Kas tas Pi-hole ir kodėl jis tapo tokiu populiariu
Jei kada nors svajojote apie internetą be erzinančių reklamų, tai Pi-hole yra būtent tas įrankis, kuris gali paversti šią svajonę realybe. Tai nemokamas, atviro kodo programinės įrangos sprendimas, kuris veikia kaip DNS serveris ir efektyviai blokuoja reklamas visame jūsų namų tinkle. Skirtingai nei naršyklės plėtiniai, kurie veikia tik konkrečioje naršyklėje, Pi-hole apsaugo visus įrenginius – nuo išmaniųjų televizorių iki telefonų ir planšečių.
Pavadinimas kilo iš fakto, kad šis sprendimas dažniausiai buvo diegiamas ant Raspberry Pi minikompiuterių, nors dabar jį galima paleisti praktiškai bet kurioje sistemoje. Pagrindinis privalumas – tai tinklo lygio apsauga, kuri veikia automatiškai visiems prijungtiems įrenginiams, be jokių papildomų konfigūracijų kiekviename iš jų.
Kaip Pi-hole blokuoja reklamas techniškai
Principas gana paprastas, bet genialus. Kai jūsų įrenginys bando pasiekti kokį nors puslapį, pavyzdžiui, www.naujienos.lt, jis pirmiausia turi sužinoti šio domeno IP adresą. Tam naudojamas DNS (Domain Name System) serveris – tai tarsi interneto telefonų knyga, kuri verčia žmonėms suprantamus pavadinimus į kompiuteriams suprantamus skaičius.
Pi-hole įsiterpia būtent į šį procesą. Kai jūsų kompiuteris klausia „koks yra ads.erzinanti-reklama.com IP adresas?”, Pi-hole patikrina savo juodąjį sąrašą. Jei šis domenas yra žinomas kaip reklaminis, Pi-hole tiesiog atsako „šito nėra” arba nukreipia į nieką. Rezultatas? Reklama net nebando užsikrauti, todėl puslapiai kraunasi greičiau, o jūsų duomenų srautas nešvaistomas.
Sistema naudoja reguliariai atnaujinamus sąrašus, kuriuose yra milijonai žinomų reklamų, sekimo ir kenkėjiškų domenų. Kai kurie šie sąrašai yra labai išsamūs ir apima ne tik tradicines reklamas, bet ir telemetrijos serverius, kurie renka informaciją apie jūsų veiklą.
Ko jums reikės pradėti
Gera žinia – Pi-hole nereikalauja brangios įrangos. Paprasčiausias Raspberry Pi Zero W, kainuojantis apie 10-15 eurų, puikiai susidoros su šia užduotimi. Tačiau galite naudoti ir galingesnius modelius kaip Raspberry Pi 4, arba net seną nešiojamąjį kompiuterį, kuris dulka spintoje.
Jei pasirinksite Raspberry Pi kelią, jums dar reikės:
- MicroSD kortelės (bent 8GB, nors užteks ir 4GB)
- Maitinimo šaltinio (oficialus Raspberry Pi maitinimo blokas arba bet koks 5V USB įkroviklis)
- Interneto ryšio (geriausia per laidą, bet veikia ir per WiFi)
- Kompiuterio SD kortelės skaitytuvui
Alternatyviai, galite įdiegti Pi-hole į Docker konteinerį savo jau veikiančiame serveryje, virtualią mašiną ar net į seną stacionarų kompiuterį su Linux sistema. Aš pats pradėjau su Raspberry Pi 3B+, bet vėliau perkėliau į savo namų serverį, nes ten jis veikia kartu su kitomis paslaugomis.
Diegimo procesas žingsnis po žingsnio
Pradėkime nuo Raspberry Pi varianto, nes tai populiariausias pasirinkimas. Pirmiausia reikia paruošti operacinę sistemą. Atsisiųskite Raspberry Pi Imager programą iš oficialios svetainės ir įrašykite Raspberry Pi OS Lite versiją į microSD kortelę. Lite versija neturi grafinio interfeiso, bet Pi-hole jo ir nereikia – viskas valdoma per žiniatinklio sąsają.
