Kodėl termopasta yra svarbi ir kada ją reikia keisti
Termopasta – tai viena iš tų smulkmenų, apie kurias dažnai pamirštame, kol kompiuteris nepradeda elgtis keistai. Galbūt pastebėjote, kad jūsų kompiuteris pradėjo triukšmauti kaip reaktyvinis lėktuvas, arba staiga išsijungia žaidžiant žaidimus? Dažnai kaltas būna būtent išdžiūvęs termopastos sluoksnis tarp procesoriaus ir aušintuvo.
Termopasta veikia kaip tiltas tarp procesoriaus dangtelio ir aušintuvo paviršiaus. Nors metaliniai paviršiai atrodo lygūs plika akimi, mikroskopiniame lygmenyje jie pilni nelygumo, oro kišenių ir įdubų. Oras yra puikus šilumos izoliatorius, o tai reiškia, kad šiluma nepersiduoda efektyviai. Termopasta užpildo visas tas mikroskopines ertmes ir leidžia šilumai tekėti nuo procesoriaus į aušintuvą, o iš ten – į aplinką.
Paprastai termopastą reikėtų keisti kas 2-4 metai, priklausomai nuo jos kokybės ir kompiuterio naudojimo intensyvumo. Jei jūsų kompiuteriui jau keli metai ir temperatūros pradėjo kilti, tai puikus ženklas, kad laikas atnaujinti termopastą. Kai kurie entuziastai tai daro net kasmet, ypač jei naudoja galingus procesorius ar užsiima „overclocking’u”.
Kokie įrankiai ir medžiagos jums prireiks
Prieš pradedant darbą, geriau viską pasiruošti iš anksto. Nėra nieko baisesniau nei būti pusiaukelėje proceso su nuimtu aušintuvu ir suvokti, kad neturite reikiamų priemonių.
Pirmiausia jums reikės naujos termopastos. Rinkoje jų yra daugybė – nuo pigių universalių variantų iki brangių metalinių pastų. Pradedantiesiems puikiai tinka vidutinės klasės pastos kaip Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1. Jos nebrangios, lengvai tepamos ir veikia puikiai. Jei norite maksimalaus efektyvumo ir nesibaiminate kiek didesnės kainos, galite rinktis Thermal Grizzly Kryonaut ar panašias aukštos klasės pastas.
Taip pat prireiks izopropilo alkoholio (bent 90% koncentracijos) ir švarių, nekrūvančių pūkelių servetėlių arba kavos filtrų. Paprasti popieriniai rankšluosčiai netinka – jie palieka pūkų, kurie gali sugadinti kontaktą. Kai kurie žmonės naudoja mikropluošto šluostes, bet būkite atsargūs – jos kartais gali būti per šiurkščios jautriems paviršiams.
Įrankių prasme jums reikės atsuktuvų – dažniausiai kryžminio, bet priklausomai nuo jūsų aušintuvo konstrukcijos gali prireikti ir kitų dydžių. Jei turite stacionarų kompiuterį su bokšto tipo aušintuvu, gali praversti ir plastikinis įrankis termopastai paskirstyti, nors daugelis mėgsta tai daryti tiesiog kortelės kraštu ar net pirštu su pirštine.
Pasiruošimas ir darbo vietos organizavimas
Prieš pradedant bet ką ardyti, visada išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą iš lizdo. Skamba akivaizdžiai, bet žmonės kartais pamiršta ir tai gali baigtis labai blogai. Jei turite stacionarų kompiuterį, patartina palaukti bent 15-20 minučių po išjungimo, kad visos dalys atvėstų. Procesoriaus ir aušintuvo temperatūra gali siekti 60-80 laipsnių, kai kompiuteris dirba intensyviai.
Pasirinkite šviesią, erdvią darbo vietą su geru apšvietimu. Idealiai – stalą su nekrūvančiu paviršiumi. Jei dirbate su nešiojamuoju kompiuteriu, procesas bus sudėtingesnis, nes dažnai reikia išardyti beveik visą korpusą. Stacionariems kompiuteriams paprastai užtenka nuimti šoninį dangtelį.
