Kas tas KVM ir kam jo reikia?
Turbūt daugelis esate matę situaciją, kai ant darbo stalo stovi du ar net trys kompiuteriai, o šalia jų – atitinkamas kiekis klaviatūrų, pelių ir monitorių. Atrodo kaip kokia komandos centrinė su daugybe ekranų, bet iš tikrųjų tai tiesiog nepatogumas. Čia ir ateina į pagalbą KVM switch – įrenginys, kurio pavadinimas kilęs iš žodžių Keyboard (klaviatūra), Video (vaizdo signalas) ir Mouse (pelė).
Paprasčiausiai tariant, KVM jungiklis leidžia valdyti kelis kompiuterius naudojant vieną klaviatūrą, pelę ir monitorių. Paspaudėte mygtuką ar klavišų kombinaciją – ir jau dirbate su kitu kompiuteriu. Tai ypač patogu programuotojams, IT specialistams, serverių administratoriams ar tiems, kas dirba su keliais kompiuteriais vienu metu. Pavyzdžiui, viename kompiuteryje testuojate programinę įrangą, kitame – dirbate su klientų duomenimis, o trečiame galbūt sukate kokį video projektą.
Šie įrenginiai egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį, bet pastaraisiais metais jų funkcionalumas išaugo neįtikėtinai. Jei anksčiau tai buvo paprasčiausios dėžutės su mechaniniais jungikliais, dabar galite rasti KVM su 4K palaikymu, USB 3.0 prievadais, garso perdavimu ir net tinklo valdymu.
Kokių tipų KVM jungikliai egzistuoja?
Rinkoje rasite kelias pagrindines KVM kategorijas, ir kiekviena turi savo privalumų bei trūkumų. Mechaniniai KVM jungikliai – tai paprasčiausia ir patikimiausia versija. Ant korpuso yra fizinis mygtukas, kurį paspaudus perjungiamas kompiuteris. Jokios programinės įrangos, jokių sudėtingų nustatymų. Veikia beveik su bet kokia įranga ir praktiškai niekada nesugedsta. Tačiau jei turite daugiau nei du kompiuterius, nuolat spaudinėti mygtukus gali tapti varginančiu užsiėmimu.
Elektroniniai KVM su klaviatūros valdymu – tai jau šiek tiek pažangesnis variantas. Paprastai perjungiate kompiuterius paspausdami tam tikrą klavišų kombinaciją, pavyzdžiui, Scroll Lock du kartus ir tada skaičių. Tai žymiai patogesnis būdas, ypač kai reikia greitai šokinėti tarp kelių sistemų. Tiesa, kartais gali kilti problemų su specifinėmis klaviatūromis ar operacinėmis sistemomis.
Programiniai KVM sprendimai – tai gana nauja kryptis, kur fizinis įrenginys papildomas specialia programėle. Galite matyti visus prijungtus kompiuterius ekrane, valdyti juos pelės žymekliu, net perkelti failus tarp sistemų. Skamba puikiai, bet reikia, kad visi kompiuteriai būtų prijungti prie tinklo ir turėtų įdiegtą atitinkamą programinę įrangą.
IP KVM arba tinkliniai KVM – tai jau profesionalių sprendimų klasė. Galite valdyti kompiuterius per tinklą iš bet kurios vietos. Serverių kambaryje stovi kelios dešimtys mašinų? Nėra problemos – valdote viską iš savo darbo vietos ar net iš namų. Žinoma, tokių įrenginių kaina prasideda nuo kelių šimtų eurų.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis vaizdo kokybę?
Vienas svarbiausių dalykų renkantis KVM – vaizdo signalo perdavimo kokybė. Jei dirbate su paprastu biuro darbu, galbūt pakaks ir 1080p raiškos palaikymo. Bet jei esate dizaineris, video montuotojas ar tiesiog mėgstate aukštą vaizdo kokybę, turite žiūrėti į kitus parametrus.
