Kodėl baterija atsisakė bendradarbiauti
Sėdi prie kompiuterio, dirbi svarbų projektą, ir staiga pastebi – baterijos indikatorius rodo tą patį procentą jau pusvalandį, nors įkroviklis įkištas. Arba dar blogiau: sistema praneša, kad baterija aptikta, bet nekraunama. Tokia situacija gali išvesti iš kantrybės, ypač kai skubiai reikia išsinešti nešiojamąjį ir dirbti be elektros lizdo.
Priežasčių, kodėl nešiojamojo kompiuterio baterija atsisako krautis, yra daugybė. Kartais tai paprasta programinė klaida, kurią išspręsi per kelias minutes, o kartais – rimtesnis aparatinės įrangos gedimas. Gera žinia ta, kad daugumą problemų galima išspręsti pačiam, be brangaus apsilankymo servise.
Pirmiausia verta suprasti, kad šiuolaikinės ličio jonų baterijos yra gana sudėtingi įtaisai su savo valdymo sistema. Jos ne tik kaupia energiją, bet ir nuolat bendrauja su kompiuterio sistema, stebėdamos temperatūrą, įtampą ir įkrovos lygį. Bet kuri šios komunikacijos grandis gali sutrukdyti normaliam krovimui.
Pirmieji žingsniai diagnozuojant problemą
Prieš lendant į sudėtingesnius sprendimus, verta patikrinti akivaizdžius dalykus. Taip, skamba banaliai, bet patikėkite – net patyrę specialistai kartais pamiršta patikrinti elementariausius dalykus.
Pirmiausia įsitikinkite, kad maitinimo laidas tikrai įkištas į lizdą ir kad pats lizdas veikia. Išbandykite kitą lizdą arba įjunkite į tą patį lizdą kitą prietaisą. Patikrinkite visą įkroviklio laidą – ar nėra persilenkimų, pažeidimų, ar jungtis nepajuodusi nuo įkaitimo. Kai kurie įkrovikliai turi šviesos indikatorių – jei jis nedega, problema greičiausiai būtent įkroviklyje.
Pažiūrėkite į įkroviklio jungtį, kuri kišama į kompiuterį. USB-C tipo jungtyse dažnai kaupiasi dulkės ir smulkios šiukšlės, kurios gali trukdyti kontaktui. Atsargiai išvalykite jungtį dantų krapštuku ar plastikine šerelės dalimi. Metaliniais daiktais geriau nevartoti – galite sugadinti kontaktus.
Jei naudojate ne originalų įkroviklį, čia gali slypėti problema. Ypač tai aktualu naujesniems kompiuteriams su USB-C jungtimi – ne visi įkrovikliai palaiko reikiamą galią. Pavyzdžiui, jūsų kompiuteriui reikia 65W įkroviklio, o naudojate telefono 18W – baterija tiesiog kraunasi lėčiau nei išsikrauna, kai dirbate.
Programiniai triukai, kurie dažnai padeda
Jei aparatinė dalis atrodo tvarkinga, laikas pažiūrėti į programinę pusę. Windows operacinė sistema kartais tiesiog „pasimeta” ir nebemato baterijos arba neteisingai skaito jos būseną.
Paprasčiausias būdas – visiškas kompiuterio perkrovimas. Bet ne tas įprastas perkrovimas per Start meniu. Išjunkite kompiuterį, atjunkite įkroviklį, tada laikykite maitinimo mygtuką nuspaustą 30-60 sekundžių. Tai atliks vadinamąjį „hard reset”, kuris išsikrauna kondensatorius ir perkrauna aparatinės įrangos valdiklius. Po to vėl prijunkite įkroviklį ir įjunkite kompiuterį.
Kitas veiksmingas metodas – baterijos tvarkyklių atnaujinimas arba perkrovimas. Windows sistemoje eikite į Device Manager (Įrenginių tvarkytuvė), raskite skiltį „Batteries” ir išskleiskite ją. Pamatysite „Microsoft ACPI-Compliant Control Method Battery” ir galbūt dar vieną įrašą. Dešiniuoju pelės klavišu spustelkite ant kiekvieno ir pasirinkite „Uninstall device”. Nebijokite – tai nepašalins fizinės baterijos, tik jos programinį tvarkyklę. Po to perkraukite kompiuterį, ir Windows automatiškai įdiegs tvarkykles iš naujo.
