Kodėl apskritai reikia keisti tą termopastą?
Vaizdo plokštė – tai vienas iš labiausiai įkaitančių kompiuterio komponentų. Kai žaidžiate naujausiuose žaidimuose ar renderinate vaizdo įrašus, GPU procesorius gali įkaisti iki 80-90 laipsnių Celcijaus ar net daugiau. Tarp procesoriaus ir aušintuvo yra plonas šiluminio kilimėlio (termopastos arba termo pado) sluoksnis, kuris užtikrina efektyvų šilumos perdavimą.
Problema ta, kad laikui bėgant šis sluoksnis praranda savo savybes. Termopasta išdžiūsta, sukietėja, o kartais net sutrūkinėja. Termo padai gali susispausti ir prarasti elastingumą. Rezultatas? Jūsų vaizdo plokštė pradeda veikti karščiau, triukšmingiau (nes ventiliatoriai sukasi greičiau), o blogiausiu atveju – gali net throttle’intis, t.y. sąmoningai lėtinti savo veikimą, kad apsisaugotų nuo perkaitimo.
Paprastai termopastą rekomenduojama keisti kas 2-3 metus, nors tai priklauso nuo naudojimo intensyvumo ir aplinkos sąlygų. Jei pastebėjote, kad temperatūros pakilo 10-15 laipsnių palyginus su ankstesniais rodmenimis, arba ventiliatoriai dirba gerokai garsiau – laikas imtis darbo.
Ką jums reikės pasiruošti prieš pradedant
Pirmiausia – įrankiai ir medžiagos. Jums tikrai prireiks:
Atsuktuvo rinkinio – dažniausiai Phillips tipo, bet kai kurios plokštės naudoja Torx varžtus. Pasižiūrėkite YouTube vaizdo įrašų apie savo konkrečią modelę, kad žinotumėte, ko tikėtis.
Naujos termopastos – gerų variantų yra daug: Arctic MX-4, Thermal Grizzly Kryonaut, Noctua NT-H1. Nebūtinai pirkti brangiausią – net vidutinio lygio pasta duos gerų rezultatų, jei tik ji šviežia.
Izopropilo alkoholio (90% ar daugiau) ir mikropluošto šluosčių arba kosmetinių vatos diskelių. Tai būtina senai pastai nuvalyti.
Plastikinio spatel arba seną banko kortelę – termopastai pasklesti, nors kai kas tiesiog laša per vidurį ir leidžia aušintuvui ją paskleisti.
Taip pat pravers antistatinė apyrankė arba bent jau įprotis periodiškai liesti nepadengtą metalinį paviršių, kad išsikrautumėte statinę elektros įkrovą. Vaizdo plokštės – brangūs daiktai, ir būtų gaila ją sugadinti dėl statinės elektros iškrovos.
Dar vienas svarbus dalykas – švarūs staliukas ir geras apšvietimas. Vaizdo plokštės viduje yra daug smulkių komponentų, o varžtai kartais būna tikrai maži. Paruoškite kokią nors dėžutę ar magnetinį padėklą varžtams sudėti – praradę vieną varžtelį, galite ilgai ieškoti.
Išardymo procesas žingsnis po žingsnio
Gerai, dabar prie konkretaus darbo. Pirmiausia visiškai išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą. Palaukite bent 10-15 minučių, kad komponentai atvėstų – dirbti su karšta vaizdo plokšte ne tik nepatogu, bet ir pavojinga nudegti pirštus.
Išimkite vaizdo plokštę iš PCI-E lizdo. Nepamirškite atjungti papildomų maitinimo kabelių (6-pin arba 8-pin) ir atsukti varžtų, kurie pritvirtina plokštę prie korpuso. Kai kuriuose korpusuose taip pat yra fiksavimo mechanizmas PCI-E lizde – jį reikia atsargiai atleisti.
Dabar prasideda tikrasis darbas. Vaizdo plokštės konstrukcija skiriasi priklausomai nuo gamintojo ir modelio, bet bendras principas panašus:
Pirmiausia nuimkite plastikinį dangtelį (shroud), jei toks yra. Paprastai jis laikomas keliomis varžtais plokštės kraštuose. Kai kuriose plokštėse reikia atjungti ventiliatorių kabelius – darykite tai atsargiai, netraukdami už pačių laidų.