Statinė elektra yra tikras kompiuterio komponentų priešas. Prieš liesdami bet kokius vidinius komponentus, palietėkite kažką metalinio ir įžeminto (pvz., radiatorių ar metalinį stalo rėmą), kad išsikrautumėte. Dar geriau – naudokite antistatinę apyrankę, jei tokią turite.
Kaip nuimti seną aušintuvą ir išvalyti termopastą
Dabar prasideda tikrasis darbas. Pirmiausia atjunkite aušintuvo ventiliatoriaus maitinimo laidą nuo motininės plokštės. Jis paprastai jungiamas į lizdą su užrašu „CPU_FAN” arba panašiai. Švelniai traukite už plastikinio jungties korpuso, ne už laidų.
Toliau reikia atlaisvinti aušintuvą. Čia būna įvairių konstrukcijų. Intel procesorių standartiniai aušintuvai dažnai turi keturis plastikinių spaustuką, kuriuos reikia pasukti prieš laikrodžio rodyklę ir švelniai patraukti. AMD Ryzen aušintuvai dažnai naudoja metalinę spaustuvą su svirtimi. Kai kurie galingesni aušintuvai turi keturis varžtus kampuose – juos reikia atlaisvinti kryžmiškai (priešingos pusės pakaitomis), kad spaudimas būtų tolygus.
Štai čia gali būti netikėtumas – kartais aušintuvas tiesiog „prilimpa” prie procesoriaus dėl išdžiūvusios termopastos. Niekada netraukite jėga! Jei aušintuvas nejuda, švelniai pasukite jį į šonus (ne aukštyn-žemyn, o kaip vairo ratą), kad sulaužytumėte termopastos sandarą. Jei tai nepadeda, įjunkite kompiuterį kelioms minutėms, kad termopasta šiek tiek atšiltų ir suminkštėtų, tada vėl išjunkite, palaukite minutę ir bandykite nuimti.
Kai aušintuvas nuimtas, pamatysite seną termopastą ant procesoriaus dangtelio ir aušintuvo pagrindo. Ji gali atrodyti kaip pilka arba balta išdžiūvusi masė, kartais net sutrūkinėjusi. Dabar reikia viską kruopščiai nuvalyti. Užpilkite šiek tiek izopropilo alkoholio ant servetėlės (ne tiesiai ant procesoriaus!) ir švelniai valykite žiediniais judesiais. Gali prireikti kelių servetėlių, kol paviršius taps visiškai švarus ir blizgantis.
Būkite ypač atsargūs su procesoriaus kontaktais apačioje (jei tai AMD) arba su motininės plokštės lizdu (jei tai Intel). Jokiu būdu neleiskite alkoholiui ar termopastai patekti į tuos jautrius komponentus. Jei atsitiktinai nukrenta termopastos lašas ant motininės plokštės, iš karto nuvalykite jį alkoholiu.
Kaip teisingai užtepti naują termopastą
Dabar pats svarbiausias momentas – naujos termopastos užtepimas. Apie tai internete vyksta tikros religinės karos. Vieni prisiekia „žirnio metodu”, kiti naudoja „X” metodą, treti tepa plonu sluoksniu per visą paviršių. Tiesą sakant, tyrimai rodo, kad skirtumas tarp metodų yra labai mažas, jei tik užtepiate pakankamai pastos.
Klasikinis ir paprasčiausias metodas – „žirnio dydžio lašas” procesoriaus centre. Tiesiog išspauskite nedidelį termopastos kiekį (maždaug kaip žirnis arba pusė ryžio grūdo, priklausomai nuo procesoriaus dydžio) tiesiai į procesoriaus dangtelio centrą. Kai pritvirtinsite aušintuvą, spaudimas paskirstys pastą tolygiai visame paviršiuje.
Jei norite būti tikri, kad pasta pasiskirsto tolygiai, galite naudoti „paskirstymo metodą”. Užtepkite šiek tiek daugiau pastos ir plastikine kortele (arba specialiu įrankiu, jei jį turite) paskirstykite ploną, tolygų sluoksnį per visą procesoriaus paviršių. Sluoksnis turėtų būti toks plonas, kad pro jį šiek tiek matytųsi procesoriaus paviršius – mes kalbame apie maždaug 0.5-1 milimetro storį.
