Kodėl jūsų kompiuteris lėtėja ir ką su tuo daryti
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai kompiuteris pradeda veikti kaip senas traktorius – programos kraunasi amžinybę, naršyklė užstringa, o pelės žymeklis juda tarsi per medų. Dažniausiai problema slypi ne procesoriuje ar vaizdo plokštėje, o paprasčiausioje operatyviojoje atmintyje, kuri tiesiog nebespėja apdoroti visų užduočių.
RAM (Random Access Memory) yra kaip jūsų kompiuterio trumpalaikė atmintis – vieta, kur laikoma visa informacija, su kuria šiuo metu dirbama. Skirtingai nuo kietojo disko, kuris saugo duomenis ilgam, operatyvioji atmintis veikia žaibiškai greitai, bet išjungus kompiuterį visa informacija iš jos išnyksta. Kai RAM nepakanka, sistema pradeda naudoti kietąjį diską kaip papildomą atmintį, o tai jau yra kaip važiuoti dviračiu vietoj automobilio – techiškai įmanoma, bet nepalyginamai lėčiau.
Kaip suprasti, kad jums reikia daugiau operatyviosios atminties
Prieš skubant į parduotuvę pirkti naujų RAM plokščių, verta įsitikinti, kad problema tikrai slypi čia. Windows sistemoje paspauskite Ctrl+Shift+Esc ir atidarykite užduočių tvarkytuvą. Skirtuke „Performance” arba „Našumas” pamatysite, kiek operatyviosios atminties naudojama. Jei rodiklis nuolat artėja prie 80-90 procentų ar net viršija šią ribą, tai aiškus signalas – jūsų kompiuteriui reikia papildomo RAM.
Kitas požymis – kompiuteris pradeda garsiai „galvoti”, kai atidarysite kelias programas vienu metu. Girdite, kaip kietasis diskas intensyviai dirba? Tai reiškia, kad sistema desperatiškai bando naudoti lėtesnę saugyklą vietoj greitos operatyviosios atminties. Šis procesas vadinamas „swap” arba puslapiavimas, ir jis yra pagrindinis kompiuterio lėtumo kaltininkas.
Ką reikia žinoti prieš perkant naują RAM
Čia prasideda įdomiausia dalis – ne bet kokia operatyvioji atmintis tiks jūsų kompiuteriui. Tai kaip bandyti įkišti kvadratinį kaladėlę į apvalų skylę. Pirmiausia turite sužinoti, kokio tipo RAM palaiko jūsų motininė plokštė.
Šiuolaikiniai kompiuteriai naudoja DDR4 arba naujausią DDR5 standartą. Vyresni kompiuteriai (maždaug iki 2015 metų) gali turėti DDR3. Šie tipai yra fiziškai nesuderinami – negalite įkišti DDR4 į DDR3 lizdą ir atvirkščiai. Be to, svarbu žinoti maksimalią dažnių reikšmę (MHz), kurią palaiko jūsų sistema. Jei nupirksite 3600 MHz RAM, bet jūsų motininė plokštė palaiko tik 2666 MHz, atmintis tiesiog veiks lėčiau nei galėtų.
Dar vienas svarbus dalykas – kiek laisvų lizdų turite. Dauguma stacionarių kompiuterių turi keturis RAM lizdus, o nešiojamieji dažniausiai tik du. Jei visi lizdai užimti, turėsite keisti esamas plokštes į didesnės talpos.
Kiek operatyviosios atminties jums iš tikrųjų reikia
Atsakymas priklauso nuo to, ką darote su kompiuteriu. Jei tik naršote internete, žiūrite filmus ir dirbate su dokumentais, 8 GB turėtų pakakti, nors šiandien tai jau minimumas. Tačiau jei turite įprotį laikyti atidarytas 30 naršyklės kortelių, geriau turėti 16 GB.