Šiuolaikiniai KVM jungikliai turėtų palaikyti bent jau 4K raišką (3840×2160) esant 60Hz dažniui. Tai užtikrins sklandų vaizdą be jokių trūkinėjimų. Tačiau čia slypi viena gudrybė – ne visi KVM, kurie skelbia 4K palaikymą, iš tikrųjų veikia gerai. Kai kurie palaiko 4K, bet tik 30Hz dažniu, o tai reiškia, kad pelės žymeklio judėjimas atrodys šiek tiek lėtesnis, o slinkimas – ne toks sklandus.
Jei turite ar planuojate įsigyti dar aukštesnės raiškos monitorių – 5K ar net 8K – pasirinkimas tampa gerokai ribotas. Tokiais atvejais dažniausiai reikia ieškoti KVM su DisplayPort 1.4 arba HDMI 2.1 palaikymu. Ir pasiruoškite, kad kaina bus gerokai didesnė.
Dar vienas aspektas – vaizdo suspaudimas. Kai kurie pigūs KVM naudoja vaizdo suspaudimą, kad sumažintų duomenų srautą. Teoriškai tai neturėtų būti pastebima, bet praktikoje gali atsirasti artefaktų, ypač jei ekrane yra daug smulkaus teksto ar detalių. Profesionalūs modeliai naudoja nesuspaudžiamą vaizdo perdavimą, bet ir kainuoja atitinkamai.
Periferinių įrenginių suderinamumas ir USB versijos
Galbūt galvojate, kad USB yra USB ir viskas veikia su viskuo. Na, teoriškai taip, bet praktikoje KVM pasaulyje yra nemažai niuansų. Daugelis pigesnių modelių palaiko tik USB 2.0, o tai reiškia, kad duomenų perdavimo greitis bus apribotas iki 480 Mbps. Jei prie KVM norite prijungti išorinį kietąjį diską ar kokį nors greitą įrenginį, tai bus problema.
USB 3.0 arba USB 3.1 palaikymas yra gerokai geresnis pasirinkimas – greitis siekia iki 5 Gbps ar net 10 Gbps. Bet čia svarbu suprasti, kad ne visi USB prievadai ant KVM gali būti vienodi. Kartais rasite, kad du prievadai palaiko USB 3.0, o kiti du – tik USB 2.0. Tai gali būti pakankamai geram sprendimui, jei žinote, ką kur jungsite.
Specifinės klaviatūros ir pelės kartais gali sukelti problemų. Ypač tai pasakytina apie žaidimų periferiją su RGB apšvietimu, makrokomandomis ir kitais papildomais funkcijomis. Kai kurie KVM tiesiog neperduoda visų signalų teisingai, todėl prarandate dalį funkcionalumo. Jei turite brangią mechaninę klaviatūrą su programuojamais klavišais, verta prieš perkant patikrinti, ar kiti vartotojai yra bandę ją su konkrečiu KVM modeliu.
Belaidės klaviatūros ir pelės paprastai veikia gerai, nes jų USB imtuvas tiesiog prijungiamas prie KVM kaip bet koks kitas įrenginys. Tačiau Bluetooth įrenginiai gali būti problemiškesni – reikės Bluetooth adapterio, ir ne visada perjungimas tarp kompiuterių bus sklandus.
Kiek kompiuterių jums iš tikrųjų reikia valdyti?
Prieš perkant KVM, reikia realistiškai įvertinti, kiek kompiuterių tikrai naudojate reguliariai. Daugelis žmonių perka 4 prievadų KVM, nors iš tikrųjų naudoja tik du kompiuterius. Tai nėra problema savaime, bet dažnai 2 prievadų modeliai būna kompaktiškesni ir pigesni.
Dviejų kompiuterių KVM – tai populiariausias pasirinkimas namų vartotojams. Vienas kompiuteris darbui, kitas – asmeniniams reikalams ar žaidimams. Arba darbo nešiojamasis ir stacionarus kompiuteris. Tokie įrenginiai paprastai būna nedideli, neretai maitinami tiesiog iš USB, ir kainuoja nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo funkcijų.