Linux sistemose galite pabandyti išvalyti baterijos statistiką. Kartais sistema įsimena neteisingus duomenis apie baterijos būklę ir elgiasi keistai. Komanda `sudo rm /var/lib/upower/*` išvalys šiuos duomenis, ir po perkrovimo sistema perskaitys baterijos informaciją iš naujo.
BIOS nustatymai ir jų įtaka krovimui
Daugelis žmonių net nežino, kad BIOS (arba UEFI) turi nustatymus, susijusius su baterijos valdymu. Kai kurie gamintojai įdeda funkcijas, kurios gali riboti krovimą tam tikromis sąlygomis.
Kad patektumėte į BIOS, įjunkite kompiuterį ir iš karto spauskite F2, F10, Delete arba kitą klavišą (priklauso nuo gamintojo – paprastai ekrane trumpam parodoma, kurį klavišą spausti). BIOS meniu ieškokite bet kokių nustatymų, susijusių su baterija ar maitinimu.
Lenovo kompiuteriuose, pavyzdžiui, yra „Battery Conservation Mode” – režimas, kuris sustabdo krovimą ties 55-60%, kad pratęstų baterijos gyvavimo laiką. Jei netyčia įjungėte šią funkciją, baterija tiesiog niekada neįsikraus iki 100%. Dell kompiuteriuose yra panaši funkcija vadinama „Primarily AC Use”. HP kompiuteriuose – „Battery Health Manager”.
Šios funkcijos iš tikrųjų naudingos, jei nuolat dirbate prijungę įkroviklį – jos padeda išvengti baterijos senėjimo. Bet jei jums reikia pilnai įkrautos baterijos, jas reikia išjungti.
Taip pat BIOS patikrinkite, ar įjungtas „USB PowerShare” ar panašūs nustatymai. Kai kurie kompiuteriai gali tiekti maitinimą USB įrenginiams net kai išjungti, ir tai gali trukdyti normaliam krovimui.
Kada problema slypi pačioje baterijoje
Baterijos nėra amžinos. Ličio jonų baterijos turi ribotą ciklų skaičių – paprastai 300-500 pilnų įkrovimo ciklų, po kurių jų talpa pradeda mažėti. Jei jūsų kompiuteris jau kelerius metus, baterija tiesiog gali būti išsekusi.
Windows sistemoje galite patikrinti baterijos būklę sugeneravę baterijos ataskaitą. Atidarykite Command Prompt kaip administratorius ir įveskite komandą: `powercfg /batteryreport`. Sistema sukurs HTML failą, paprastai C:\Windows\System32 aplanke. Šiame faile rasite išsamią informaciją apie baterijos būklę, įskaitant pradinę ir dabartinę talpą.
Jei „Design Capacity” (projektinė talpa) yra, pavyzdžiui, 50,000 mWh, o „Full Charge Capacity” (pilno įkrovimo talpa) tik 15,000 mWh, tai reiškia, kad jūsų baterija išsekusi 70% ir laikas ją keisti. Bet jei abi reikšmės panašios, problema greičiausiai ne baterijoje.
Dar vienas požymis, kad baterija sensta – ji greitai įkaista krovimo metu. Šiek tiek šilumos yra normalu, bet jei baterija tampa karšta iki to lygio, kad nemalonu liesti, tai blogai. Taip pat atkreipkite dėmesį į fizinę būklę – jei baterija išsipūtusi (kompiuterio dugnas nelygus, touchpad pakilo), nedelsiant nustokite ja naudotis. Išsipūtusi baterija gali užsidegti ar net sprogti.
Temperatūros įtaka ir apsaugos mechanizmai
Ličio jonų baterijos labai jautrios temperatūrai. Jei kompiuteris per karštas arba per šaltas, sistema tiesiog atsisakys krauti bateriją, kad ją apsaugotų nuo gedimo.
Daugelis kompiuterių turi temperatūros slenksčius – paprastai baterija nekraunama, jei jos temperatūra žemesnė nei 0°C arba aukštesnė nei 45-50°C. Jei dirbate šaltoje patalpoje arba ką tik įnešėte kompiuterį iš lauko žiemą, palaukite, kol jis sušils iki kambario temperatūros. Analogiškai, jei kompiuteris įkaitęs po intensyvaus darbo ar žaidimų, duokite jam atvėsti prieš bandydami krauti.
