Senas televizorius kampe dulkėjo, bet vieną dieną nusprendei, kad jam reikia naujo gyvenimo. Arba tiesiog naujas „Smart TV” pasirodė lėtas kaip vėžlys po žiemos miego, ir programos jame vis strigo bandant paleisti „Netflix”. Šiuo momentu dauguma žmonių atsigręžia į multimedijos grotuvus – tuos mažus dėžutes ar lazdeles, kurios prikabinamos prie HDMI lizdo ir per kelias minutes paverčia bet kokį ekraną protingu. Bet kaip iš tikrųjų išsirinkti tą vieną tinkamą, kai parduotuvėse jų prigrūsta kelios dešimtys skirtingų modelių?
Kas slypi tos mažos dėžutės viduje
Multimedijos grotuvas – tai iš esmės mini kompiuteris, sutalpintas į kelių centimetrų dydžio korpusą. Viduje yra procesorius, atmintis, tinklo modulis ir operacinė sistema, kuri leidžia paleisti programas, transliuoti vaizdą internetu ir apdoroti garso signalą. Skirtingai nei senasis DVD grotuvas, kuris tiesiog skaitė diską, šiuolaikinis multimedijos grotuvas yra prijungtas prie interneto ir viską gauna srautiniu būdu.
Veikimo principas paprastas: grotuvas prisijungia prie Wi-Fi ar laidinio tinklo, per programas (tokia kaip „YouTube”, „Netflix”, „Spotify” ar IPTV paslaugos) parsisiunčia duomenų srautą, jį apdoroja ir per HDMI kabelį perduoda televizoriui vaizdo ir garso signalą. Televizorius čia tampa tik ekranu ir garsiakalbiu, o visą „protingą” darbą atlieka pati dėžutė.
Kai televizorius turi silpną vidinę sistemą, kuri po metų ar dvejų pradeda strigti, atskiras grotuvas tampa gudriu būdu televizorių „atgaivinti” – nereikia keisti visos technikos, tereikia atnaujinti tą vieną dalį, kuri atsakinga už programinę įrangą.
Operacinės sistemos – kur slypi didžiausias skirtumas
Čia dažniausiai ir prasideda tikra galvosūkis, nes rinkoje dominuoja keletas skirtingų platformų, ir kiekviena turi savo charakterį.
Google TV / Android TV – plačiausiai naudojama sistema, kurią rasi „Chromecast with Google TV”, daugelyje „Xiaomi” ir „Nvidia Shield” grotuvų. Privalumas – didžiulis programų parduotuvės pasirinkimas, gera integracija su Google paslaugomis, balso paieška. Trūkumas – kartais perkrauta reklamomis ir rekomendacijomis, kurios ne visiems patinka.
Amazon Fire TV – patogi sistema, jei jau naudojiesi „Amazon” paslaugomis, bet Lietuvoje kiek mažiau prasminga, nes daug funkcijų orientuotos į JAV rinką.
Apple TV – jei namuose visa technika iš „Apple” ekosistemos (iPhone, MacBook, iPad), šis grotuvas veikia nepriekaištingai sklandžiai ir su tikslia sinchronizacija. Bet kaina gerokai aukštesnė nei konkurentų, o be „Apple” aplinkos didelės naudos iš jo nebus.
Roku – populiarus JAV rinkoje, minimalistinis ir greitas, tačiau Europoje sunkiai prieinamas ir turi mažiau lokalaus turinio.
Renkantis sistemą, verta pagalvoti, kokias paslaugas naudoji dažniausiai ir kokius įrenginius jau turi namuose – suderinamumas dažnai nusprendžia daugiau nei techninės specifikacijos.
Techniniai parametrai, kuriuos verta pastebėti prieš pirkimą
Lentelėse su specifikacijomis akys gali apsimauti, bet realiai svarbu tikrinti tik keletą dalykų.
Pirmiausia – procesorius ir atminties kiekis. Pigesni modeliai turi 1-2 GB RAM, o tai reiškia, kad programos ilgiau krausis, o su keliomis atidarytomis programomis grotuvas pradės „užsikimšti”. Jei planuoji naudoti daug skirtingų programų arba žaidimų programas per grotuvą, geriau rinktis modelį su 3 GB ar daugiau.
Antra – vaizdo kokybė, kurią palaiko grotuvas. Šiais laikais standartas yra 4K raiška, bet ne visi grotuvai vienodai gerai apdoroja HDR (High Dynamic Range) signalą. Jei televizorius palaiko HDR10 ar Dolby Vision, verta tikrinti, ar tą pačią technologiją palaiko ir grotuvas – kitaip vaizdas gali būti pilkesnis nei galėtų.
Trečia – garso išvestis. Jei namuose stovi garso sistema ar soundbaras, patikrink, ar grotuvas palaiko Dolby Atmos arba DTS formatus per HDMI ARC ar optinį išėjimą. Kai kurie pigesni modeliai garso perdavimą apriboja iki standartinio stereo, ir tai gali nuvilti, jei tikėjaisi kino teatro pojūčio namuose.