Keturių kompiuterių KVM jau yra verslo ar profesionalaus naudojimo kategorija. IT specialistai, programuotojai, testuotojai – štai kas dažniausiai renkasi tokius modelius. Jei dirbate su skirtingomis operacinėmis sistemomis (Windows, Linux, macOS) arba testuojate programinę įrangą įvairiose aplinkose, keturi prievadai gali būti tikrai naudingi.
Aštuonių ar daugiau kompiuterių KVM – tai jau serverių kambarių ir duomenų centrų teritorija. Tokie įrenginiai dažnai būna 19 colių standarto, montuojami į serverių spintą ir turi daug papildomų funkcijų kaip nuotolinis valdymas, vartotojų teisių valdymas ir pan. Kaina pradeda skaičiuotis šimtais ar net tūkstančiais eurų.
Papildomos funkcijos, kurios gali būti naudingos
Šiuolaikiniai KVM jungikliai gali turėti daugybę papildomų funkcijų, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip nereikalingas prabangumas, bet praktikoje labai palengvina gyvenimą. Garso perdavimas – viena iš tokių funkcijų. Jei naudojate kolonėles ar ausines, patogu, kad garsas automatiškai persijungia kartu su vaizdu. Pigūs KVM šios funkcijos neturi, todėl teks rankiniu būdu persijungti garso išvestį arba turėti atskiras kolonėles kiekvienam kompiuteriui.
USB įkrovimo prievadai – dar viena smulkmena, kuri gali būti naudinga. Kai kurie KVM turi papildomų USB prievadų, kurie veikia nepriklausomai nuo to, kuris kompiuteris šiuo metu aktyvus. Galite įkrauti telefoną ar planšetę nesvarbu, su kuriuo kompiuteriu dirbate.
EDID emuliacija – tai funkcija, apie kurią daugelis net nežino, kol nesusiduria su problema. Kai perjungiate KVM į kitą kompiuterį, monitorius „atsijungia” nuo pirmojo. Kai kurios operacinės sistemos tai interpretuoja kaip monitoriaus atjungimą ir perkelia visus langus į kitą ekraną arba pakeičia raišką. EDID emuliacija išlaiko monitoriaus informaciją, todėl kompiuteris „mano”, kad monitorius vis dar prijungtas, net kai jis neaktyvus.
Nuotolinis valdymas – jei KVM stovi sunkiai pasiekiamoje vietoje (pavyzdžiui, po stalu ar už kompiuterių), nuotolinio valdymo pultelis gali būti tikras išgelbėjimas. Kai kurie modeliai net palaiko infraraudonųjų spindulių pultus, kaip televizorių.
Kabeliai ir jungčių tipai – kas turi būti dėžutėje?
Viena iš didžiausių nusivylimo priežasčių perkant KVM – tai suvokimas, kad dėžutėje nėra visų reikalingų kabelių. Kai kurie gamintojai prideda pilną kabelių komplektą, kiti – tik patį įrenginį. Prieš perkant būtinai patikrinkite, kas įeina į komplektaciją.
HDMI, DisplayPort ar VGA – štai pagrindiniai vaizdo perdavimo standartai, su kuriais susiduriate. Šiuolaikiniai kompiuteriai ir monitoriai dažniausiai naudoja HDMI arba DisplayPort. VGA jau gerokai pasenęs, bet vis dar galite jį rasti senesniuose įrenginiuose. Jei turite skirtingų tipų jungtis, ieškokite KVM su mišriomis jungtimis arba būkite pasirengę pirkti adapterius.
Kabelių kokybė irgi turi reikšmės. Jei norite perduoti 4K vaizdą 60Hz dažniu, reikia naudoti tinkamus kabelius. Pigūs HDMI kabeliai gali nepalaikyti aukšto pralaidumo, todėl gaunate žemesnę raišką ar dažnį. DisplayPort kabeliai paprastai patikimesni aukštoms raiškoms, bet jie ir brangesni.
