Kai žmogus pirmą kartą bando išsirinkti kompiuterines ausines su mikrofonu, dažniausiai atsitrenkia į tą patį klausimą – kodėl viena pora kainuoja 20 eurų, o kita 200, jei abi atrodo panašiai ir abiejose yra tas pats mikrofono strypelis? Atsakymas slypi ne išorėje, o viduje – konstrukcijoje, elektronikoje ir tame, kaip garsas iš tikrųjų keliauja iš kompiuterio į ausis ir atgal į pašnekovą. Šiame straipsnyje pabandysiu išnarplioti, į ką verta atkreipti dėmesį, kai renkiesi ausines žaidimams, darbui nuotoliu ar tiesiog pokalbiams su artimaisiais internetu.
Kodėl „geros ausinės” ir „geros ausinės su mikrofonu” yra skirtingi dalykai
Daugelis žmonių galvoja, kad ausinės su mikrofonu – tai tiesiog įprastos ausinės, prie kurių pritvirtintas papildomas garso ėmimo įrenginys. Iš dalies taip ir yra, tačiau realybėje tokia kombinacija reikalauja kompromisų. Mikrofonas turi savo elektroninę grandinę, kuri kartais gali kelti trukdžius garsiakalbių darbui, o pati ausinių konstrukcija turi būti sustiprinta, kad išlaikytų papildomą svorį ir vielas.
Būtent todėl grynai muzikai skirtos ausinės (be mikrofono) dažnai skamba geriau už tos pačios kainos „gaming” modelius – gamintojui nereikia dalies biudžeto skirti mikrofono komponentui. Tad jei kompiuterio ausinės tau reikalingos ir pokalbiams, ir muzikai, ir žaidimams, verta suprasti, kad idealaus visų sričių lyderio nėra – yra tik geras balansas tarp poreikių.
Garso kokybė: ką iš tikrųjų reiškia tos techninės charakteristikos
Pažiūrėjus į bet kurių ausinių specifikacijų lentelę, akys apsirasoja nuo skaičių – 20Hz-20000Hz, 32 omai, 50mm driveris ir taip toliau. Iš tiesų ne visi šie skaičiai vienodai svarbūs kasdieniam vartotojui.
Driverio (garsiakalbio elemento) dydis dažniausiai svyruoja nuo 40 iki 53 milimetrų. Didesnis driveris teoriškai gali sukurti stipresnį žemų dažnių (boso) atspindį, bet praktikoje daugiau reikšmės turi to driverio kokybė, o ne vien dydis. Matęs esu 40mm driverius, skambančius geriau nei 53mm konkurentai – viskas priklauso nuo membranos medžiagos ir korpuso akustikos.
Varža (omai) nurodo, kiek galios reikia ausinėms, kad jos skambėtų garsiai. Kompiuteriui prijungtos ausinės dažniausiai turi 32 omų varžą – tai patogus vidurkis, kurį gali „patempti” tiek nešiojamo kompiuterio garso plokštė, tiek išorinis stiprintuvas. Jei varža siekia 150-300 omų, tokioms ausinėms greičiausiai prireiks atskiro stiprintuvo, kad garsas būtų pakankamai stiprus – tai jau labiau audiofilų teritorija nei kasdienis kompiuterio naudojimas.
Dažnių diapazonas (pvz., 20Hz-20000Hz) rodo teorinę ribą, kurią ausinės gali atkurti, tačiau žmogaus ausis vis tiek negirdi visų šių dažnių vienodai gerai, o ir gamintojai šį skaičių dažnai nurodo optimistiškai. Geriau pasitikėti savo ausimis testuojant, nei skaičiais popieriuje.
Mikrofonas – širdis, apie kurią pamirštama
Kai kalbame apie ausines su mikrofonu, dažnai pagrindinis dėmesys skiriamas garsiakalbiams, o mikrofonas lieka kažkur šešėlyje. Tuo tarpu būtent mikrofonas nulemia, ar kolegos per Zoom skambutį tave supras iš pirmo karto, ar teks kartoti tris kartus.