Dirbate su nuotraukų ar vaizdo redagavimu? Čia jau kalbame apie 16-32 GB. Profesionalūs vaizdo montažo specialistai ar 3D dizaineriai dažnai naudoja 64 GB ar net daugiau. Žaidimams paprastai pakanka 16 GB, nors kai kurie naujausi AAA klasės žaidimai jau rekomenduoja 32 GB.
Įdomus faktas – daugiau operatyviosios atminties ne visada reiškia greitesnį kompiuterį. Jei turite 32 GB, bet naudojate tik 10 GB, papildomi 32 GB nieko nepakeis. RAM veikia efektyviai tik tada, kai jos tikrai trūksta sistemai.
Kaip fiziškai įdiegti RAM – žingsnis po žingsnio
Gerai, turite naują RAM plokštę rankose. Dabar kas? Pirmiausia – išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą. Tai ne tik saugumo priemonė, bet ir būtinybė, nes net išjungtas kompiuteris gali turėti liekamosios srovės.
Stacionariam kompiuteriui atidarykite šoninį dangtį. Paprastai jis laikomas keliais varžtais arba turi greitojo atidarymo mechanizmą. Operatyviosios atminties lizdai yra ilgi, paprastai juodos ar kitų spalvų, išsidėstę šalia procesoriaus. Pamatysite, kad jie turi fiksatorius abiejuose galuose.
Prieš liesdami bet ką kompiuterio viduje, paliesk metalinį paviršių (pavyzdžiui, kompiuterio korpusą), kad išsikrautumėte statinę elektros energiją. Ji gali sugadinti jautrius komponentus. Kai kurie entuziastai net naudoja specialius antistatinius apyrankes, bet paprastai pakanka atsargumo.
Norėdami įdėti naują RAM plokštę, nuspauskite fiksatorius į šonus – jie atsidaro kaip knygos viršeliai. Paimkite RAM plokštę už kraštų (niekada nelieskite auksinių kontaktų) ir atkreipkite dėmesį į įpjovą viduryje – ji neleidžia įdėti plokštės klaidingai. Sulygiuokite plokštę su lizdu ir tvirtai, bet atsargiai paspauskite žemyn. Turėtumėte išgirsti aiškų spragtelėjimą, kai fiksatoriai užsifiksuos. Jei reikia daug jėgos, greičiausiai darote kažką ne taip.
Nešiojamieji kompiuteriai – kiek kitoks žaidimas
Su nešiojamaisiais kompiuteriais situacija sudėtingesnė. Kai kurie modeliai turi lengvai prieinamą RAM skyrelį apačioje, kurį galima atidaryti atsukus vieną ar du varžtus. Kiti reikalauja visiškai nuimti apatinį dangtį, o tai gali būti sudėtinga, nes šiuolaikiniai nešiojamieji dažnai naudoja paslėptus fiksatorius ar net priklijuotus dangčius.
Dar blogiau – vis daugiau ultraploninių nešiojamųjų turi RAM, kuri yra tiesiog prilituota prie motininės plokštės. Tokiais atvejais atnaujinti operatyviąją atmintį neįmanoma, todėl perkant naują nešiojamąjį verta iš karto rinktis modelį su didesne RAM talpa, jei planuojate jį naudoti ilgiau nei porą metų.
Jei jūsų nešiojamasis leidžia keisti RAM, procesas panašus kaip stacionariame kompiuteryje, tik plokštės paprastai įdedamos horizontaliai ir paspaudžiamos žemyn, kol fiksatoriai jas užfiksuoja. SO-DIMM tipo RAM, naudojama nešiojamuosiuose, yra mažesnė už standartinę DIMM, naudojamą stacionariuose kompiuteriuose.
Kas gali nepavykti ir kaip tai išspręsti
Įdėjote naują RAM, įjungėte kompiuterį ir… nieko. Juodas ekranas, galbūt keli pyptelėjimai. Nepulkite į paniką – tai dažna situacija. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – išjungti kompiuterį, dar kartą išimti RAM plokštes ir įdėti jas iš naujo. Kartais jos tiesiog nėra iki galo įstumiamos.