Ventiliacijos angų užsikimšimas – dažna problema, dėl kurios kompiuteris perkais. Jei jūsų nešiojamasis seniau nebuvo valotas, ventiliatoriai ir radiatoriai gali būti pilni dulkių. Tai ne tik trukdo normaliam aušinimui, bet ir gali sukelti baterijos krovimo problemas. Jei jaučiatės pasitikintys, galite atidaryti kompiuterį ir išvalyti dulkes suspaustu oru. Jei ne – nuvežkite į servisą profilaktiniam valymui.
Kai kurie kompiuteriai turi „thermal throttling” funkciją, kuri sumažina našumą ir sustabdo krovimą, kai sistema per karšta. Tai normali apsaugos reakcija, bet jei tai vyksta nuolat, reikia spręsti aušinimo problemą.
Įkroviklio ir maitinimo lizdo problemos
Net jei įkroviklis atrodo veikiantis, jis gali būti problemų šaltinis. Įkrovikliai turi savo elektroniką, kuri gali sugesti dalinai – pavyzdžiui, tiekti per mažą įtampą arba nestabilų srovę.
Jei turite galimybę, pabandykite kitą įkroviklį. Bet būtinai naudokite tinkamos galios įkroviklį. Kaip minėjau anksčiau, per silpnas įkroviklis tiesiog nespės krauti baterijos, kai kompiuteris dirba. Patikrinkite įkroviklio etiketę – ten turėtų būti nurodyta galia vatais (W) arba įtampa (V) ir srovė (A). Padauginkite įtampą iš srovės ir gausite galią. Pavyzdžiui, 19V × 3.42A = 65W.
USB-C įkrovikliai dar sudėtingesni, nes jie turi palaikyti USB Power Delivery (USB PD) protokolą. Ne visi USB-C kabeliai ir įkrovikliai vienodi – pigūs kabeliai gali nepalaikyti reikiamos galios perdavimo. Jei naudojate USB-C, pabandykite kitą kabelį ir įkroviklį, kurie tikrai palaiko USB PD.
Pats maitinimo lizdas kompiuteryje taip pat gali būti problema. Jei jis išsivartęs, kontaktai gali būti pažeisti. Pamėginkite švelniai pajudinti įkroviklio kištuką įkištą į kompiuterį – jei krovimas pradeda veikti tam tikroje padėtyje, problema greičiausiai lizde. Tokį gedimą geriau taisyti servise, nes reikia litavimo įgūdžių.
Kai nieko nepadeda – paskutinės priemonės
Jei išbandėte visus aukščiau aprašytus būdus ir nieko nepadėjo, laikas rimtesnėms priemonėms. Viena iš jų – BIOS atnaujinimas. Gamintojai kartais išleidžia BIOS atnaujinimus, kurie taiso baterijos valdymo klaidas. Bet būkite atsargūs – neteisingas BIOS atnaujinimas gali visiškai sugadinti kompiuterį. Visada sekite gamintojo instrukcijas ir įsitikinkite, kad baterija turi bent 50% įkrovos prieš pradedant atnaujinimą.
Kai kuriems kompiuteriams galima atlikti EC (Embedded Controller) perkrovimą – tai dar gilesnis reset nei paprastas hard reset. Procedūra skiriasi priklausomai nuo gamintojo, bet paprastai reikia išjungti kompiuterį, atjungti įkroviklį, išimti bateriją (jei galima), tada laikyti maitinimo mygtuką 30-60 sekundžių. Kai kuriuose modeliuose reikia laikyti specialią klavišų kombinaciją.
Jei jūsų kompiuteris turi išimamą bateriją, pabandykite ją išimti, palaukti kelias minutes, tada įdėti atgal. Tai gali padėti, jei baterijos valdymo sistema „užsikirto”. Deja, daugelis šiuolaikinių nešiojamųjų turi integruotas baterijas, kurių taip paprastai neišimsi.
Paskutinis dalykas, kurį galite pabandyti patys – operacinės sistemos perkrovimas. Jei problema atsirado po Windows atnaujinimo arba įdiegus naują programą, sistema gali būti „sugadinta”. Pilnas sistemos perkrovimas ar grąžinimas į ankstesnę būseną kartais išsprendžia net labai keistas problemas.
Kada eiti į servisą ir ko tikėtis
Jei nieko nepadėjo, tikriausiai turite aparatinės įrangos gedimą, kurį išspręsti gali tik specialistas. Bet prieš nešdami kompiuterį į servisą, verta žinoti, su kuo susiduriate.