Kompiuterinėse ausinėse dažniausiai sutinkami elektretiniai kondensatoriniai mikrofonai – jie kompaktiški, pigūs gaminti ir gana neblogai atkuria žmogaus balsą. Brangesniuose modeliuose kartais naudojami tikri kondensatoriniai elementai, kurie jautresni ir tiksliau perduoda balso niuansus, bet tuo pačiu labiau „girdi” foninius triukšmus – klaviatūros paspaudimus, vėdinimo sistemos ūžesį, gatvės triukšmą.
Svarbu ir tai, kaip mikrofonas pritvirtintas. Lankstus strypelis leidžia jį pastumti arčiau ar toliau nuo burnos, kai kurie modeliai turi galimybę mikrofoną visiškai pakelti aukštyn, kad jis neveiktų, kai nenaudojamas – patogu, jei dažnai pamiršti mygtuką nutildyti. Yra ir kitas formatas – įmontuotas mikrofonas pačiame ausinių korpuse, dažnai matomas belaidžiuose ar sportiniuose modeliuose. Toks sprendimas atrodo elegantiškiau, tačiau paprastai duoda prastesnę garso kokybę, nes mikrofonas yra toliau nuo burnos.
Laidinės ar belaidės – amžinas pasirinkimas
Šis klausimas kelia daugiausiai diskusijų forumuose, ir tiesa yra ta, kad abu variantai turi vietą priklausomai nuo naudojimo scenarijaus.
Laidinės ausinės beveik visada garantuoja stabilesnę, be uždelsimo (latency) transliuojamą garso signalą. Tai kritiškai svarbu, jei žaidi konkurencinius žaidimus, kur milisekundės sprendžia baigtį, arba jei dirbi su garso montažu, kur bet koks vėlavimas gadina viską. Be to, laidinės ausinės nereikalauja įkrovimo – jos veikia tol, kol veikia laidas.
Belaidės ausinės savo ruožtu suteikia laisvę judėti, nesipainiodamos po stalą laidais. Šiuolaikinės belaidės (2.4GHz jungiklio arba Bluetooth) technologijos smarkiai sumažino uždelsimą, tačiau vis dar egzistuoja rizika, kad batarėja išsikraus pačiu netinkamiausiu momentu – pavyzdžiui, per svarbų darbinį pokalbį. Taip pat verta žinoti, kad Bluetooth ausinės, naudojant tam tikrus profilius (kai įjungtas mikrofonas), dažnai suprastina garsiakalbių kokybę – tai techninis Bluetooth protokolo ribotumas, apie kurį mažai kas kalba parduotuvėse.
Ausinių forma ir kaip ji veikia ilgalaikį komfortą
Jei praleidi prie kompiuterio po kelias valandas per dieną, komfortas tampa svarbesnis nei bet kokia techninė specifikacija. Yra trys pagrindiniai tipai:
- Apgaubiančios (over-ear) – ausys visiškai patenka į pagalvėlę, geriau izoliuoja nuo išorinio triukšmo, bet vasarą po kelių valandų ausys gali imti prakaituoti.
- Uždedamos ant ausų (on-ear) – lengvesnės, kompaktiškesnės, bet spaudžia ausies kremzlę, ilgainiui gali sukelti diskomfortą.
- Į ausies kanalą įstatomos su mikrofonu ant laido – patogios kelionėms, bet garso izoliacija ir mikrofono kokybė paprastai prastesnė.
Galvos lanko medžiaga taip pat svarbi. Metalinis rėmas su odiniu apmušalu ilgiau tarnauja, bet gali spausti viršugalvį po ilgesnio laiko. Plastikiniai lankstesni lankai paskirsto svorį tolygiau, tačiau kartais atrodo mažiau patikimai. Jei perki asmeniškai parduotuvėje, pusvalandį pasivaikščiok su ausinėmis ant galvos prieš sprendimą – kai kurie diskomforto atvejai išryškėja tik po 20-30 minučių, ne per pirmas sekundes.
Jungtys ir suderinamumas – detalė, kurią lengva pamiršti
Prieš perkant, verta patikrinti, koks jungties tipas tinka tavo kompiuteriui. Senesni kompiuteriai ir garso plokštės dažnai turi atskirus 3.5mm lizdus ausinėms ir mikrofonui – tokiu atveju reikės arba ausinių su dviem kabeliais, arba adapterio. Naujesni nešiojamieji kompiuteriai dažnai turi vieną combo lizdą, kuriame sujungtos abi funkcijos.