Prieš ištraukdami kortelę iš kompiuterio, sukurkite tuščią failą pavadinimu „ssh” (be jokio plėtinio) boot particijoje. Tai įjungs SSH prieigą, kad galėtumėte prisijungti prie Raspberry Pi per tinklą. Jei naudosite WiFi, dar reikės sukurti failą „wpa_supplicant.conf” su jūsų WiFi duomenimis.
Įkiškite kortelę į Raspberry Pi, prijunkite maitinimą ir palaukite minutę, kol sistema įsikraus. Dabar per SSH klientą (Windows naudotojams rekomenduoju PuTTY) prisijunkite prie įrenginio. Numatytasis vartotojo vardas yra „pi”, o slaptažodis „raspberry”.
Pirmas dalykas po prisijungimo – atnaujinkite sistemą:
sudo apt update sudo apt upgrade -y
Dabar pats smagiausias žingsnis – Pi-hole diegimas. Tai daroma viena komanda:
curl -sSL https://install.pi-hole.net | bash
Diegimo vedlys paklaus kelių klausimų. Pasirinkite savo tinklo sąsają (paprastai eth0 laidui arba wlan0 WiFi), DNS teikėją (aš rekomenduoju Cloudflare 1.1.1.1 arba Google 8.8.8.8), ir patvirtinkite, kad norite įdiegti žiniatinklio administravimo sąsają. Labai svarbu – užsirašykite slaptažodį, kurį sistema sugeneruos pabaigoje!
Konfigūravimas ir pritaikymas jūsų poreikiams
Po sėkmingo diegimo, atverkite naršyklę ir įveskite jūsų Pi-hole IP adresą su „/admin” pabaigoje, pavyzdžiui: http://192.168.1.100/admin. Pamatysite gražią kontrolės panelę su statistika apie užblokuotas reklamas.
Pirmiausia rekomenduoju pakeisti tą automatiškai sugeneruotą slaptažodį į kažką įsimintiną. SSH prisijungę prie Pi-hole, įveskite:
pihole -a -p
Sistema paklaus naujo slaptažodžio. Dabar galite ramiai prisijungti prie administravimo sąsajos.
Numatytieji blokavimo sąrašai yra geri, bet galite juos išplėsti. Eikite į „Group Management” → „Adlists” ir pridėkite papildomų sąrašų. Populiarūs pasirinkimai:
- OISD Big List – išsamus sąrašas su milijonais domenų
- Steven Black’s Unified Hosts – sujungia kelis patikimus šaltinius
- EasyList – daugiausia orientuotas į tradicines reklamas
Po sąrašų pridėjimo, nepamirškite atnaujinti Gravity (taip vadinamas Pi-hole domenų sąrašų duomenų bazė):
pihole -g
Tinklo įrenginių nukreipimas į Pi-hole
Dabar turite veikiantį Pi-hole, bet jūsų įrenginiai dar nežino, kad turėtų jį naudoti. Yra du pagrindiniai būdai tai padaryti.
Pirmasis būdas – per maršrutizatorių (rekomenduojama)
Prisijunkite prie savo namų maršrutizatoriaus administravimo sąsajos (paprastai 192.168.1.1 arba 192.168.0.1). Ieškokite DHCP nustatymų ir pakeiskite pirminį DNS serverį į jūsų Pi-hole IP adresą. Antrinis DNS gali būti 1.1.1.1 arba 8.8.8.8 atsarginiam variantui. Kai kurie žmonės rekomenduoja palikti antrą DNS tuščią, kad įrenginiai nenuslenktų pro Pi-hole, jei jis laikinai neveiktų.
Antrasis būdas – kiekviename įrenginyje atskirai
Jei negalite arba nenorite keisti maršrutizatoriaus nustatymų, galite rankiniu būdu nustatyti DNS kiekviename įrenginyje. Windows kompiuteryje tai daroma per „Network and Sharing Center” → „Change adapter settings” → dešiniu pelės mygtuku ant jūsų tinklo → „Properties” → „Internet Protocol Version 4” → „Use the following DNS server addresses”.
Telefonuose ir planšetėse paprastai reikia eiti į WiFi nustatymus, ilgai paspausti ant jūsų tinklo pavadinimo ir pakeisti DNS nustatymus iš „DHCP” į „Static”.
