Kai bute dingsta karštas vanduo arba centrinio šildymo sistema tiesiog neatlaiko krūvio, anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai reikia rimtai pagalvoti apie savo boilerį. Rinkoje jų tiek daug, kad akys apsisuka – vieni maži kaip termosas, kiti dideli kaip spinta, treti apskritai neturi jokios talpos ir vandenį šildo „čia ir dabar”. Pabandysiu paaiškinti, kuo jie skiriasi, kaip veikia ir ką verta žinoti prieš einant į parduotuvę ar atidarant internetinę parduotuvę.
Du pagrindiniai tipai, kuriuos reikia atskirti
Iš esmės visi vandens šildytuvai skirstomi į dvi didžiąsias grupes – kaupiamuosius (dar vadinamus talpyklinius arba boilerius) ir momentinius (pratekamuosius). Skirtumas ne kosmetinis, o principinis – vienas kaupia vandenį ir jį palaiko karštą, kitas šildo tiesiai per save, kai atsukamas čiaupas.
Yra dar ir trečia kategorija – dujiniai pratekamieji vandens šildytuvai, populiariai vadinami „kolonkomis”, bet apie juos šiame straipsnyje kalbėsime tik paviršutiniškai, nes daugumoje butų dujų infrastruktūros arba nėra, arba jos naudojimas apribotas. Daugiausia dėmesio skirsime elektriniams variantams, nes jie yra universaliausi ir tinka beveik bet kuriam butui.
Kaip veikia kaupiamasis vandens šildytuvas
Boileris – tai iš esmės izoliuotas metalinis (dažniausiai emaliuotas plieno arba nerūdijančio plieno) bakas, kuriame yra kaitinimo elementas, panašus į tą, kurį matote virduliuose, tik galingesnis. Į baką patenka šaltas vanduo, kaitinimo elementas jį šildo iki nustatytos temperatūros (paprastai 55-75 laipsnių), o termostatas stebi, kad temperatūra nekiltų per aukštai ir vėl nenukristų per žemai.
Kai atsukate čiaupą, karštas vanduo išeina iš viršutinės bako dalies, o vietoj jo iš apačios įteka šaltas – tai vadinama sluoksniavimu, ir būtent dėl šio fizikos principo šildytuvas gali tiekti karštą vandenį net kelis kartus per dieną, nesikeičiant visam vandens kiekiui iš karto. Kai tik dalis vandens išteka, termostatas vėl įjungia kaitinimo elementą ir palaiko norimą temperatūrą, kad kitą kartą, atsukus čiaupą, vanduo jau būtų paruoštas.
Svarbu suprasti – boileris nešildo vandens akimirksniu pagal poreikį, jis tiesiog „laiko” tam tikrą kiekį jau paruošto karšto vandens ir palaiko jį tokį, kol prireiks. Todėl jei baigsis talpa (pavyzdžiui, išsimaudė visa šeima iš eilės), teks palaukti, kol vanduo vėl įkais – tai gali užtrukti nuo 20 minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo galios ir talpos.
Momentiniai šildytuvai – kitoks principas
Pratekamieji šildytuvai neturi jokios talpos vandeniui kaupti. Vietoj to viduje yra galingas kaitinimo elementas, kuris įsijungia tada, kai per prietaisą pradeda tekėti vanduo, ir akimirksniu jį pašildo iki nustatytos temperatūros. Kai tik čiaupas užsukamas, kaitinimas irgi išsijungia.
Skamba patogiai – karšto vandens teoriškai galima turėti neribotai, nes nereikia laukti, kol prisipildys ir įkais bakas. Bet čia slypi ir didžiausias trūkumas – kad tokį vandens kiekį pašildytum akimirksniu, reikia labai didelės galios, dažnai 8-12 kW, o kartais ir daugiau. Tai reiškia, kad įprastas buto elektros tinklas (dažniausiai 16-25A saugiklis) gali tiesiog neatlaikyti tokio prietaiso, ypač jei name nėra padaryta atskira galingesnė linija.
Praktiškai momentiniai šildytuvai gerai tinka ten, kur reikia karšto vandens vienam taškui – pavyzdžiui, virtuvės kriauklei ar dušui vasarnamyje, kur elektros galios ribojimas nėra toks kritiškas arba yra trifazis tinklas. Butui su keliais vandens vartojimo taškais (vonia, virtuvė) dažniausiai patogiau rinktis kaupiamąjį variantą.
Kiek litrų realiai reikia jūsų šeimai
Čia dažnai daroma klaida – žmonės arba perka per mažą boilerį ir nuolat trūksta karšto vandens, arba perka per didelį, kuris užima vietos ir eikvoja daugiau elektros, nes reikia palaikyti didesnio kiekio vandens temperatūrą.