Prijungimo galimybės ir kaip jos veikia praktiškai
Dauguma multimedijos grotuvų jungiasi tiesiai į HDMI lizdą, bet čia irgi yra nuansų. Kai kurie modeliai maitinami per USB kabelį iš televizoriaus, kiti reikalauja atskiro maitinimo adapterio – tai svarbu, jei televizorius senas ir USB lizdas neduoda pakankamai srovės stabiliam veikimui.
Tinklo ryšys – dar viena svarbi dalis. Wi-Fi grotuvai patogūs, bet jei namuose signalas nestabilus arba router stovi kitame kambaryje, verta rinktis modelį su Ethernet lizdu arba naudoti papildomą tinklo adapterį. Laidinis ryšys visada bus stabilesnis 4K srautinei transliacijai, nes neretai net geras Wi-Fi turi trumpus „stringimus”, kurie ypač erzina žiūrint filmą.
USB lizdas grotuve taip pat naudingas – per jį galima prijungti išorinį standųjį diską su filmais ar nuotraukomis, žaidimų pultelį arba klaviatūrą, jei planuoji naudoti grotuvą kaip mini kompiuterį prie televizoriaus.
Nuotolinio valdymo pultas – smulkmena, kuri nulemia kasdienį patogumą
Šis punktas dažnai nuvertinamas, o vėliau tampa didžiausiu skausmu. Pultelis su balso valdymu (Google Assistant, Alexa) leidžia tiesiog pasakyti filmo pavadinimą, ir grotuvas jį suranda per visas turimas programas – tai realiai taupo laiką, kai nežinai, kurioje platformoje tas filmas yra.
Kai kurie pigesni grotuvai turi tik infraraudonųjų spindulių pultelį, kurį reikia tiksliai nukreipti į dėžutę – tai nepatogu, jei grotuvas paslėptas už televizoriaus. Brangesni modeliai naudoja Bluetooth pultelius, kurie veikia iš bet kurio kambario kampo, net jei signalo linija užstota.
Verta patikrinti ir tai, ar pultelyje yra greiti klavišai populiariausioms programoms (Netflix, YouTube, Prime Video) – smagu, kol nesupranti, kad tie mygtukai iš tiesų negali būti pakeisti kitomis, tavo dažniau naudojamomis paslaugomis.
Kada grotuvas iš tiesų reikalingas, o kada tai bereikalinga išlaida
Verta būti sąžiningam su savimi – jei televizorius jaunesnis nei trys metai ir sklandžiai veikia su turimomis programomis, papildomas grotuvas gali tapti nereikalinga dėžute, kuri tiesiog dulkėja stalčiuje po metų. Bet situacijos, kuriose grotuvas iš tiesų pasiteisina:
Kai televizorius senas ir jame nėra „Smart” funkcijų arba jos veikia labai lėtai – tai pigiausias būdas jam suteikti naują gyvenimą, kainuojantis kelis kartus mažiau nei naujas televizorius.
Kai norisi konkrečios ekosistemos, kurios televizoriuje nėra – pavyzdžiui, Apple vartotojui norisi AirPlay funkcijos arba žaidimų entuziastui reikia „Nvidia Shield” su galimybe žaidimus transliuoti iš kompiuterio.
Kai televizoriaus vidinė sistema tapo lėta po kelių programinės įrangos atnaujinimų – tai dažnas atvejis su pigesnių gamintojų modeliais, kurie po dviejų-trijų metų tampa praktiškai nenaudojami dėl nuolatinio strigimo.
Ką pasirinktum, jei būtum kaimynas, kurio prašo patarimo
Jei reikia paprasto, greito atsakymo neužsigilinant į technines smulkmenas – vidutinės kainos Google TV pagrindu veikiantis grotuvas patenkins 90% poreikių: gera programų parduotuvė, balso valdymas, palaiko 4K ir HDR, kaina prieinama. Jei namuose viskas suprojektuota „Apple” aplinkoje, neverta priešintis natūraliai eigai – Apple TV integracija atsiperka patogumu, net jei kaina kiek didesnė.
Žaidimų mėgėjams verta pažvelgti į modelius su stipresniu procesoriumi ir daugiau RAM, nes tai leidžia paleisti sudėtingesnes programas arba transliuoti žaidimus iš kompiuterio be papildomo strigimo. O jei namuose stovi rimta garso sistema, patikrinkite Dolby Atmos palaikymą prieš pirkimą – vėliau grąžinti grotuvą dėl to bus daug sudėtingiau nei skirti penkias minutes specifikacijų palyginimui parduotuvėje.
Galiausiai, nepervertinkite gigahercų ir gigabaitų skaičių – realiame gyvenime svarbiau, kaip sklandžiai grotuvas veikia su jūsų kasdien naudojamomis programomis, kaip patogus pultelis rankoje ir ar tinklo ryšys namuose pakankamai stabilus tam konkrečiam modeliui. Technologija turėtų tarnauti jums, o ne priversti jus mokytis naujos sistemos vien tam, kad pažiūrėtumėte vakaro filmą.