Kasdienė priežiūra ir problemos, su kuriomis susidursite
Pi-hole yra gana nepriklausomas, bet kartais reikia įsikišti. Dažniausia problema – kai kurie puslapiai neveikia tinkamai, nes Pi-hole užblokavo kažką, kas iš tikrųjų reikalinga. Pavyzdžiui, kai kurie internetinių parduotuvių mokėjimo mechanizmai naudoja domenus, kurie atrodo kaip reklamų sekėjai.
Kai taip nutinka, turite dvi galimybes. Galite laikinai išjungti Pi-hole 30 sekundžių, 5 minučių ar ilgesniam laikui per administravimo sąsają. Arba galite peržiūrėti Query Log ir rasti, kuris domenas buvo užblokuotas, tada pridėti jį į baltąjį sąrašą (Whitelist).
Baltajam sąraše turėčiau keletą domenų, kurie man yra svarbūs:
- s.youtube.com – be šito YouTube rekomenduojami video neveikia
- device-metrics-us.amazon.com – Kindle sinchronizacija
- clients4.google.com – kai kurios Google paslaugos
Kartą per mėnesį verta atnaujinti blokavimo sąrašus. Tai galite padaryti automatiškai per „Tools” → „Update Gravity”, arba nustatyti automatinį atnaujinimą per cron užduotį.
Pažangesnės funkcijos ir optimizavimas
Kai jau įsigyvensite su bazine konfigūracija, galite eksperimentuoti su pažangesnėmis funkcijomis. Viena iš jų – DHCP serverio įjungimas pačiame Pi-hole. Tai leidžia visiškai kontroliuoti, kurie įrenginiai gauna kokius DNS serverius, ir galite matyti įrenginių pavadinimus statistikoje, o ne tik IP adresus.
Conditional Forwarding funkcija leidžia Pi-hole atpažinti jūsų vietinius įrenginius pagal pavadinimus. Tai ypač naudinga, kai žiūrite į Query Log ir norite žinoti, ar tai jūsų telefonas, ar televizorius bando pasiekti kažkokį keistą domeną.
Grupių valdymas yra galinga funkcija, leidžianti skirtingiems įrenginiams taikyti skirtingas blokavimo taisykles. Pavyzdžiui, galite sukurti „Vaikai” grupę su griežtesniu blokavimu ir priskirti jiems vaikų planšetes bei kompiuterius.
Jei esate tikras entuziastas, galite integruoti Pi-hole su Unbound – rekursyviu DNS serveriu, kuris leidžia visiškai apeiti trečiųjų šalių DNS teikėjus ir tiesiogiai kreiptis į šakninius DNS serverius. Tai pagerina privatumą, nors šiek tiek sulėtina DNS užklausas.
Ką daryti, kai viskas jau veikia
Po kelių savaičių naudojimo pastebėsite, kad Pi-hole tapo neatsiejama jūsų namų tinklo dalimi. Mano sistema vidutiniškai blokuoja apie 25-30% visų DNS užklausų, o tai reiškia greitesnius puslapių įkėlimus ir mažesnį duomenų srautą.
Reguliariai peržiūrėkite statistiką – tai ne tik įdomu, bet ir naudinga. Kartais pamatysite, kad kažkoks įrenginys daro šimtus užklausų į keistus domenus. Taip aš sužinojau, kad mano išmanusis televizorius bando siųsti telemetriją kas kelias sekundes, net kai juo nenaudojuosi.
Nepamirškite pasidaryti atsarginių kopijų. Pi-hole turi integruotą Teleporter funkciją „Settings” → „Teleporter”, kuri eksportuoja visą konfigūraciją į vieną failą. Jei kada nors sugenda SD kortelė ar reikia perkelti į kitą įrenginį, galėsite viską atkurti per kelias minutes.
Dar vienas patarimas – stebėkite Pi-hole bendruomenę Reddit’e ir oficialiame forume. Ten rasite naujausių blokavimo sąrašų, sprendimų problemoms ir įdomių naudojimo atvejų. Kartais žmonės dalijasi tikrai išradingais būdais, kaip išspausti maksimumą iš šio įrankio.
Ir paskutinis dalykas – būkite pasirengę, kad draugai ir šeimos nariai pradės klausti, kodėl jūsų namuose internetas toks greitas ir be reklamų. Pi-hole yra vienas iš tų projektų, kurie realiai pagerina kasdienę patirtį, ir tikrai verta skirti valandą kitą jo įdiegimui bei konfigūravimui.