Virtuvės technika pastaraisiais metais keitėsi gana sparčiai, ir vienas ryškiausių pavyzdžių – daugiafunkcinis puodas. Prieš dešimtmetį šis prietaisas Lietuvoje buvo retenybė, o dabar jį rasi bene kas antroje virtuvėje. Vieni jį vadina „stebuklinga dėže”, kiti – tiesiog patogiu būdu neišsipurvinti visų puodų vienu metu gaminant vakarienę. Tiesa yra kažkur per vidurį: tai rimtas įrankis, kuris gali pakeisti kelis prietaisus, bet tik jei žinai, ko iš jo tikėtis ir kaip išsirinkti tinkamą modelį.
Kas iš tikrųjų slepiasi po dangčiu
Daugiafunkcinis puodas – tai iš esmės elektroninis kepimo indas su valdymo plokšte, kuri leidžia keisti temperatūrą, slėgį (jei modelis su slėgio funkcija) ir gaminimo laiką. Viduje yra kaitinimo elementas, dažniausiai apačioje, o kai kuriuose modeliuose – ir šonuose ar viršuje, kad maistas kaistų tolygiau. Termostatas nuolat stebi temperatūrą ir koreguoja galią, todėl gaminimas vyksta be nuolatinio stebėjimo.
Skirtingai nei paprastas puodas ant viryklės, daugiafunkcinis modelis „žino”, kiek laiko ir kokia temperatūra reikalinga skirtingiems patiekalams. Programos, kurias matai ant valdymo skydelio – košė, sriuba, troškinys, jogurtas, kepimas – tiesiog yra iš anksto užprogramuoti temperatūros ir laiko deriniai. Kai kurie brangesni modeliai turi ir slėgio funkciją, kuri leidžia gaminti kelis kartus greičiau, nes padidintas slėgis kelia vandens virimo temperatūrą virš įprastų 100 laipsnių.
Trumpa istorija – nuo ryžių virimo iki universalaus prietaiso
Idėja automatizuoti gaminimą nėra nauja. Pirmieji elektroniniai ryžių virimo puodai atsirado Japonijoje šeštajame dešimtmetyje – tuomet inžinieriai bandė sukurti prietaisą, kuris pats sustotų, kai ryžiai išvirę. Šis principas vėliau tapo pagrindu daug sudėtingesniems prietaisams.
Tikras lūžis įvyko, kai rinkoje atsirado slėginiai daugiafunkciniai puodai, sujungiantys senąją slėginio puodo technologiją su elektronika. Staiga vienas prietaisas galėjo virti, troškinti, kepti, laikyti šiltą ir net gaminti jogurtą. Per pastarąjį dešimtmetį gamintojai pridėjo dar daugiau funkcijų – garinimą, greitą kepimą karštu oru, net duonos kepimą. Taip iš nišinio prietaiso multivarke virto kasdieniu virtuvės pagalbininku milijonuose namų visame pasaulyje.
Talpa – dydis, kuris nulemia beveik viską
Pirmas ir svarbiausias klausimas renkantis puodą – kiek žmonių valgys iš jo. Rinkoje dažniausiai sutinkami 3, 5, 6 ir 8 litrų talpos modeliai.
- 3 litrai – tinka vienam ar dviem žmonėms, nedidelėms porcijoms, sriuboms ar košėms.
- 5–6 litrai – auksinis vidurkis šeimai iš 3–4 žmonių, tinka ir troškiniams, ir sriuboms, ir net nedidelei pyrago kepimui.
- 8 litrai ir daugiau – jei gaminate didelėms šeimoms ar mėgstate ruošti maistą keliom dienom į priekį, šis dydis pasiteisins.
Verta atsiminti, kad puodo talpa nurodoma pilna, o realiai pripildyti jį reikėtų maksimaliai iki 2/3, ypač jei gaminate produktus, kurie verdant plečiasi – ryžius, pupeles ar makaronus. Todėl praktiškai geriau rinktis šiek tiek didesnį modelį, nei atrodo reikia iš pirmo žvilgsnio.
Slėginis, be slėgio ar hibridas – kuo skiriasi
Čia dažniausiai kyla painiava, todėl verta paaiškinti aiškiau. Paprastas daugiafunkcinis puodas gamina maistą kaip lėtavaris ar troškintuvas – tolygiai, bet nespaudžia garų viduje. Toks prietaisas puikiai tinka lėtam troškinimui, sriuboms, košėms.
Slėginis daugiafunkcinis puodas turi sandarų dangtį, kuris neleidžia garams išeiti, todėl viduje susidaro slėgis ir maistas verda greičiau – kartais net iki 70 proc. greičiau nei įprastu būdu. Tai ypač naudinga gaminant kietas daržoves, pupeles, mėsą, kurią įprastai reikėtų troškinti kelias valandas.
