Kaip iš viso veikia interneto ryšys
Prieš pasinerdami į optinio ir mobiliojo interneto palyginimą, verta suprasti pagrindinį principą – kaip apskritai informacija keliauja iš vieno taško į kitą. Internetas yra milžiniškas tarpusavyje sujungtų kompiuterių tinklas, kuriame duomenys keliauja paketais. Įsivaizduokite, kad siunčiate laišką, tik jis supjaustytas į šimtus mažų gabalėlių, kiekvienas keliauja savo keliu, o gavėjo gale vėl sudedamas į vieną visumą.
Kai namuose žiūrite filmą per Netflix arba skaitote šį straipsnį, jūsų įrenginys siunčia užklausą į serverį, o tas atsiunčia atgal duomenis. Šis procesas vyksta akimirksniu, bet už jo slypi sudėtinga infrastruktūra – kabeliai, maršrutizatoriai, antenos ir kiti įrenginiai. Būtent nuo to, kokia yra ši infrastruktūra ir kaip duomenys keliauja, priklauso interneto greitis.
Greitaveika matuojama megabitais per sekundę (Mbps) arba gigabitais per sekundę (Gbps). Bet svarbu suprasti, kad tai tik viena medalio pusė. Yra dar ir vėlinimas (latency) – laikas, per kurį duomenų paketas nueina iš taško A į tašką B. Galite turėti greitą ryšį, bet didelį vėlinimą, ir tai ypač jaučiama žaidžiant internetinius žaidimus ar dalyvaujant vaizdo konferencijose.
Optinio interneto technologija ir jos pranašumai
Optinis internetas – tai ryšys, kai duomenys keliauja šviesoje, tiksliau – šviesos impulsais per plonus stiklo ar plastiko pluoštus. Skamba kaip mokslinė fantastika, bet tai realybė, kuri jau daugelį metų naudojama visame pasaulyje. Optiniai kabeliai sudaryti iš šerdies (core), apvalkalo (cladding) ir apsauginių sluoksnių. Šviesa keliauja šerdimi, atsimuša nuo apvalkalo ir taip juda toliau – tai vadinama visiško vidinės refleksijos principu.
Pagrindinis optinio interneto privalumas – neįtikėtinai didelis pralaidumas. Teoriškai vienas optinis pluoštas gali perduoti duomenis terabitų per sekundę greičiu. Praktikoje namų vartotojams siūlomi planai nuo 100 Mbps iki 1 Gbps, o kai kuriose šalyse jau galima gauti ir 10 Gbps ryšį. Lietuvoje optinis internetas tapo standartu daugelyje miestų ir net mažesnių gyvenviečių.
Kitas svarbus aspektas – stabilumas. Optiniai kabeliai neveikiami elektromagnetinių trukdžių, todėl greitis išlieka pastovus nepriklausomai nuo oro sąlygų ar aplinkos. Jei jūsų kaimynas įjungia mikrobangų krosnelę, tai neturės jokios įtakos jūsų interneto greitiui. Be to, signalas optiniame kabelyje silpnėja daug lėčiau nei varinėje vieloje, todėl duomenys gali keliauti didesnius atstumus be papildomų stiprintuvų.
Vėlinimas optiniame internete paprastai yra labai mažas – dažnai tik 1-5 milisekundės iki artimiausio serverio. Tai kritiškai svarbu profesionaliems žaidėjams, finansų institucijoms ir visiems, kam reikalingas momentinis atsakas.
Mobilusis internetas: kaip veikia belaidis ryšys
Mobiliojo interneto istorija prasidėjo nuo lėtų 2G tinklų, kai galėjai tik tekstinius pranešimus siųsti ir labai paprastus puslapius naršyti. Paskui atėjo 3G, 4G, o dabar jau ir 5G technologijos. Kiekviena karta atnešė ne tik didesnį greitį, bet ir geresnes galimybes.