Dažniausios aparatinės problemos – sugadinta baterija, sugedęs įkrovimo valdiklis (charge controller) motininėje plokštėje arba pažeistas maitinimo lizdas. Baterijos keitimas paprastai kainuoja 50-150 eurų, priklausomai nuo modelio. Įkrovimo valdiklio remontas brangesnis – 100-300 eurų, nes reikia litavimo darbų motininėje plokštėje. Maitinimo lizdo keitimas paprastai kainuoja 50-100 eurų.
Prieš nešdami į servisą, padarykite atsarginę duomenų kopiją. Nors baterijos problemos paprastai nesusijusios su duomenų praradimu, geriau būti saugiems. Taip pat užsirašykite visą problemų istoriją – kada prasidėjo, ką bandėte, kokie simptomai – tai padės techniku greičiau diagnozuoti problemą.
Jei kompiuteris dar garantijoje, būtinai kreipkitės į oficialų servisą. Bandymas taisyti pačiam ar neoficialiame servise gali panaikinti garantiją. Garantija paprastai dengia gamyklinius defektus, bet ne fizinį pažeidimą ar normalų baterijos nusidėvėjimą.
Dar vienas patarimas – jei jūsų kompiuteris jau senas ir remontas kainuotų pusę naujo kompiuterio kainos, galbūt verta pagalvoti apie naują įrenginį. Ypač jei baterija jau išsekusi ir reikia keisti motininę plokštę – tokiu atveju investicija į remontą gali būti neracionalus.
Kaip prižiūrėti bateriją, kad problema nepasikartotų
Geriausia problema yra ta, kuri niekada neįvyksta. Tinkama baterijos priežiūra gali pratęsti jos gyvavimo laiką ir išvengti daugelio problemų ateityje.
Pirmiausia, stenkitės laikyti baterijos įkrovą tarp 20% ir 80%. Pilnas išsikrovimas iki 0% ir krovimas iki 100% didina baterijos nusidėvėjimą. Jei nuolat dirbate prie stalo su įkrovikliu, naudokite baterijos apsaugos režimą (jei jūsų kompiuteris tokį turi) arba net išimkite bateriją, jei tai įmanoma.
Venkite ekstremalių temperatūrų. Nelaikykite kompiuterio karštoje mašinoje vasarą ar šaltame balkone žiemą. Idealus temperatūros diapazonas baterijos saugojimui – 15-25°C. Jei planuojate ilgai nesaudoti kompiuterio, įkraukite bateriją iki 50-60% prieš laikydami.
Reguliariai valykite kompiuterį nuo dulkių. Geras aušinimas ne tik padeda kompiuteriui veikti geriau, bet ir pratęsia baterijos gyvavimo laiką. Kartą per metus verta atidaryti kompiuterį ir išvalyti dulkes iš ventiliatorių ir radiatorių.
Naudokite originalius arba kokybiškas įkroviklius. Pigūs analogai gali tiekti nestabilią įtampą, kuri ilgainiui gadina bateriją ir įkrovimo valdiklį. Taip pat saugokite įkroviklio laidą nuo persilenkimų ir tempimo – dažnai būtent laidas sugenda pirmas.
Jei pastebite, kad baterija pradeda keistai elgtis – greitai kraunasi ir išsikrauna, neįprasta šyla, kompiuteris netikėtai išsijungia – nedelsdami spręskite problemą. Ankstyvoje stadijoje daugelį problemų galima išspręsti paprastai ir pigiai, o ignoruojant jos tik blogėja.
Taip pat naudokite operacinės sistemos energijos taupymo funkcijas. Windows „Battery Saver” režimas, macOS „Low Power Mode” ar Linux energijos valdymo įrankiai ne tik pratęsia baterijos veikimo laiką, bet ir sumažina jos nusidėvėjimą, nes sistema dirba efektyviau ir mažiau kaista.
Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą ir tvarkykles. Gamintojai dažnai išleidžia atnaujinimus, kurie pagerina baterijos valdymą ir taiso klaidas. Automatiniai atnaujinimai čia tikrai jūsų draugas.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – stebėkite baterijos būklę. Kas kelis mėnesius sugeneruokite baterijos ataskaitą ir pasižiūrėkite, kaip keičiasi jos talpa. Jei pastebite staigų kritimą, galite imtis veiksmų anksčiau, nei baterija visiškai suges. Prevencija visada pigesnė ir paprastesnė nei remontas.