Kiekvienas, kuris nors kartą per gyvenimą turėjo nusikapstyti pro ledo sluoksnį šaldiklyje su plaktuku rankoje, žino tą jausmą – norisi, kad tokių dalykų daugiau niekada nereikėtų daryti. Būtent dėl šios priežasties No Frost technologija tapo tokia populiari per pastaruosius du dešimtmečius. Bet renkantis šaldytuvą parduotuvėje ar internetu, dažnai susiduriama su painiava – kuo skiriasi No Frost nuo Low Frost, ar tikrai verta permokėti, ir ar ši sistema tinka visiems produktams vienodai gerai. Pabandykime išsiaiškinti, kaip ši technologija veikia iš tikrųjų ir į ką atkreipti dėmesį prieš perkant.
Kas iš tikrųjų vyksta šaldytuvo viduje
Senesnio tipo šaldytuvuose ir šaldikliuose šaltis buvo generuojamas paprastu būdu – garintuvas (metalinė plokštė ar vamzdeliai) tiesiogiai kontaktavo su oru šaldiklio kameroje. Kai šiltas, drėgnas oras iš aplinkos patekdavo į vidų (atidarius dureles ar per nesandarų sandariklį), drėgmė kondensuodavosi ant šalto paviršiaus ir virsdavo ledu. Laikui bėgant tas ledo sluoksnis storėjo, izoliuodavo garintuvą nuo oro ir prietaisas pradėdavo blogiau šaldyti, nors elektrą vis tiek naudojo tą pačią, o gal net daugiau.
No Frost sistema veikia visiškai kitaip. Garintuvas paslėptas atskiroje kameroje, dažniausiai galinėje šaldytuvo dalyje, ir tiesiogiai nesiliečia su maistu ar oru, kuriuo kvėpuojame atidarę dureles. Aplink garintuvą cirkuliuoja oras, varomas nedidelio ventiliatoriaus – jis pučia šaltą orą per visą kamerą, o tada grąžina jį atgal ant garintuvo. Kadangi drėgmė susikaupia būtent ant to paslėpto garintuvo, o ne ant sienelių ar produktų, sistema periodiškai (dažniausiai kelis kartus per parą) automatiškai atlieka trumpą atitirpinimo ciklą – įjungia šildymo elementą, ištirpina susikaupusią šalną nuo garintuvo, o susidariusį vandenį nuvedžia į specialų latakėlį ir garinimo lovelį prie kompresoriaus, kur jis tiesiog išgaruoja.
No Frost, Frost Free ir Low Frost – ar tai tas pats?
Čia dažnai kyla sumaištis, nes gamintojai terminus vartoja gana laisvai. No Frost ir Frost Free praktiškai reiškia tą patį – pilną automatinę sistemą, kai šalna nesikaupia nei šaldytuvo, nei šaldiklio kameroje. Low Frost (kai kurie gamintojai vadina tai ir kitais pavadinimais) yra tarpinis variantas – šalna susikaupia lėčiau nei klasikiniuose modeliuose, bet vis tiek reikia retkarčiais atlikti rankinį atitirpinimą, tik gerokai rečiau, gal kartą per metus, o ne kas kelis mėnesius.
Dar sutinkamas terminas Static arba statinis šaldymas – tai tas pats senasis principas be jokios oro cirkuliacijos, kur ledas kaupiasi greičiausiai. Tokie modeliai šiandien parduodami rečiau, bet vis dar pasitaiko biudžetinėje segmente, ypač atskirai stovinčiuose maži šaldytuvai ar mini šaldikliuose.
Verta atkreipti dėmesį, kad kai kuriuose kombinuotuose modeliuose No Frost veikia tik šaldiklio dalyje, o šaldytuvo kameroje naudojamas vadinamasis dinaminis šaldymas su ventiliatoriumi, bet be pilno automatinio atitirpinimo. Tai irgi visiškai priimtinas variantas, tiesiog reikia žinoti, ko tikėtis.