Jei vis dar neveikia, pabandykite įdėti tik vieną RAM plokštę į pirmąjį lizdą (paprastai žymimas kaip DIMM1 arba A1). Jei kompiuteris įsijungia su viena plokšte, bet ne su kita, problema gali būti pačioje RAM plokštėje – ji gali būti sugedusi arba nesuderinama.
Dar viena galimybė – BIOS gali neatpažinti naujos atminties. Tokiu atveju įeikite į BIOS nustatymus (paprastai spaudžiant Delete, F2 arba F10 klavišą įjungiant kompiuterį) ir patikrinkite, ar sistema mato visą įdiegtą atmintį. Kartais reikia atnaujinti BIOS versiją, kad palaikytų naujesnę ar didesnės talpos RAM.
Kai technika sutinka praktiką – ką dar verta žinoti
Įdiegus naują RAM, sistema turėtų ją automatiškai atpažinti ir pradėti naudoti. Windows galite patikrinti, ar visa atmintis matoma, tiesiog dešiniuoju pelės mygtuku spustelėję „This PC” arba „Šis kompiuteris” ir pasirinkę „Properties” arba „Savybės”. Ten pamatysite įdiegtą RAM kiekį.
Vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta – operacinė sistema turi palaikyti visą jūsų turimą RAM. 32 bitų Windows versijos gali naudoti tik iki 4 GB operatyviosios atminties, net jei įdiegėte 16 GB. Šiuolaikinės 64 bitų sistemos šios problemos neturi ir gali valdyti šimtus gigabaitų RAM.
Dar vienas patarimas – jei diegiate dvi ar daugiau RAM plokščių, geriausia naudoti identiškas plokštes (to paties gamintojo, talpos ir dažnių). Nors teoriškai skirtingos plokštės turėtų veikti kartu, praktikoje tai gali sukelti nestabilumo problemų. Be to, norint išnaudoti „dual channel” režimą, kuris padvigubina atminties pralaidumą, reikia naudoti dvi vienodas plokštes įdėtas į tinkamus lizdus (paprastai tas pačios spalvos).
Kalbant apie lizdų parinkimą – jei turite keturis lizdus ir dvi RAM plokštes, nedėkite jų greta. Motininėse plokštėse lizdai paprastai spalvoti poromis – įdėkite plokštes į to paties spalvos lizdus (pavyzdžiui, 1 ir 3 arba 2 ir 4). Taip suaktyvinsite dual channel režimą ir gausit geresnį našumą.
Įdiegę naują RAM, verta paleisti atminties testą, kad įsitikintumėte, jog viskas veikia stabiliai. Windows turi integruotą įrankį „Windows Memory Diagnostic”, kurį galite rasti paieškoje. Jis perkraus kompiuterį ir patikrinks, ar nėra atminties klaidų. Tai gali užtrukti kelias dešimtis minučių, bet verta palaukti – geriau sužinoti apie problemas iš karto, nei susidurti su atsitiktiniais kompiuterio užstrigimais vėliau.
Taigi, operatyviosios atminties didinimas yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų atgaivinti lėtėjantį kompiuterį. Skirtingai nuo procesoriaus ar vaizdo plokštės keitimo, čia nereikia jokių specialių įgūdžių ar sudėtingų įrankių – tik šiek tiek atsargumo ir pagrindinių žinių. Daugelis žmonių bijo atidaryti kompiuterio korpusą, bet iš tikrųjų tai ne sudėtingiau nei LEGO kaladėlių dėliojimas. O rezultatas? Kompiuteris, kuris vėl veikia sklandžiai, programos kraunasi greitai, ir galite dirbti su daugybe užduočių vienu metu be nervų. Už 50-100 eurų investiciją gaunate kompiuterį, kuris jaučiasi tarsi naujas – neblogai, tiesa?