Po tuo rasite metalinį aušintuvo bloką. Jis pritvirtintas prie PCB (spausdintinės plokštės) keliomis vietomis. Čia būkite ypač atidūs – varžtai dažnai būna skirtingų ilgių! Nuotrauka telefonu prieš išardymą gali labai padėti vėliau surenkant atgal. Kai kurie varžtai gali būti paslėpti po lipdukais – juos taip pat reikės nuimti.
Svarbus momentas: vaizdo plokštėse dažnai naudojami spyruokliniai varžtai, kurie užtikrina tolygų spaudimą. Juos reikia atlaisvinti palaipsniui, kryžminiu būdu (kaip keičiant automobilio ratą), o ne visiškai atsukti vieną po kito. Priešingu atveju galite išlenkti PCB arba netolygiai paskirstyti spaudimą.
Kas slypi po aušintuvu
Kai pagaliau nuimsite aušintuvą, pamatysite GPU procesorių – paprastai tai nedidelis kvadratinis lustų su matine paviršiumi. Aplink jį dažniausiai yra atminties lustai ir VRM (voltage regulator module) komponentai.
Senoji termopasta greičiausiai atrodys išdžiūvusi, galbūt net sutrūkinėjusi. Kartais ji būna tokia kieta, kad aušintuvas prilimpa prie procesoriaus – tokiu atveju švelniai pasukite aušintuvą į šonus (bet niekada netraukite tiesiai aukštyn su jėga!).
Ant atminties lustų ir VRM komponentų dažniausiai rasite termo padus – tai minkšti, guminės tekstūros kilimėliai. Būkite atsargūs juos nuimdami, nes kai kurie gali būti labai lipnūs arba trapūs. Jei planuojate juos pakartotinai naudoti, stenkitės nepažeisti. Jei matote, kad jie labai suspausti, sukietėję arba pradėję byrėti – geriau pirkite naujus. Termo padai parduodami skirtingo storio (paprastai nuo 0.5mm iki 3mm), todėl prieš perkant išmatuokite senųjų storį.
Kai kuriose vaizdo plokštėse gamyklinė termopasta būna užtepama labai dosniai, o kartais – per mažai. Pasitaiko atvejų, kai gamykloje apskritai pamiršta užtepti pastą ant tam tikrų komponentų. Taip, tai nutinka net žinomų gamintojų produktuose.
Valymo etapas – svarbesnis nei manote
Dabar reikia kruopščiai nuvalyti seną termopastą. Čia izopropilo alkoholis yra jūsų geriausias draugas. Užpilkite šiek tiek ant vatos disko arba mikropluošto šluostės ir švelniai trinkite paviršių.
GPU procesorius yra gana tvirtas, todėl galite trinti su vidutine jėga, bet vis tiek būkite atsargūs. Aplink procesorių ant PCB yra smulkūs SMD komponentai – jų nelieskite ir stenkitės, kad alkoholis ant jų per daug nepasklista. Nors izopropilo alkoholis greitai išgaruoja, vis tiek geriau būti atsargiems.
Aušintuvo pagrindo valymui taip pat skirkite pakankamai dėmesio. Vario arba aliuminio paviršius turi būti visiškai švarus, be jokių senų pastos likučių. Jei matote įbrėžimų ar nelygumų – tai normalu, bet jei paviršius labai subraižytas, aušinimo efektyvumas gali nukentėti.
Kai kurie entuziastai net šlifuoja aušintuvo pagrindą smulkiu šlifavimo popieriumi, kad padarytų jį tobulai lygų, bet tai tikrai neprivaloma ir reikalauja patirties. Gamyklinė būklė dažniausiai visiškai pakankama.
Po valymo palaukite kelias minutes, kad alkoholis visiškai išgaruotų. Galite švelniai pūsti ant paviršiaus arba tiesiog palaukti – alkoholis išgaruoja greitai.
Naujos termopastos užtepimas – menas ar mokslas?
Dabar prasideda diskusijų tema, kuri internete sukelia beveik religines diskusijas: kaip teisingai užtepti termopastą? Yra keletas metodų, ir tiesą sakant, visi jie veikia gana panašiai, jei tik naudojate tinkamą kiekį.
