Sėdi sau prie kompiuterio, žiūri filmą arba baigsi rašyti svarbų dokumentą, ir staiga – ekranas nutemsta, girdisi ventiliatoriaus ūžesys, ir po kelių sekundžių vėl matai Windows logotipą ar BIOS ekraną. Kompiuteris persikrovė pats, be jokio tavo įsikišimo. Pažįstama situacija? Tai viena iš tų problemų, kurios erzina ne todėl, kad sudėtingos, o todėl, kad priežasčių gali būti dešimtys, ir dažnai neaišku, nuo ko pradėti ieškoti sprendimo.
Šiame straipsnyje pažiūrėsime, kas realiai vyksta kompiuterio viduje tokiu momentu, kodėl taip atsitinka ir ką su tuo galima daryti. Be jokios paslapties atskleisiu iš karto – dažniausiai kaltas arba perkaitimas, arba maitinimo šaltinis, arba programinė įranga. Bet eikime iš eilės.
Kas iš tikrųjų vyksta persikrovimo metu
Kompiuteris nėra vienas didelis mechanizmas – tai visa sistema komponentų, kurie nuolat bendrauja tarpusavyje ir stebi vienas kitą. Procesorius, atmintis, maitinimo šaltinis, plokštė – visi jie turi savo apsaugos mechanizmus. Kai kuris nors komponentas aptinka, kad kažkas negerai (pavyzdžiui, įtampa nukrito žemiau leistinos ribos arba temperatūra peršoko kritinę ribą), sistema tiesiog nusprendžia – geriau persikrauti, nei rizikuoti sugadinti aparatinę įrangą arba sukelti duomenų praradimą.
Tai iš esmės apsauginis mechanizmas, panašus į saugiklį namuose. Kai elektros grandinėje kažkas ne taip, saugiklis išjungia srovę, kad neužsidegtų laidai. Kompiuteryje veikia panašiai – tik vietoj saugiklio dirba specialūs jutikliai ir valdikliai, kurie stebi įtampą, temperatūrą, ir kai reikia, siunčia signalą sistemai persikrauti arba visai išsijungti.
Svarbu suprasti, kad staigus persikrovimas skiriasi nuo įprasto perkrovimo, kurį darai pats per Windows meniu. Toks „force restart” dažniausiai vyksta be jokio įspėjimo, be galimybės išsaugoti darbą, ir tai jau savaime rodo, kad problema yra rimtesnė nei paprastas programinis strigimas.
Perkaitimas – tikriausiai dažniausia priežastis
Jeigu turėčiau statyti lažybas, kas kaltas dėl daugumos atvejų, statyčiau ant perkaitimo. Procesorius ir vaizdo plokštė šiuolaikiniuose kompiuteriuose gali sukelti nemažai šilumos, ypač žaidžiant reiklius žaidimus ar dirbant su vaizdo redagavimu. Kai temperatūra pasiekia gamintojo nustatytą kritinę ribą (dažniausiai apie 90-100 laipsnių Celsijaus procesoriui), sistema tiesiog priverstinai išsijungia arba persikrauna, kad apsaugotų lustą nuo fizinio pažeidimo.
Kodėl kompiuteris perkaista? Priežasčių gali būti kelios – dulkės, susikaupusios ventiliatoriuose ir radiatoriuose, sausas termopasta, kuri jau seniai neatlieka savo funkcijos, arba tiesiog per silpna aušinimo sistema tam darbui, kurį atlieka kompiuteris. Senesniuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose ši problema itin dažna, nes vidus prigrūstas mažai vietos, o dulkės susikaupia greitai ir blokuoja oro tekėjimą.
Patikrinti, ar tikrai kalta temperatūra, nesunku – yra nemokamų programų kaip HWMonitor arba Core Temp, kurios rodo realaus laiko temperatūros duomenis. Jei matai, kad prieš pat persikrovimą temperatūra šoktelėjo į 95-100 laipsnių ribą, tai jau beveik neabejotina diagnozė.
Maitinimo šaltinis – tylusis kaltininkas
Čia jau mažiau akivaizdi, bet labai dažna priežastis. Maitinimo šaltinis (angliškai PSU) tiekia elektrą visiems komponentams, ir jeigu jis nebegali stabiliai tiekti reikiamos galios – ypač apkrovos metu, kai vaizdo plokštė reikalauja daugiau energijos – sistema gali persikrauti arba tiesiog užgesti.
Tai dažnai nutinka, kai žmogus atnaujina vaizdo plokštę į galingesnę, bet palieka seną maitinimo šaltinį, kuris tiesiog nebegali aprūpinti sistemos pakankama galia. Kitas atvejis – pats maitinimo šaltinis sensta, kondensatoriai viduje degraduoja, ir jis nebegali stabiliai tiekti įtampos, net jei nominali galia atrodo pakankama popieriuje.
Yra ir trečia varianto – elektros tinklo problemos namuose. Jeigu elektros tinklas nestabilus, įtampos svyravimai gali sukelti panašius simptomus. Čia gali padėti nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS), kuris stabilizuoja įtampą ir apsaugo nuo staigių šuolių.
Windows atnaujinimai ir sistemos klaidos
Ne visada kaltas geležis. Kartais problema slypi programinėje pusėje. Windows sistema turi savybę automatiškai persikrauti po tam tikrų atnaujinimų, ir jeigu tas procesas kažkur užstringa arba vyksta netinkamu metu, gali atrodyti, kad kompiuteris tiesiog savaime nusprendė persikrauti.