Privalumai, kurių dažnai nepastebime iš karto
Akivaizdžiausias pliusas – nereikia kas kelis mėnesius ištuštinti šaldiklio ir laukti, kol ledas ištirps. Tai jau savaime daugeliui yra pakankama priežastis rinktis būtent tokį modelį. Bet yra ir kitų dalykų, kurie ne taip krenta į akis parduotuvėje.
Temperatūra visoje kameroje pasiskirsto tolygiau, nes oras nuolat cirkuliuoja ventiliatoriaus dėka. Klasikiniuose šaldytuvuose viršutinės lentynos dažnai būna šaltesnės arba šiltesnės nei apatinės, priklausomai nuo garintuvo padėties. No Frost sistemoje skirtumas tarp skirtingų lentynų yra kur kas mažesnis, todėl produktai šaldomi tolygiau.
Taip pat greičiau atvėsta ką tik įdėti šilti produktai, nes cirkuliuojantis oras greičiau perima šilumą nei sąlyginai ramesnis oras statinėse sistemose. Tai naudinga, jei dažnai dedate šviežiai pagamintą maistą į šaldytuvą, nes greitesnis atvėsimas reiškia mažiau laiko, per kurį bakterijos gali daugintis.
Ką reikia žinoti apie trūkumus prieš perkant
Sąžiningai reikia pasakyti – No Frost nėra be trūkumų, ir apie juos verta žinoti iš anksto, o ne nusivilti jau parsivežus prietaisą namo.
Pirmiausia, tokie šaldytuvai paprastai sunaudoja šiek tiek daugiau elektros energijos, nes reikia maitinti ventiliatorių ir periodinius atitirpinimo ciklus. Skirtumas nėra didžiulis, ypač lyginant su modernios A+++ ar naujesnės klasės (D, C pagal naują ES ženklinimą) technika, bet jis egzistuoja ir per metus gali susidaryti pastebimas kiekis.
Antra, oro cirkuliacija reiškia, kad produktai gali šiek tiek greičiau džiūti – ypač neįpakuoti daržovės, vaisiai ar sūriai. Tai ne katastrofa, bet vertėtų maistą laikyti sandariuose induose ar maišeliuose, ypač tai, kas jautru drėgmės netekimui.
Trečia, No Frost šaldytuvai paprastai yra brangesni pirkimo metu ir gali turėti daugiau judančių detalių (ventiliatorius, šildymo elementas atitirpinimui), o tai teoriškai reiškia daugiau galimų gedimo taškų per ilgalaikį naudojimą, nors patikimuose gamintojuose tai retai tampa realia problema.
Trumpa istorinė ekskursija – kaip visa tai atsirado
Idėja atsikratyti rankinio atitirpinimo gimė JAV rinkoje dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Pirmieji automatinio atitirpinimo šaldytuvai pasirodė apie 1950-uosius, o iki septintojo dešimtmečio pabaigos technologija jau buvo gerokai patobulinta ir pradėjo plisti po visą pasaulį. Europoje ši technologija populiarėjo šiek tiek vėliau, iš dalies dėl to, kad europiečiai istoriškai naudojo mažesnius šaldytuvus, kuriuose ledo problema nebuvo tokia opi, o iš dalies dėl kainos – No Frost sistemos ilgą laiką buvo brangesnės gaminti.
Šiandien situacija apsivertė – rasti naują didelį šaldytuvą be No Frost funkcijos tampa vis sunkiau, ypač segmentuose virš vidutinės kainos. Gamintojai investavo į kompresorių ir ventiliatorių tobulinimą tiek, kad skirtumas tarp seno statinio šaldymo elektros sąnaudų ir naujausio No Frost modelio praktiškai išnyko arba net apsivertė priešinga linkme, nes efektyvesnė šaldymo sistema kartais kompensuoja papildomas ventiliatoriaus sąnaudas.
Ant ko sustoti akiai renkantis konkretų modelį
Kai jau apsisprendžiama, kad No Frost tikrai bus, kyla klausimas – kaip iš dešimčių panašių modelių išsirinkti tinkamą. Keletas praktinių kriterijų, kurie iš tiesų verti dėmesio.