Dažniausia klaida – per daug termopastos. Daugiau nereiškia geriau! Perteklinė pasta gali net pabloginti šilumos perdavimą ir išsilieti į šonus, potencialiai užteršdama kitus komponentus. Jei matote, kad pasta išsiliejo iš procesoriaus kraštų po aušintuvo pritvirtinimo, panaudojote per daug.
Aušintuvo montavimas ir sistemos tikrinimas
Su švieža termopasta ant procesoriaus, laikas grąžinti aušintuvą į vietą. Čia svarbu būti tiksliam ir švelniam. Aušintuvą dėkite tiesiai žemyn, be šoninių judesių, kad nepastumtumėte termopastos į šoną. Jei aušintuvas turi montavimo kryptį (pvz., su šilumos vamzdžiais), įsitikinkite, kad orientuojate jį teisingai.
Prisukdami arba užfiksuodami aušintuvą, darykite tai palaipsniui ir tolygiai. Jei yra keturi varžtai, prisukite juos kryžmiškai – šiek tiek vieną, tada priešingą, paskui kitus du, ir taip kelis kartus, kol visi bus tvirtai pritvirtinti. Tai užtikrina tolygų spaudimą ir termopastos paskirstymą. Nepersistenkite – varžtai turėtų būti tvirtai pritvirtinti, bet ne taip, kad motininė plokštė pradėtų linkti.
Nepamirškite vėl prijungti ventiliatoriaus maitinimo laido! Tai viena iš dažniausių klaidų, dėl kurios žmonės paskui stebi, kodėl jų kompiuteris iškart perkaista. Dar kartą patikrinkite, ar visi laidai yra saugiai prijungti ir ar nieko nepaliekate viduje – įrankių, servetėlių ar panašiai.
Prieš uždarydami kompiuterio korpusą, verta paleisti sistemą ir patikrinti temperatūras. Įjunkite kompiuterį ir iš karto eikite į BIOS (paprastai spaudžiant Delete, F2 arba F12 klavišą įjungimo metu). Ten turėtumėte matyti procesoriaus temperatūrą. Ramybės būsenoje ji turėtų būti kažkur 30-45 laipsnių diapazone, priklausomai nuo procesoriaus modelio ir kambario temperatūros.
Jei temperatūros atrodo normalios, uždarykite BIOS ir leiskite sistemai įsikrauti. Atsisiųskite kokią nors temperatūrų stebėjimo programą kaip HWMonitor, Core Temp ar HWiNFO. Stebėkite temperatūras kelis kartus per dieną įvairiomis sąlygomis – naršant internetą, žiūrint vaizdo įrašus, žaidžiant žaidimus.
Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti
Net ir kruopščiai atlikus viską, kartais kažkas gali nutikti ne taip. Viena iš dažniausių problemų – temperatūros išlieka aukštos arba net padidėja po termopastos keitimo. Jei taip nutinka, pirmiausia patikrinkite, ar tikrai prijungėte ventiliatoriaus laidą. Skamba kvailai, bet tai nutinka dažniau, nei manytumėte.
Jei ventiliatorius veikia, bet temperatūros vis tiek aukštos, gali būti, kad aušintuvas nepakankamai gerai pritvirtintas arba panaudojote per mažai termopastos. Taip pat įsitikinkite, kad nuėmėte visą seną termopastą – kartais žmonės palieka seną sluoksnį ir užtepą naują viršuje, o tai sukuria izoliuojantį sluoksnį.
Kita problema – aušintuvo ventiliatorius triukšmauja labiau nei anksčiau. Tai gali reikšti, kad ventiliatorius pradeda gesti (jei jūsų kompiuteris jau senas), arba kad aušintuvas buvo pritvirtintas šiek tiek įstrižai, dėl ko ventiliatorius liečia kažką korpuse. Patikrinkite, ar viskas tvirtai ir tiesiai pritvirtinta.