„Žirnio” metodas – paprasčiausias ir dažniausiai rekomenduojamas. Tiesiog išspauskite maždaug žirnio dydžio termopastos kiekį į GPU procesoriaus centrą. Kai pritvirtinsite aušintuvą, pasta pati pasisklis tolygiai.
Paskleistos pastos metodas – užtepiate plonu sluoksniu per visą procesoriaus paviršių naudodami plastikinį spatelį ar kortelę. Šis metodas leidžia geriau kontroliuoti pastos kiekį ir pasiskirstymą, bet reikia šiek tiek praktikos, kad sluoksnis būtų tolygus ir pakankamai plonas.
Linijos metodas – išspaudžiate ploną linią per procesoriaus vidurį. Tinka ilgesniems CPU, bet GPU paprastai kvadratiniai, todėl šis metodas ne itin populiarus.
Kiek pastos reikia? Mažiau nei manote. Termopastos tikslas – užpildyti mikroskopines nelygumus tarp procesoriaus ir aušintuvo, o ne sukurti storą izoliacinį sluoksnį. Per daug pastos gali net pabloginti aušinimą ir išsilieti ant aplinkos komponentų. Geriau pradėti nuo mažesnio kiekio – jei po testavimo temperatūros neoptimalios, visada galite išardyti ir pridėti daugiau.
Kai užtepsite pastą ant GPU, laikas pasirūpinti atminties lustais ir VRM. Jei naudojate senus termo padus ir jie geros būklės – tiesiog grąžinkite juos į tas pačias vietas. Jei perkate naujus, įsitikinkite, kad storis atitinka originalius (arba žiūrėkite į forumus, kur žmonės dalijasi patirtimi su jūsų konkrečiu modeliu).
Termo padai turi būti iškirpti tiksliai pagal komponento dydį. Naudokite aštrų peilį arba žirkles. Kai kurie termo padai turi lipnią pusę – tai palengvina montavimą, bet nelipnūs taip pat veikia gerai, nes aušintuvo spaudimas juos laiko vietoje.
Surinkimas ir pirmasis paleidimas
Surinkimas vyksta atvirkštine tvarka nei išardymas. Čia ta nuotrauka, kurią padarėte prieš išardymą, bus labai naudinga. Prisiminkite, kad spyruoklinius varžtus reikia veržti kryžminiu būdu ir palaipsniui – keletą apsisukimų viename, tada priešingame, ir taip toliau, kol visi bus tvirtai priveržti.
Neperveržkite! Jums nereikia uždėti visos savo jėgos – varžtai turi būti tvirtai priveržti, bet ne taip, kad PCB pradėtų linkti. Jei naudojate spyruoklinius varžtus, jie turėtų būti priveržti tol, kol spyruoklė visiškai suspaudžiama, bet ne toliau.
Prieš įdėdami vaizdo plokštę atgal į kompiuterį, dar kartą apžiūrėkite viską. Ar visi ventiliatorių kabeliai prijungti? Ar nepamiršote jokio varžto? Ar nėra pašalinių daiktų (pavyzdžiui, nukritusio varžto), kuris galėtų sukelti trumpąjį jungimą?
Kai įdėsite plokštę atgal į kompiuterį ir prijungsite visus kabelius, atėjo laikas pirmajai testavimui. Įjunkite kompiuterį ir iš karto stebėkite temperatūras. Galite naudoti programas kaip GPU-Z, MSI Afterburner arba HWiNFO.
Ramybės būsenoje (idle) temperatūra turėtų būti gerokai žemesnė nei prieš keitimą – paprastai apie 30-40 laipsnių, priklausomai nuo kambario temperatūros ir vaizdo plokštės modelio. Jei temperatūra iš karto labai aukšta (60+ laipsnių ramybės būsenoje), kažkas ne taip – greičiausiai aušintuvas neužtektinai gerai priglaudžiamas arba termopasta netolygiai pasklidusi.