Kabelių ilgis – dar vienas svarbus aspektas. Standartiniai kabeliai komplekte dažnai būna 1-1.5 metro ilgio. Jei jūsų kompiuteriai stovi toliau, reikės ilgesnių kabelių. Bet čia svarbu žinoti, kad HDMI ir DisplayPort signalai silpnėja esant ilgiems kabeliams. Virš 5 metrų jau gali reikėti aktyvių (su signalo stiprintuvais) kabelių.
Praktiniai patarimai ir dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – pirkti per pigų KVM ir tikėtis profesionalaus veikimo. Jei rasite KVM už 20 eurų, kuris skelbia palaikantis 4K ir turintis keturis prievadus, greičiausiai kažkas čia ne taip. Tokie įrenginiai dažnai turi problemų su vaizdo kokybe, signalo vėlavimu ar suderinamumu. Geriau pridėti dar 30-50 eurų ir gauti patikimą įrenginį, kuris veiks be problemų.
Nepamiršite patikrinti, ar jūsų operacinė sistema palaiko greitą USB įrenginių perjungimą. Linux sistemose kartais gali tekti papildomai konfigūruoti, kad klaviatūra ir pelė būtų teisingai atpažįstamos po perjungimo. macOS paprastai veikia be problemų, bet kai kurios specifinės funkcijos (kaip Touch ID) neveiks per KVM.
Jei planuojate naudoti kelis monitorius, situacija tampa sudėtingesnė. Egzistuoja dual-monitor KVM, bet jie kainuoja gerokai daugiau. Alternatyva – naudoti du atskirus KVM, bet tada teks perjungti juos atskirai, kas nėra labai patogu. Kai kurie žmonės renkasi hibridinį sprendimą – vieną monitorių per KVM, o kitą – tiesiogiai prijungtą prie pagrindinio kompiuterio.
Maitinimas – dar vienas dalykas, kurį lengva praleisti. Kai kurie KVM maitinami per USB (bus powered), kiti reikalauja išorinio maitinimo šaltinio. USB maitinami modeliai yra patogesni – mažiau laidų ant stalo, bet jie paprastai palaiko mažiau funkcijų ir gali turėti problemų su energijai imliais USB įrenginiais.
Ar verta investuoti į brangesnį modelį?
Kaip ir daugelyje technologijų sričių, KVM pasaulyje kaina dažnai atspindi kokybę, bet ne visada. Yra keletas aspektų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį sprendžiant, kiek išleisti.
Patikimumas ir garantija – žinomi gamintojai kaip ATEN, Belkin, StarTech ar IOGEAR paprastai siūlo ilgesnes garantijas ir geresnį klientų aptarnavimą. Jei KVM sugenda po metų, o jūs naudojate jį kasdieniam darbui, norėsite, kad problema būtų išspręsta greitai. Kinų no-name prekės ženklai gali veikti puikiai, bet jei kyla problemų, palaikymo gali tiesiog nebūti.
Signalo kokybė ir vėlavimas – brangesni KVM naudoja geresnius komponentus, kurie užtikrina sklandesnį vaizdo perdavimą ir mažesnį vėlavimą. Jei žaidžiate žaidimus ar dirbate su video montavimu, kur kiekviena milisekundė svarbi, pigus KVM gali būti nepriimtinas. Profesionalūs modeliai skelbia vėlavimą mažesnį nei 1ms, o pigūs gali turėti 10-20ms ar net daugiau.
Ilgaamžiškumas – mechaniniai komponentai, ypač mygtukai ir jungtys, nusidėvi. Kokybiški KVM naudoja geresnius jungiklius, kurie išlaiko šimtus tūkstančių perjungimų. Pigūs modeliai gali pradėti „kaprizuoti” po kelių mėnesių intensyvaus naudojimo – mygtukai tampa nejautrūs, jungtys atsilaisvina.