Mobilusis internetas veikia radijo bangomis. Jūsų telefonas ar modemas siunčia ir priima radijo signalus į artimiausią bazinę stotį (antenos bokštą). Bazinė stotis prijungta prie pagrindinio tinklo, dažniausiai būtent per optinius kabelius. Taigi mobilusis internetas iš esmės yra tik paskutinis ruožas – nuo antenos iki jūsų įrenginio – kuris veikia belaidžiu būdu.
4G LTE technologija teoriškai gali pasiekti iki 100-150 Mbps greitį, nors praktikoje dažnai matome 20-50 Mbps. 5G žada daug daugiau – iki kelių gigabitų per sekundę, bet tai priklauso nuo dažnių juostos ir tinklo apkrovos. Žemieji dažniai (sub-6 GHz) pasiekia didesnius atstumus, bet teikia mažesnį greitį. Aukštieji dažniai (mmWave) gali duoti neįtikėtinus greičius, bet veikia tik labai trumpais atstumais ir blogai prasiskverbia pro sienas.
Kodėl mobilusis internetas dažnai lėtesnis nei žada
Viena didžiausių mobiliojo interneto problemų – tai bendrinamas resursas. Kai viena bazinė stotis aptarnauja šimtus ar tūkstančius vartotojų vienu metu, pralaidumas dalijamas tarp visų. Vakarinėmis valandomis, kai visi grįžta iš darbo ir pradeda žiūrėti vaizdo įrašus, greitis gali kristi ženkliai. Tai kaip greitkelis per piko valandą – teoriškai galima važiuoti 130 km/h, bet praktikoje stovi spūstyje.
Signalas taip pat priklauso nuo daugelio veiksnių: atstumo iki antenos, kliūčių kelyje (pastatai, medžiai, kalvos), oro sąlygų, net nuo to, kiek žmonių tuo metu naudojasi tinklu. Jei esate pastate su storais betoniniais sienomis, signalas gali būti labai silpnas, net jei antenė yra visai šalia.
Vėlinimas mobiliajame internete paprastai didesnis nei optiniame – 4G tinkluose tai gali būti 30-50 milisekundžių, o blogesnėmis sąlygomis ir daugiau. 5G žada sumažinti vėlinimą iki 10 milisekundžių ar net mažiau, bet tai dar tik teorija daugelyje vietų.
Praktinis palyginimas: kas kam tinka
Optinis internetas yra akivaizdus nugalėtojas, kai kalbame apie greitį, stabilumą ir patikimumą. Jei turite galimybę įsivesti optinį kabelį į namus ar biurą, tai beveik visada bus geriausia pasirinkimas. Ypač jei namuose gyvena keli žmonės, kurie vienu metu žiūri vaizdo įrašus, žaidžia žaidimus, dirba nuotoliniu būdu. Optinis internetas tiesiog neturi konkurencijos, kai reikia didelio stabilaus pralaidumo.
Bet mobilusis internetas turi savo nišą ir pranašumų. Pirmiausia – mobilumas. Galite naudotis internetu bet kur, kur yra tinklo padengimas. Tai puiku kelionėse, lauke, vasarnamyje ar vietose, kur optinio interneto tiesiog nėra. Antra – greitas įdiegimas. Nereikia laukti technikų, tiesti kabelių, daryti montavimo darbų. Nusipirkote mobilųjį maršrutizatorių, įdėjote SIM kortelę ir internetas veikia.
Lietuvoje mobilusis internetas tapo populiarus kaimo vietovėse, kur optinio interneto infrastruktūra dar nepasiekė. 4G tinklai Lietuvoje padengti gerai, todėl daugelis žmonių naudoja mobilųjį internetą kaip pagrindinį. Kai kurie operatoriai siūlo neribotus duomenų planus už prieinamą kainą, kas daro mobilųjį internetą patrauklų variantą.
Kaštų ir prieinamumo klausimas
Optinio interneto įvedimas į namus gali kainuoti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo to, ar jūsų name jau yra optinis kabelis, ar reikia tiesti naują liniją. Mėnesinė prenumerata paprastai kainuoja 10-30 eurų už 100-1000 Mbps greitį. Lietuvoje optinio interneto kainos yra vienos mažiausių Europoje, o kokybė – viena geriausių.