USB jungtis (tiek USB-A, tiek USB-C) yra universalesnis sprendimas – tokiu atveju garso plokštė integruota pačiose ausinėse arba specialiame adapteryje, tad nesvarbu, ar kompiuteris turi atskirus lizdus, ar ne. Papildomas privalumas – USB ausinės dažnai turi geresnę mikrofono kokybę, nes garso apdorojimas nepriklauso nuo pigios kompiuterio garso plokštės.
Jei planuoji naudoti ausines ir su telefonu, ir su konsole, patikrink suderinamumą iš anksto – kai kurios „gaming” ausinės su proprietariniais USB adapteriais tiesiog neveiks su PlayStation ar Xbox be papildomo adapterio, o Bluetooth versijos gali neturėti reikiamo kodeko konkrečiam įrenginiui.
Kainų segmentai ir ką realiai gauni už pinigus
Rinkoje ausinės su mikrofonu prasideda nuo maždaug 15-20 eurų ir gali kainuoti kelis šimtus. Verta suprasti, kur eina pinigai skirtinguose segmentuose.
Iki 30 eurų segmente dažniausiai gauni funkcionalų, bet ne itin ilgaamžį produktą – plastikinės detalės, paprastas mikrofonas, dažnai be jokios triukšmo izoliacijos. Tinka retkarčiais pokalbiams ar nereikalaujantiems žaidimams.
30-80 eurų diapazone jau atsiranda geresnė medžiagų kokybė, patogesnės pagalvėlės, kai kuriuose modeliuose – nuimamas mikrofonas ar patobulinta triukšmo redukcija. Šis segmentas dažniausiai yra optimaliausias vidutiniam vartotojui.
Virš 100 eurų dažniausiai moki už prekės ženklą, papildomas funkcijas (erdvinis garsas, RGB apšvietimas, programinė įranga garso profiliams keisti) arba tikrai aukštos kokybės akustinius komponentus. Čia jau reikia įvertinti, ar realiai naudosiesi visomis tomis papildomomis funkcijomis, ar tiesiog mokėsi už marketingą.
Kaip viską sudėlioti į galvą prieš einant į parduotuvę
Jeigu reikėtų viską suglausti į praktinį veiksmų planą, jis atrodytų maždaug taip. Pirmiausia, atsakyk sau į klausimą – kam realiai naudosi ausines dažniausiai? Jei tai daugiausia darbiniai skambučiai, mikrofono kokybė ir triukšmo izoliacija turėtų būti prioritetas numeris vienas, o brangūs garsiakalbiai su galingu žemų dažnių atkūrimu tau iš esmės nereikalingi. Jei žaidi konkurencinius šaudykles, rink laidines ausines su mažu uždelsimu ir geru erdviniu garso suvokimu, kad girdėtum priešo žingsnius iš tikslios pusės.
Antra, neišleisk viso biudžeto vien žiūrėdamas į skaičius specifikacijų lentelėje. Perskaityk realių vartotojų atsiliepimus, ypač apie mikrofono kokybę – daug parduotuvių aprašymuose tiesiog perrašo gamintojo pateiktus duomenis, o realų vaizdą apie tai, kaip mikrofonas skamba kitam pašnekovui, gausi tik iš vaizdo apžvalgų su realiais garso pavyzdžiais.
Trečia, jei yra galimybė, prieš perkant paklausk parduotuvėje, ar galima išbandyti ausines fiziškai – bent jau uždėti ant galvos ir pajusti spaudimą. Odos alergijos dirbtinei odai, per stiprus spaudimas akiniams (jei nešioji akinius) ar tiesiog netinkamas dydis gali paversti net geriausią techniškai produktą nemaloniu kasdieniu palydovu.
Ir galiausiai – neapsigauk dėl žymeklio „gaming” ant dėžutės. Daug puikių, patikimų ausinių su geru mikrofonu neturi jokio agresyvaus dizaino ar RGB apšvietimo, o tiesiog atlieka savo darbą tyliai ir efektyviai. Kartais paprasčiausias, be jokių papildomų žymeklių pasirinkimas pasirodo esąs tas, kuris tarnaus ilgiausiai ir skambės geriausiai būtent tau.