Papildomos funkcijos, apie kurias minėjome anksčiau – garso perdavimas, USB 3.0, EDID emuliacija – dažniausiai randamos tik vidutinės ir aukštesnės klasės modeliuose. Jei šios funkcijos jums svarbios, tiesiog nerasite jų pigesnėse kategorijose.
Taigi, ar verta mokėti daugiau? Jei KVM naudojate kasdien ir jis yra svarbi jūsų darbo įrangos dalis, atsakymas greičiausiai – taip. Jei reikia tik retkarčiais perjungti tarp dviejų kompiuterių ir neturite ypatingų reikalavimų vaizdo kokybei, vidutinės klasės modelis puikiai tiks. Pigiausi variantai gali būti priimtini tik labai paprastiems scenarijams ar laikinam naudojimui.
Kai KVM jau ant stalo – ko tikėtis ir kaip išspręsti problemas
Prijungę naują KVM, tikriausiai pastebėsite, kad ne viskas veikia idealiai iš karto. Tai normalu, ir dauguma problemų turi paprastus sprendimus. Viena dažniausių – pelės žymeklio „šokinėjimas” arba nejautrus reagavimas. Dažniausiai tai sprendžiama atjungus ir vėl prijungus pelę, arba perjungus KVM kelis kartus pirmyn ir atgal. Kai kurie KVM turi „reset” funkciją, kuri padeda išspręsti tokias problemas.
Jei viename kompiuteryje viskas veikia puikiai, o kitame – ne, problema greičiausiai yra ne KVM, o kompiuterio USB ar vaizdo plokštės tvarkyklėse. Verta atnaujinti tvarkykles ir patikrinti, ar BIOS nustatymuose USB palaikymas yra pilnai įjungtas. Kai kurios motininės plokštės turi „legacy USB” režimą, kuris gali padėti su suderinamumu.
Vaizdo kokybės problemos – mirgėjimas, artefaktai, netikėtas raiškos pasikeitimas – dažniausiai susiję su kabeliais arba EDID nustatymais. Pabandykite naudoti trumpesnius, kokybiškesnius kabelius. Jei KVM turi EDID nustatymų meniu, pabandykite rankiniu būdu nustatyti monitoriaus parametrus.
Kai kurie žmonės susiduria su problema, kai kompiuteris neužsikrauna arba neatsiranda BIOS ekranas, kai klaviatūra prijungta per KVM. Tai nutinka dėl to, kad BIOS bando aptikti klaviatūrą anksčiau, nei KVM spėja ją inicializuoti. Sprendimas – arba prijungti klaviatūrą tiesiogiai krovimo metu, arba BIOS nustatymuose išjungti „USB keyboard detection” ar panašią funkciją.
Garso problemos paprastai atsiranda, kai operacinė sistema „pamiršta” garso įrenginį po perjungimo. Windows sistemose tai sprendžiama nustatant garso įrenginį kaip numatytąjį ir išjungus automatinį įrenginių perjungimą. macOS paprastai geriau tvarko tokias situacijas automatiškai.
Galiausiai, jei viskas atrodo veikiant teisingai, bet jaučiate nedidelį vėlavimą ar „lagą”, tai gali būti normalus to konkretaus KVM apribojimas. Profesionalūs modeliai turi beveik nematomą vėlavimą, bet biudžetiniai variantai gali turėti pastebimą signalo apdorojimo laiką. Jei tai jums kritiška, deja, teks ieškoti geresnio modelio.
Pasirinkti tinkamą KVM jungiklį nėra sudėtinga, jei žinote, ko jums reikia ir į ką atkreipti dėmesį. Svarbiausia – realistiškai įvertinti savo poreikius, nepasiduoti pagundai pirkti per pigų įrenginį ir nepersimokėti už funkcijas, kurių niekada nenaudosite. Geras KVM gali tarnauti daugelį metų ir realiai pagerinti jūsų darbo su keliais kompiuteriais patirtį, todėl verta skirti laiko ir išsirinkti tinkamą variantą.