Vasarą, kai termometras rodo virš trisdešimt laipsnių, o butas kaista kaip orkaitė, dauguma pradeda ieškoti greito sprendimo. Split sistemos montavimas gali užtrukti savaites, o kartais nuomojamame būste apie tai net negalima svajoti. Tada į akiratį patenka nešiojami kondicionieriai – tie balti, dažniausiai gana kampuoti aparatai su žarna, kabančia pro langą. Atrodytų, paprasta: nupirk, įjunk į kištuką, ir jau vėsu. Bet realybėje pasirinkimas šioje kategorijoje yra kur kas sudėtingesnis, nei rodo reklaminiai vaizdeliai, ir daug žmonių nusipirkę tokį prietaisą nusivilia, nes tikėjosi visai kitokio efekto.
Kaip iš tikrųjų veikia nešiojamas kondicionierius
Fizikos principas čia tas pats, kaip ir įprastame šaldytuve ar sieniniame kondicionieriuje – šaltnešis cirkuliuoja uždaru ratu, keičia agregatinę būseną ir tokiu būdu perima šilumą iš kambario oro. Skirtumas tas, kad visa įranga sutelkta vienoje dėžėje, o ne padalinta į vidinį ir išorinį blokus. Prietaisas įsiurbia kambario orą, praleidžia jį per garintuvą, kur šaltnešis absorbuoja šilumą ir virsta garais, o atvėsintas oras pučiamas atgal į patalpą. Tuo tarpu šiluma, kurią prietaisas surinko, kartu su kompresoriaus išskiriama šiluma turi kažkur dingti – ir tam skirta ta pati garsioji žarna, kuri veda karštą orą laukan pro langą.
Čia slypi pirma didelė klaida, kurią žmonės daro rinkdamiesi tokį prietaisą. Jie mano, kad nešiojamas kondicionierius vėsina taip pat efektyviai kaip sieninis. Iš tikrųjų dėl to, kad kompresorius ir visa karšta mechanika stovi tame pačiame kambaryje, kurį reikia atvėsinti, dalis šilumos vis tiek grįžta atgal į patalpą. Tai nereiškia, kad prietaisas nenaudingas – tiesiog reikia realistiškai vertinti, ką jis gali.
Galingumas: kodėl BTU skaičius ant dėžutės apgaudinėja
Kai perkate tokį prietaisą, ant pakuotės pamatysite skaičius su santrumpa BTU (British Thermal Unit) arba jau perskaičiuotus kilovatus. Gamintojai mėgsta rašyti didelius skaičius, nes tai gerai atrodo lentynoje, bet dažnai tie skaičiai gaunami idealiomis laboratorinėmis sąlygomis, kurios neturi nieko bendra su realiu jūsų kambariu vasaros popietę.
Praktinė taisyklė, kuria verta vadovautis: 20-25 kvadratinių metrų kambariui su standartiniu lubų aukščiu (apie 2,7 m) reikia bent 9000-12000 BTU galios. Jei kambarys turi didelius langus į pietų pusę, jame stovi kompiuteris ar keli žmonės dažnai būna kartu – imkite viršutinę ribą arba net didesnį modelį. Mažesnės nei 7000 BTU galios prietaisai realiai tinka tik nedideliems, iki 15 kvadratinių metrų kambariams, ir net tada vasaros kaitroje jie gali nespėti su darbu.
Verta atkreipti dėmesį ir į naujesnį matavimo standartą – SACC (Seasonally Adjusted Cooling Capacity), kuris duoda realistiškesnį vaizdą nei senasis ASHRAE standartas. Jei gamintojas pateikia abu skaičius, SACC vertė paprastai būna mažesnė, bet artimesnė tiesai.
Viena žarna ar dvi – skirtumas, kurio niekas neišaiškina parduotuvėje
Tai turbūt svarbiausias techninis aspektas, į kurį verta įsigilinti prieš pirkimą. Vienos žarnos modeliai naudoja tą pačią angą ir oro paėmimui iš patalpos, ir karšto oro išmetimui laukan. Tai reiškia, kad prietaisas nuolat siurbia orą iš kambario ir jį išmeta, o į vietą to oro per plyšius, duris, langus ateina naujas, dažnai lauko, orai – taip sukuriamas nedidelis neigiamas slėgis patalpoje. Vasarą tai reiškia, kad į kambarį įtraukiamas šiltas oras iš kitų patalpų ar iš lauko, ir prietaisas iš esmės vejasi savo pačio uodegą.
Dviejų žarnų modeliai veikia efektyviau – viena žarna įsiurbia lauko orą kompresoriaus vėsinimui, kita išmeta karštą orą, o kambario oras cirkuliuoja atskirai, tiesiog atvėsdamas ir vėl grįždamas į patalpą. Tokiu būdu nesukuriamas slėgio skirtumas ir vėsinimas vyksta greičiau bei stabiliau. Skirtumas praktikoje gali būti gana ryškus – ypač karštomis dienomis dviejų žarnų modelis kambarį atvėsina žymiai sparčiau.
Minusas – dviejų žarnų modeliai dažniausiai didesni, sunkesni ir brangesni. Jei kambarys nedidelis ir nesitikite ekstremalaus karščio, vienos žarnos modelis gali būti pakankamas ir praktiškesnis kasdieniam naudojimui.