Yra ir hibridinių modelių, kurie leidžia rinktis – gaminti su slėgiu arba be jo, priklausomai nuo patiekalo. Jei norite universalumo, tokia kombinacija dažnai yra geriausias sprendimas, nors ir kainuoja daugiau.
Funkcijos, kurios iš tikrųjų naudingos (ir tos, kurios – tik rinkodara)
Gamintojai mėgsta prigrūsti valdymo skydelį dešimtimis programų, tačiau realiame gyvenime dažniausiai naudojamos vos kelios. Verta atkreipti dėmesį į šias funkcijas:
- Atidėto starto laikmatis – naudinga, jei norite, kad vakarienė būtų paruošta grįžus iš darbo.
- Automatinis šildymo palaikymas – maistas lieka šiltas kelias valandas po gaminimo, nepersivirdamas.
- Rankinis režimas – galimybė pačiam nustatyti temperatūrą ir laiką, nes iš anksto užprogramuotos funkcijos ne visada tinka konkrečiam receptui.
- Garinimo funkcija – patogu daržovėms ar žuviai, kai norisi išlaikyti daugiau maistinių medžiagų.
O tokios funkcijos kaip „jogurto gaminimas” ar „duonos kepimas” gali būti naudingos, jei tikrai planuojate jas naudoti, bet jei ne – nemokėkite už tai, kas dulkes rinks stalčiuje.
Medžiagos, iš kurių pagamintas vidinis puodas
Vidinio indo medžiaga tiesiogiai veikia ir maisto skonį, ir prietaiso ilgaamžiškumą. Dažniausiai sutinkami trys variantai:
- Aliuminis su neprilimpančia danga – lengvas, greitai kaista, bet dangą reikia saugoti nuo metalinių įrankių ir šveitimo kempinių.
- Nerūdijantis plienas – ilgaamžiškesnis, tinka aitresniam maistui, tačiau kaista netolygiau ir kartais maistas prisvyla.
- Keramikinė danga – laikoma sveikesniu variantu, nes nenaudojama PTFE ar PFOA, bet paprastai mažiau atspari smūgiams.
Jei planuojate naudoti puodą kasdien, verta rinktis storesnės sienelės indą – jis tolygiau paskirsto šilumą ir mažiau linkęs deformuotis laikui bėgant.
Saugumas ir garso lygis – smulkmenos, kurios tampa svarbios kasdien
Slėginiai modeliai turi kelis apsaugos mechanizmus – slėgio vožtuvą, dangčio užraktą, kuris neleidžia atidaryti puodo, kol viduje yra slėgis. Renkantis prietaisą verta patikrinti, ar yra bent du nepriklausomi apsaugos lygiai, nes pigesni modeliai kartais taupo būtent ant šios dalies.
Garso lygis – dalykas, apie kurį pagalvojama rečiausiai, bet gyvenant name su plonomis sienomis ar turint mažus vaikus, garso vožtuvo švilpimas gaminimo pabaigoje gali tapti realiu iššūkiu. Prieš perkant verta paskaityti vartotojų atsiliepimus būtent šiuo aspektu.
Vietoj išvadų – kaip nepasiduoti rinkodaros triukams ir išsirinkti tikrai savo puodą
Pabaigai – keletas praktinių taisyklių, kurios padės neapsigauti pasirenkant. Pirma, nepirkite pagal tai, kiek programų parašyta ant dėžutės – geriau paklauskite savęs, ką realiai gaminsite dažniausiai. Jei kasdien virtumėte sriubas ir košes, nereikia slėginio modelio su dvidešimčia funkcijų. Jei mėgstate greitai paruošti mėsos patiekalus po darbo, slėginė funkcija taps tikru gelbėtoju.
Antra, patikrinkite, kiek lengva atsarginius indus ar sandariklius rasti Lietuvoje – kai kurių mažiau žinomų prekės ženklų atsargines dalis tenka užsisakyti iš užsienio, o tai reiškia papildomas išlaidas ir laukimą, jei kas nors sugestų.
Trečia, prieš pirkdami paskaitykite bent kelis nepriklausomus atsiliepimus apie konkretų modelį, o ne tik gamintojo aprašymą. Realūs vartotojai dažnai pastebi dalykus, kurių rinkodaros tekste niekada nerasite – ar dangtis lengvai nusiima valymui, ar valdymo mygtukai laikui bėgant nustoja reaguoti, ar puodas tikrai toks tylus, kaip žadėta.
Ir galiausiai – neskubėkite. Daugiafunkcinis puodas gali tarnauti dešimtmetį ar ilgiau, jei prižiūrimas tinkamai, todėl kelios papildomos dienos, skirtos palyginti modelius, atsipirks su kaupu. Geras pasirinkimas šiuo atveju reiškia ne brangiausią ar moderniausią prietaisą, o tokį, kuris tiksliai atitinka jūsų kasdienius įpročius virtuvėje.