Pirmiausia pasidomėkite, ar No Frost veikia abiejose kamerose – ir šaldytuve, ir šaldiklyje, ar tik vienoje. Kai kurie pigesni kombinuoti modeliai turi No Frost tik šaldiklyje, o šaldytuvo dalyje vis tiek reikės retkarčiais nuvalyti kondensatą.
Antra, patikrinkite energijos klasę – nuo 2021 metų Europos Sąjunga naudoja atnaujintą ženklinimo sistemą (A-G), kur senoji A+++ dabar dažniausiai atitinka B arba C klasę. Neapsigaukite matydami vien raidę, pažiūrėkite konkretų metinį suvartojimą kWh, kuris nurodytas etiketėje.
Trečia, atkreipkite dėmesį į triukšmo lygį. Kadangi No Frost sistemoje veikia ventiliatorius, kai kurie modeliai gali būti girdimai garsesni nei statiniai analogai. Geri modeliai veikia tyliai, apie 35-38 decibelus, bet pigesnėse linijose pasitaiko ir garsesnių variantų.
Ketvirta, pasidomėkite garantijos sąlygomis kompresoriui ir elektroninėms dalims atskirai – daugelis gamintojų kompresoriui suteikia ilgesnę garantiją (5-10 metų), o tai netiesiogiai rodo, kiek jie patys pasitiki savo technologijos ilgaamžiškumu.
Kaip prižiūrėti, kad No Frost tarnautų ilgai
Nors sistema ir vadinama „be šalnos”, tai nereiškia, kad ji visai nereikalauja priežiūros. Kartą ar du per metus vertėtų patikrinti vandens nutekėjimo angą galinėje kameros dalyje – jei ji užsikemša maisto likučiais ar dulkėmis, vanduo gali pradėti kauptis apačioje arba net tekėti į šaldytuvo vidų.
Taip pat svarbu neužblokuoti oro cirkuliacijos kanalų produktais. Jei prikimšite lentynas iki lubų arba uždengsite ventiliacijos angas didelėmis pakuotėmis, oras negalės laisvai cirkuliuoti ir sistema dirbs neefektyviai, o kai kur gali net atsirasti apšalimo taškų, nors tai ir vadinama No Frost technologija.
Sandarikliai ant durelių taip pat verti dėmesio – jei jie susidėvi ar praranda elastingumą, šiltas oras patenka vidun dažniau, sistemai tenka dirbti intensyviau, o tai reiškia ir didesnes elektros sąnaudas, ir spartesnį susidėvėjimą.
Vietoj išvadų – ką verta prisiminti einant į parduotuvę
Jeigu reikėtų viską sutraukti į kelis sakinius, kuriuos verta turėti galvoje stovint priešais šaldytuvų eilę parduotuvėje, tai būtų štai kas. No Frost sistema tikrai palengvina gyvenimą – nereikia rankinio atitirpinimo, temperatūra pasiskirsto tolygiau, o produktai atvėsta greičiau. Tačiau ji nėra stebuklinga ir universaliai geriausia visiems be išimties – jei laikote daug neįpakuotų daržovių ar vaisių, būtinai naudokite sandarius indus, nes oro cirkuliacija linkusi juos džiovinti.
Prieš perkant, patikrinkite, ar No Frost veikia abiejose kamerose, kokia reali energijos klasė (žiūrėkite kWh skaičių, ne vien raidę), koks triukšmo lygis ir kokia garantija suteikiama kompresoriui. Neverta orientuotis vien į kainą – kartais 50-100 eurų skirtumas reiškia gerokai tylesnį ventiliatorių ar ilgesnę garantiją, kas per dešimtmetį naudojimo tikrai atsiperka.
Galiausiai, nepamirškite bent kartą per metus patikrinti vandens nutekėjimo angą ir sandariklius – net pati protingiausia technologija reikalauja bent minimalios priežiūros, kad tarnautų taip, kaip žadėta ant dėžutės. O tas plaktukas, kuriuo kadaisi teko kapstyti ledą šaldiklyje, drąsiai gali keliauti į garažą – jo daugiau neprireiks.