Tada paleiskite kokį nors apkrovos testą – Furmark, Heaven Benchmark arba tiesiog žaidimą, kuris gerai apkrauna GPU. Stebėkite temperatūras 15-20 minučių. Turėtumėte pamatyti akivaizdų pagerinimą palyginus su senomis temperatūromis. Jei temperatūros vis dar per aukštos arba netgi blogesnės nei buvo – išardykite ir patikrinkite, ar viskas gerai.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Net ir kruopščiai sekant instrukcijas, galima padaryti klaidų. Štai keletas dažniausių:
Per daug termopastos – tai viena iš labiausiai paplitusių klaidų. Pasta išsilieja į šonus, kartais net ant PCB komponentų. Nors termopasta paprastai nėra elektrai laidus, ji gali sukelti problemų, jei pateks į netinkamas vietas. Be to, per storas pastos sluoksnis blogina šilumos perdavimą.
Netolygus varžtų veržimas – jei viena pusė aušintuvo yra labiau prispaudžiama nei kita, termopasta pasiskirs netolygiai ir aušinimas bus neefektyvus. Visada veržkite kryžminiu būdu.
Neteisingo storio termo padai – jei termo padai per ploni, jie neužtikrins kontakto; jei per stori – gali sukelti per didelį spaudimą GPU ir netgi išlenkti PCB. Storio skirtumas net 0.5mm gali turėti įtakos.
Pamiršti prijungti ventiliatorių kabelius – tai skamba juokingai, bet atsitinka dažniau nei galite pagalvoti. Rezultatas – vaizdo plokštė be aktyvaus aušinimo greitai perkaista.
Statinės elektros ignoravimas – dirbdami sausoje aplinkoje, ypač žiemą, statinė elektra gali būti reali problema. Viena iškrova gali sugadinti jautrius komponentus.
Dar viena subtili klaida – per daug alkoholio naudojimas valymui ir nepalaukimas, kol jis išgaruos. Jei užtepsite termopastą ant šlapio paviršiaus, ji neturės tinkamo kontakto.
Kada geriau nerizikuoti ir ką daryti toliau
Termopastos keitimas nėra raketos mokslas, bet tai vis tiek reikalauja kruopštumo ir kantrybės. Jei jūsų vaizdo plokštė vis dar garantijoje, pagalvokite du kartus – daugelis gamintojų garantijos sąlygose nurodo, kad išardymas panaikina garantiją. Tiesa, kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, ES) tokie apribojimai gali būti nelegalūs, bet vis tiek gali kilti ginčų.
Jei nesate tikri savo gebėjimais arba turite ypač brangią vaizdo plokštę (pavyzdžiui, RTX 4090), galbūt verta apsvarstyti profesionalų pagalbą. Daugelis kompiuterių remonto centrų siūlo termopastos keitimo paslaugą už gana prieinamą kainą.
Po sėkmingo termopastos keitimo, stebėkite temperatūras reguliariai bent kelias savaites. Kai kurios termopastos turi „įsidirbimo” laikotarpį – jų efektyvumas gali šiek tiek pagerėti per pirmas 10-20 valandų naudojimo.
Nepamirškite, kad termopastos keitimas – tai tik viena aušinimo optimizavimo dalis. Įsitikinkite, kad jūsų kompiuterio korpusas turi gerą oro srautą, ventiliatoriai švarus nuo dulkių, o vaizdo plokštės ventiliatoriai veikia tinkamai. Kartais temperatūrų problemos kyla ne dėl termopastos, o dėl užsikimšusių dulkėmis radiatorių ar neveikiančių ventiliatorių.
Galiausiai, jei po termopastos keitimo pastebėjote gerų rezultatų, galite apsvarstyti ir CPU termopastos keitimą – principas labai panašus, tik paprastai dar lengvesnis, nes CPU aušintuvai dažniausiai paprasčiau išmontuojami.
Termopastos keitimas gali atrodyti bauginantis, bet tai viena iš geriausių priežiūros procedūrų, kurias galite atlikti savo kompiuteriui. Žemesnės temperatūros reiškia tylesnį veikimą, geresnę našumą ir ilgesnę komponentų gyvavimo trukmę. O kai padarysite tai pirmą kartą, kitas kartas bus jau daug lengvesnis – įgysite pasitikėjimo ir patirties, kuri pravers ateityje.