Priešgaisrinės tarnybos šiais metais jau užfiksavo keturis elektrinių paspirtukų savaiminio užsidegimo atvejus. Nors šis skaičius atrodo nemažas, ekspertai išreiškia susirūpinimą, nes ankstesniais metais tokių incidentų buvo mažiau.
Sudėtingas užgesinimo procesas
Praėjusiais metais, remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, buvo užfiksuotas tik vienas elektrinio paspirtuko gaisras. Šiais metais incidentai įvyko Druskininkuose, Vilniuje ir Palangoje. Liepos viduryje Vilniuje užsidegė įkraunamas paspirtukas, kovo mėnesį – Palangoje, o birželio pabaigoje – važiuojantis paspirtukas Vilniuje. Dar vienas atvejis įvyko Druskininkuose šį mėnesį.
Ne visi gaisrų atvejai būna pranešami, todėl tikroji situacija gali būti rimtesnė. Tomaš Veliseičik, ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialistas, pažymi, kad dažniausiai gaisrus sukelia elektros instaliacijos ar ličio baterijų problemos. Ličio baterijų degimas yra ypač sudėtingas dėl specifinio baltų dūmų sklaidymosi ir galimo degių dujų veržimosi iš baterijos.
Gesinant užsidegusį paspirtuką reikia atidumo, nes elektronika ir baterijos yra po korpusu, kurį sunku greitai atidaryti. Specialistai rekomenduoja naudoti gausų vandens kiekį, kad greičiau atšaldytų baterijas. Svarbu, kad degant paspirtukui, jis nebūtų įkraunamas.
Padaugėjusio gaisrų skaičiaus priežastys
Vilniaus elektrinių paspirtukų serviso atstovas mano, kad užsidegimų atvejų gali būti daugiau nei oficialioje statistikoje. Jis pažymi, kad kokybiškesni paspirtukai yra apsaugoti aktyviomis balansavimo plokštėmis ir pažangiomis technologijomis, kurios užkerta kelią baterijų perkaitimui.
Pirkėjams svarbu atkreipti dėmesį į paspirtuko charakteristikas ir atsparumą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad svarbu išvengti važiavimo per balas ar lietų, kad nebūtų pažeista baterija ir išvengta galimo užsidegimo.