Triukšmas – dalykas, kurį reikia patikrinti prieš pirkimą, ne po
Nešiojami kondicionieriai iš prigimties yra triukšmingesni už sieninius, nes kompresorius ir ventiliatoriai dirba jūsų kambaryje, o ne už lango. Gamintojų nurodomas triukšmo lygis decibelais (dB) dažnai matuojamas iš atstumo ar minimaliu greičiu, todėl realybėje, veikiant maksimaliu pajėgumu naktį, prietaisas gali skambėti kur kas garsiau nei tikėtasi.
Orientaciniai skaičiai: apie 42-48 dB laikomas gana tyliu veikimu, tinkamu miegamajam. Viskas virš 55 dB jau primena veikiantį dulkių siurblį ir gali erzinti, jei prietaisas turi dirbti visą naktį. Jei planuojate kondicionierių statyti miegamajame, verta rinktis modelį su nakties režimu (sleep mode), kuris automatiškai mažina ventiliatoriaus greitį po kelių valandų ir taip sumažina triukšmą.
Kondensatas – klausimas, apie kurį pardavėjai mažai kalba
Vėsinimo procese susidaro kondensatas – tas pats vanduo, kuris kaupiasi ant šalto stiklo su šaltu gėrimu, tik čia kur kas didesniu kiekiu. Skirtingi modeliai su tuo tvarkosi skirtingai, ir tai stipriai įtakoja, kiek jūsų reikės rūpintis prietaisu.
Paprastesni modeliai turi rezervuarą, kurį reikia periodiškai išpilti – priklausomai nuo drėgmės lygio patalpoje, tai gali reikėti daryti kas kelias dienas ar net kasdien, ką kai kas laiko varginančia rutina. Pažangesni modeliai naudoja savaiminio išgarinimo technologiją (self-evaporation), kai didžioji dalis kondensato panaudojama kompresoriaus vėsinimui ir išgarinama kartu su karštu oru per žarną – tokiu atveju rezervuaro tuštinti praktiškai nereikia arba reikia retai. Trečias variantas – nuolatinis nutekėjimas per žarną tiesiai pro langą ar į kanalizaciją, jei tokia galimybė yra. Jei tingite prisiminti apie vandens išpylimą, verta ieškoti modelio su savaiminio išgarinimo funkcija arba su nuolatinio drenavimo galimybe.
Papildomos funkcijos – kas iš tikrųjų vertas dėmesio
Šiuolaikiniai modeliai siūlo krūvą papildomų funkcijų, tačiau ne visos jų vienodai naudingos. Programuojamas taimeris leidžia įjungti prietaisą prieš pargrįžtant namo – patogu ir taupo elektrą, nes nereikia laikyti jo veikiančio visą dieną. Wi-Fi valdymas per programėlę atrodo modernu, bet kasdienėje praktikoje dažnas tiesiog naudoja pultelį – vertinkite, ar realiai tuo naudositės, ar tai bus dar viena funkcija, kurios niekada neatidarysite.
Sausinimo režimas (dehumidifier mode) yra naudingas, jei gyvenate drėgnesniame regione ar tiesiog norite sumažinti drėgmę patalpoje nebūtinai vėsinant orą – tai gali padėti pavasarį ar rudenį, kai šalta jau nereikia, bet drėgmė kelia diskomfortą. Kai kurie modeliai turi ir šildymo funkciją, kas gali būti prasminga, jei prietaisą naudosite metų aplink, tačiau šildymo efektyvumas tokiuose prietaisuose paprastai nėra ypač aukštas, palyginti su specializuotais šildytuvais.
Ką tikrai verta žinoti prieš spaudžiant „pirkti“
Jei apibendrinti visa tai, kas svarbiausia – nešiojamas kondicionierius yra kompromisinis sprendimas. Jis nepakeis sieninės sistemos efektyvumu, bet suteikia laisvę, kurios sieninė sistema neduoda: gali pasiimti į kitą kambarį, nereikia montavimo darbų, tinka nuomojamam būstui. Svarbu tik neapsigauti dėl galios skaičių ir realiai įvertinti savo kambario dydį, saulės kryptį ir tai, kiek žmonių dažniausiai būna patalpoje.
Praktinis patarimas – prieš pirkdami pasitikrinkite, koks yra lango tipas jūsų bute, nes kai kuriems langų rėmams standartiniai adapteriai netinka gerai ir per plyšius į kambarį patenka karštas oras iš lauko, mažinant visą vėsinimo efektą. Verta įsigyti papildomą sandarinimo juostelę ar putos tipo izoliaciją aplink žarnos tvirtinimo vietą – tai kainuoja kelis eurus, bet gali reikšmingai pagerinti veikimą.
Jei kambarys didesnis nei 25 kvadratiniai metrai arba jame yra daug elektronikos ir saulėtų langų, geriau rinktis dviejų žarnų modelį su bent 12000 BTU galia, nepaisant to, kad jis kainuos daugiau ir bus didesnis. Trumpalaikiam sprendimui vienam ar dviem karštiems savaitgaliams per vasarą užtenka ir paprastesnio vienos žarnos modelio su rezervuaru. Ir galiausiai – prieš pirkdami internetu, patikrinkite, kokio dydžio yra pati dėžė ir kur ją laikysite žiemą, nes šie prietaisai nėra maži, o sandėliavimo vietos klausimas dažnai iškyla tik tada, kai jau vėlu jį svarstyti.