Dar viena dažna priežastis – vadinamasis Blue Screen of Death (BSOD), tas garsusis mėlynas ekranas su klaidos kodu. Windows numatytoji nuostata – automatiškai persikrauti po kritinės sistemos klaidos, ir jeigu tai vyksta greitai, vartotojas gali net nespėti perskaityti klaidos pranešimo prieš kompiuteriui vėl paleidžiant sistemą.
Norint pamatyti, kas iš tikrųjų vyko, verta patikrinti Windows įvykių žurnalą (Event Viewer). Ten dažniausiai lieka pėdsakas – kokia klaida sukėlė persikrovimą, kada tiksliai tai atsitiko, ir kartais net kuris tvarkyklė ar procesas buvo kaltas.
Virusai ir kenkėjiška programinė įranga
Nors šiais laikais tai mažiau paplitęs reiškinys nei prieš dešimt metų, kenkėjiška programinė įranga vis dar gali sukelti keistą kompiuterio elgesį, įskaitant savaiminius persikrovimus. Kai kurie virusai sąmoningai priverčia sistemą persikrauti, kad paslėptų savo veiklą arba priverstų vartotoją vėl paleisti tam tikrus procesus.
Jei persikrovimai prasidėjo staiga, be jokios akivaizdžios priežasties (nekeitei aparatinės įrangos, neinstaliavai naujų tvarkyklių), verta paleisti pilną antivirusinės programos skenavimą. Windows Defender šiandien jau gana neblogai susitvarko su dauguma grėsmių, bet papildomas patikrinimas su kita programa, pavyzdžiui, Malwarebytes, nepakenks.
Trumpa kelionė atgal – kodėl seni kompiuteriai taip nesielgdavo
Įdomu, kad devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje šis reiškinys buvo daug retesnis, tiesiog todėl, kad kompiuteriai buvo daug paprastesni. Procesoriai veikė žymiai lėčiau, generavo mažiau šilumos, o apsauginiai mechanizmai buvo daug primityvesni arba jų iš viso nebūdavo. Tiesą sakant, senesni kompiuteriai dažniau tiesiog užstrigdavo visam laikui, reikalaudami rankinio perkrovimo mygtuko paspaudimo, nei patys persikraudavo dėl apsauginių priežasčių.
Šiuolaikinė automatinė apsauga nuo perkaitimo ir įtampos svyravimų atsirado palaipsniui, kai procesoriai pradėjo veikti vis greičiau ir generuoti vis daugiau šilumos. Intel ir AMD pradėjo diegti vadinamąją terminę apsaugą (thermal throttling ir thermal shutdown) devynioliktojo dešimtmečio pabaigoje ir dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje, kai paaiškėjo, kad be tokių mechanizmų procesoriai tiesiog sudegtų per keletą minučių intensyvaus darbo.
Taigi ironiška – tas pats mechanizmas, kuris dabar erzina persikraudamas, iš tikrųjų saugo tavo brangią techniką nuo fizinio sugadinimo. Geriau persikrovimas, nei sudegęs procesorius.
Ką daryti, kai kompiuteris nervina persikrovimais – praktinis planas
Jeigu jau atsidūrei šioje situacijoje, štai ką rekomenduočiau daryti nuosekliai, nesikankinant su atsitiktiniais bandymais.
Pirmiausia patikrink temperatūrą. Atsisiųsk HWMonitor arba panašią programą, paleisk reiklų žaidimą arba testą (pavyzdžiui, Prime95 procesoriui), ir stebėk, ar temperatūra šoktelėja į kritinę zoną prieš pat persikrovimą. Jei taip – laikas valyti dulkes, keisti termopastą arba pagalvoti apie geresnę aušinimo sistemą.
Antra, atidaryk korpusą ir apžiūrėk fiziškai. Dulkės ventiliatoriuose, radiatoriuose – dažnai tai matoma plika akimi. Suspausto oro balionėlis kainuoja kelis eurus ir gali išspręsti problemą per dešimt minučių.
Trečia, patikrink Windows Event Viewer. Įvesk „Event Viewer” į paieškos lauką, eik į Windows Logs > System, ir ieškok raudonų klaidos įrašų arti to laiko, kai įvyko persikrovimas. Ten dažnai rasi konkretų atsakymą.
Ketvirta, jei turi galimybę, patikrink maitinimo šaltinį. Jeigu neseniai keitei vaizdo plokštę ar kitą galingą komponentą, patikrink, ar maitinimo šaltinio galios pakanka. Yra nemokamų skaičiuoklių internete, kur įvedi savo komponentus ir gauni rekomenduojamą minimalią PSU galią.
Penkta, neapleisk antivirusinio patikrinimo, ypač jei problema atsirado staiga po tam tikro veiksmo internete – atsisiuntimo, keistos nuorodos paspaudimo ar panašiai.
Ir galiausiai – jeigu jau viską patikrinai, o problema tęsiasi, gali būti, kad senstantis maitinimo šaltinis ar netgi pati plokštė reikalauja keitimo. Kartais lengviau ir pigiau tiesiog pakeisti komponentą, nei valandų valandas ieškoti tobulo sprendimo. Kompiuteris, kaip ir bet kuri technika, turi savo gyvavimo ciklą, ir kartais tas nervinantis persikrovimas yra tiesiog signalas, kad laikas atnaujinti tai, kas jau atitarnavo savo.