Mobilusis internetas dažnai atrodo pigesnis pradžioje – nereikia įrengimo mokesčio, tik nusiperkate maršrutizatorių už 50-150 eurų. Mėnesinė prenumerata gali kainuoti panašiai kaip optinio interneto, bet čia svarbu skaityti smulkų šriftą. Daugelis planų turi duomenų limitą arba po tam tikro sunaudoto duomenų kiekio greitis sulėtinamas. „Neriboti” planai kartais reiškia, kad po 100-200 GB per mėnesį greitis nukrenta iki 1-5 Mbps.
Jei intensyviai naudojate internetą – žiūrite 4K vaizdo įrašus, atsisiunčiate didelius failus, žaidžiate internetinius žaidimus – optinis internetas greičiausiai bus ekonomiškesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Mobilusis internetas labiau tinka vidutiniams ar lengviems vartotojams.
Ateities perspektyvos ir technologijų raida
Optinio interneto technologija nuolat tobulėja. Jau dabar eksperimentuojama su daugiamodžiais pluoštais, kurie gali perduoti dar didesnius duomenų kiekius. Kai kuriose šalyse pradedami diegti 10 Gbps ir net 100 Gbps planai namų vartotojams. Lietuvoje tikėtina, kad artimiausiais metais 1-2 Gbps greičiai taps standartu, o kainos toliau mažės.
5G technologija vis dar diegiama ir tobulinama. Teorinis potencialas yra milžiniškas – iki 20 Gbps greitis ir tik 1 milisekundės vėlinimas. Bet praktikoje tai pasiekti sudėtinga. Reikia tankaus antenų tinklo, ypač naudojant aukštus dažnius. Miestų centruose 5G gali tapti realia alternatyva optiniam internetui, bet kaimo vietovėse greičiausiai dar ilgai dominuos 4G.
Įdomus variantas – hibridiniai sprendimai. Kai kurie operatoriai siūlo naudoti optinį internetą kaip pagrindinį, o mobilųjį kaip atsarginį ryšį, jei nutrūksta pagrindinis. Arba atvirkščiai – mobilųjį kaip pagrindinį, bet su galimybe prisijungti prie artimų Wi-Fi tinklų, kad sumažinti duomenų suvartojimą.
Ką pasirinkti būtent jums
Sprendimas priklauso nuo jūsų konkrečių poreikių ir galimybių. Jei gyvenant mieste ar miestelyje yra galimybė gauti optinį internetą, tai turėtų būti pirmasis pasirinkimas. Greitis, stabilumas ir patikimumas atsipirks, ypač jei namuose dirba ar mokosi keli žmonės vienu metu. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vis daugiau paslaugų teikiama internetu, geras ryšys tampa būtinybe, o ne prabanga.
Mobilusis internetas puikiai tinka kaip papildomas ar laikinas sprendimas. Jei dažnai keliauji, dirbi iš skirtingų vietų ar gyveni vasarnamyje, kur nėra optinio interneto – mobilioji prieiga bus neįkainojama. Taip pat tai geras variantas, jei laikinai gyvenate nuomojamame būste ir nenorite investuoti į ilgalaikius sprendimus.
Svarbu realiai įvertinti, kiek duomenų per mėnesį sunaudojate. Jei tai mažiau nei 50 GB, mobilusis internetas gali būti visiškai pakankamas. Bet jei namuose nuolat žiūrimi vaizdo įrašai, atsisiunčiami filmai, žaidžiami internetiniai žaidimai – greičiausiai viršysite bet kokius mobilaus interneto limitus ir optinis bus vienintelis logiškas pasirinkimas.
Technologijos toliau tobulės, kainos mažės, o galimybės didės. Bet pagrindinis principas išliks tas pats – fizinis kabelis visada bus greitesnis ir stabilesnis už belaidį ryšį. Radijo bangos turi savo fizikos dėsnius ir apribojimus, kurių nepavyks įveikti net pažangiausiomis technologijomis. Tad jei turite pasirinkimą – rinkitės šviesą, kuri keliauja stiklo pluoštu tiesiai į jūsų namus.