plieno. Aliuminis greitai įkaista ir tolygiai paskirsto šilumą, bet jis minkštesnis ir gali deformuotis. Nerūdijantis plienas tvaresnis, bet jis lėčiau įkaista ir gali turėti karštesnių zonų. Yra ir ketinių išmaniųjų cepeškėlių, bet jos retos ir labai sunkios.
Patikrinkite, su kokiomis viryklėmis cepeškėlė suderinama. Dauguma veikia su dujinėmis ir elektrinėmis viryklėmis, bet ne visos tinka indukcinėms. Indukcinėms viryklėms reikia, kad cepeškėlės dugnas būtų magnetinis. Jei turite indukcinę viryklę, būtinai patikrinkite šį parametrą.
Programėlės kokybė – labai svarbus dalykas, apie kurį dažnai pamirštama. Prieš perkant paskaitykite atsiliepimus apie programėlę. Kai kurios programėlės puikios – intuityvios, su daug receptų, reguliariai atnaujinamos. Kitos – lėtos, su klaidomis, su mažai funkcijų. Geriausia, jei galite išbandyti programėlę prieš perkant – daugelis gamintojų leidžia atsisiųsti programėlę ir pažiūrėti demonstracinį režimą.
Garantija ir klientų aptarnavimas – dar vienas aspektas. Elektronika gali sugedti, ypač kai ji naudojama ekstremalių temperatūrų aplinkoje. Pasižiūrėkite, kokią garantiją siūlo gamintojas ir ar yra aptarnavimo centras jūsų šalyje. Kai kurie gamintojai siūlo tik 1 metų garantiją, kiti – 3 ar net 5 metus.
Galiausiai, paskaitykite realius vartotojų atsiliepimus. Ne tik žvaigždučių skaičių, bet ir tekstinius atsiliepimus. Ieškokite informacijos apie ilgalaikį naudojimą – kaip cepeškėlė veikia po metų ar dvejų. Ar neprideganti danga neatsisluoksniuoja? Ar baterijos tebėra geros? Ar programėlė vis dar palaikoma?
Ateitis ant viryklės: kas toliau?
Technologijos virtuvėje vystosi greitai, ir išmaniosios cepeškėlės – tik pradžia. Jau dabar matome įdomių tendencijų.
Viena jų – integracija su kitais išmaniaisiais prietaisais. Įsivaizduokite: jūsų išmanusis šaldytuvas žino, kokie produktai jame yra, siūlo receptą, o cepeškėlė ir viryklė automatiškai nustato reikiamus parametrus. Arba jūsų išmanus laikrodis stebi jūsų sveikatos duomenis ir siūlo receptus, pritaikytus jūsų dietai, o cepeškėlė užtikrina, kad patiekalas būtų pagamintas tiksliai pagal tuos parametrus.
Kita kryptis – pažangesni jutikliai. Jau kuriami jutikliai, kurie gali „užuosti” maistą – aptikti lakiuosius junginius, kurie išsiskiria kepant. Tai leistų cepeškėlei nustatyti ne tik temperatūrą, bet ir tai, ar maistas jau įgavo tą idealų apskrudimą. Arba jutikliai, kurie gali „matyti” maisto struktūrą ir nustatyti, ar mėsa jau pasiekė reikiamą vidinę temperatūrą, nereikalaujant įdurti termometro.
Dirbtinis intelektas tampa vis sudėtingesnis. Ateities cepeškėlės galės atpažinti, ką verdate, net jei neįvedate to į programėlę. Jos išmoks iš milijonų kitų vartotojų patirties ir galės siūlyti optimizuotus gaminimo parametrus. Galbūt net galės prognozuoti, kada jūsų cepeškėlės danga pradės nusidėvėti ir reikės naujos.
Tačiau su visa šia technologija kyla ir klausimų. Ar mums tikrai reikia, kad kiekvienas virtuvės daiktas būtų prijungtas prie interneto? Ar nepradedam prarasti pagrindinio virimo džiaugsmo – intuityvaus jausmo, eksperimentavimo, klaidų, iš kurių mokomės? Kai kurie virėjai teigia, kad per didelis pasitikėjimas technologija gali atimti kūrybiškumą ir spontaniškumą virtuvėje.
Mano nuomone, kaip ir su daugeliu technologijų, čia svarbi pusiausvyra. Išmanioji cepeškėlė gali būti puikus mokymo įrankis pradedantiesiems ir patikimas padėjėjas patyrusiems. Bet ji neturėtų pakeisti pačio virimo proceso malonumo. Technologija turėtų būti įrankis, ne tikslas.
Kai cepeškėlė tampa mokytoją
Grįžtant prie pradinio klausimo – ar verta? Išmanioji cepeškėlė nėra būtinybė. Žmonės puikiai virė tūkstančius metų be jokių jutiklių ir programėlių. Bet ji gali būti labai naudinga, jei norite tobulėti virtuvėje arba tiesiog mėgstate technologijas.
Labiausiai ji tinka žmonėms, kurie nori išmokti tiksliai kontroliuoti temperatūrą – tai svarbu kepant mėsą, žuvį, kiaušinius. Ji puiki tiems, kurie mėgsta eksperimentuoti su naujais receptais ir nori nuoseklumo. Ir ji gali būti gelbėjimas užsiėmusiems žmonėms, kurie dažnai daro kelis dalykus vienu metu ir gali pamiršti, kas vyksta ant viryklės.
Technologija virtuvėje niekur nedingsta. Priešingai, ji taps dar labiau integruota į mūsų kasdienį gyvenimą. Išmanioji cepeškėlė – tai vienas žingsnis link ateities, kur virimas tampa tikslesnis, lengvesnis ir, tikėkimės, skanesnis. Bet ar jums jos reikia šiandien? Tai priklauso nuo jūsų poreikių, biudžeto ir noro eksperimentuoti su naujomis technologijomis. Viena aišku – jei nuspręsite ją įsigyti, greičiausiai nustebsite, kiek daug apie virimo temperatūras iš tiesų nežinojote.