Kartais žmonės per daug susijaudina dėl temperatūrų. Šiuolaikiniai procesoriai yra sukurti dirbti iki 80-95 laipsnių temperatūroje apkrovos metu – tai normalu. Jei jūsų procesorius pasiekia 75-80 laipsnių žaidžiant reiklų žaidimą, tai visiškai priimtina. Susirūpinti verta tik tada, kai temperatūros viršija 90 laipsnių ilgesnį laiką arba kai kompiuteris pradeda lėtėti ar išsijunginėti.
Skirtingų tipų termopastos ir jų ypatumai
Nors visi termopastos produktai atlieka tą pačią pagrindinę funkciją, jų sudėtis ir savybės gali labai skirtis. Pigesnės termopastos paprastai pagamintos iš silikono bazės su įmaišytais metalų oksidais arba keramikos dalelėmis. Jos veikia visai neblogai ir yra saugios naudoti – net jei atsitiktinai pateks ant motininės plokštės, nesukelsite trumpojo jungimo, nes jos nelaido elektros.
Vidutinės klasės pastos dažnai naudoja sudėtingesnius komponentus ir geresnes šilumines savybes. Jos paprastai turi geresnį našumą ir ilgaamžiškumą – gali išlaikyti savo savybes 3-5 metus ar net ilgiau. Tokios pastos kaip Arctic MX-4 ar Thermal Grizzly Hydronaut yra populiarios būtent dėl puikaus kainos ir kokybės santykio.
Aukščiausios klasės termopastos kartais naudoja tikrus metalo komponentus – sidabrą, varį ar net skystą metalą. Skystojo metalo termopastos (kaip Thermal Grizzly Conductonaut) suteikia geriausią įmanomą šiluminį laidumą, bet jos yra elektrai laidžios ir gali būti pavojingos, jei neteisingai naudojamos. Jos taip pat gali chemiškai reaguoti su aliuminio aušintuvais, todėl tinka tik su vario arba nikelio padengtais aušintuvais.
Pradedantiesiems visada rekomenduočiau likti prie neelektrai laidžių pastų. Skirtumas našume tarp geros vidutinės klasės pastos ir skystojo metalo yra tik keli laipsniai – paprastai 2-5 laipsniai. Nebent užsiimate ekstremaliu „overclocking’u” ar turite labai specifinių poreikių, paprastos kokybės termopastos bus visiškai pakankamos.
Kai termopasta tampa įpročiu, o ne baime
Pirmą kartą keičiant termopastą viskas atrodo sudėtinga ir bauginanti. Rankos drebės, širdis plaks, ir nuolat galvosite, ar nesulaužysite ko nors brangaus. Bet tiesą sakant, tai viena iš paprasčiausių kompiuterio priežiūros procedūrų, kurią gali atlikti beveik bet kas su minimalia techninių įgūdžių baze.
Po pirmojo karto viskas tampa daug lengviau. Suprasite, kiek jėgos reikia naudoti, kaip jaučiasi teisingai pritvirtintas aušintuvas, ir kiek termopastos iš tiesų reikia. Daugelis kompiuterių entuziastų keičia termopastą reguliariai, kaip automobilio savininkai keičia alyvą – tai tampa paprasta techninės priežiūros dalimi.
Reguliarus termopastos keitimas gali pratęsti jūsų kompiuterio gyvavimo trukmę ir išlaikyti jo našumą aukščiausiame lygyje. Žemesnės temperatūros reiškia mažesnį komponentų nusidėvėjimą, tylesnį ventiliatoriaus darbą ir mažesnę riziką, kad kompiuteris staiga išsijungs svarbiausiu momentu. O jei kada nors nuspręsite parduoti savo kompiuterį, galėsite pasigirti, kad jis buvo tinkamai prižiūrimas – tai tikrai padidins jo vertę.
Taigi nebijokit eksperimentuoti ir mokytis. Prasčiausiu atveju, jei kažkas nepavyks, visada galite kreiptis į profesionalus – bet greičiausiai viskas pavyks puikiai, ir jūs jausite pasitenkinimą, kad padarėte tai patys. Kompiuterių priežiūra nėra raketų mokslas, o termopastos keitimas – puikus būdas pradėti geriau suprasti, kaip veikia jūsų technologija.