Orientaciniai skaičiai, kurie realiai pasiteisina praktikoje:
- 10-15 litrų – tinka tik rankų plovimui ar indų plovimui prie vieno čiaupo, dušui nepakanka.
- 30-50 litrų – vienam žmogui gyvenant bute, jei naudojamasi dušu, o ne vonia.
- 80 litrų – dviems žmonėms, kai naudojamasi tik dušu, arba vienam žmogui, jei kartais maudomasi vonioje.
- 100-120 litrų – trijų-keturių asmenų šeimai su dušu, be didelių vonios maudymosi įpročių.
- 150-200 litrų ir daugiau – jei šeima didesnė arba mėgstama maudytis vonioje, o karšto vandens reikia keliems vartotojams beveik tuo pačiu metu.
Verta atsiminti, kad vonios vanai dažniausiai sutalpina 150-200 litrų vandens, tad jei bute reguliariai maudomasi vonioje, mažesnis nei 100 litrų boileris tiesiog neišspręs problemos.
Galia ir kiek tai kainuos elektros sąskaitoje
Kaupiamųjų šildytuvų galia paprastai svyruoja nuo 1,5 iki 2,5 kW – tai yra ta galia, su kuria dirba kaitinimo elementas, kol vanduo šyla iki nustatytos temperatūros. Didesnė galia reiškia greitesnį įkaitinimą, bet nebūtinai didesnes bendras elektros sąnaudas per mėnesį – juk vandenį reikia pašildyti tą patį kiekį laipsnių nepriklausomai nuo to, ar tai užtruks valandą, ar dvi.
Elektros sąnaudos labiau priklauso nuo to, kiek kartų per dieną prietaisas įsijungia palaikyti temperatūrą, kokia izoliacija ir kokia yra nustatyta temperatūra. Šildant vandenį iki 75 laipsnių vietoj 55, sąnaudos gali išaugti apie 20-30 procentų, todėl jei nereikia labai karšto vandens, verta nustatyti žemesnę temperatūrą – tai ne tik taupys elektrą, bet ir prailgins prietaiso tarnavimo laiką, nes mažiau kalkių nusėda ant kaitinimo elemento.
Momentinių šildytuvų atveju galia yra tiesiogiai susijusi su tuo, kiek karšto vandens galima gauti per minutę – kuo didesnė galia, tuo daugiau litrų per minutę galima pašildyti iki patogios temperatūros. Bet čia jau reikia žiūrėti, ar namo elektros instaliacija tokią galią išlaikys be papildomų investicijų.
Ant ko dar verta atkreipti dėmesį renkantis konkretų modelį
Be talpos ir galios, yra keletas dalykų, kurie realiai veikia kasdienį naudojimą, bet apie kuriuos dažnai pamirštama parduotuvėje.
Bako medžiaga. Emaliuoti bakai pigesni, bet ilgainiui gali pradėti rūdyti sujungimo vietose, ypač jei vanduo kietas. Nerūdijančio plieno bakai brangesni, bet tarnauja ilgiau ir geriau atlaiko kalkių sankaupas.
Anodas. Magnio anodas – tai maža detalė bake, kuri „aukojasi” vietoj metalinių sienelių, saugodama juos nuo korozijos. Jį reikia periodiškai (kas 1-2 metus) patikrinti ir prireikus pakeisti, kitaip bakas gali pradėti pūti daug greičiau.
Izoliacija. Kokybiška izoliacija reiškia, kad vanduo ilgiau išlieka karštas be papildomo kaitinimo – tai tiesiogiai veikia elektros sąnaudas. Pigesniuose modeliuose izoliacija dažnai plonesnė, todėl vanduo šąla greičiau ir prietaisas dažniau įsijungia.
Apsauginis vožtuvas. Kaupiamasis šildytuvas privalo turėti apsauginį vožtuvą, kuris išleidžia perteklinį slėgį, kai vanduo plečiasi šildomas. Be jo bakas gali tiesiog sprogti – tai ne perdėta baimė, o realus techninis reikalavimas.
Forma ir montavimo būdas. Vertikalūs modeliai užima mažiau vietos ant sienos, horizontalūs geriau tinka žemoms erdvėms virš durų ar po lubomis vonioje. Verta iš anksto pasimatuoti, kur prietaisas kabos, kad nereikėtų vėliau spręsti, kaip sutalpinti per didelį baką mažoje vonioje.
Ką pasiimti su savimi einant pirkti
Jei reikėtų viską sudėti į vieną paprastą algoritmą, tai atrodytų taip – pirmiausia suskaičiuokite, kiek žmonių bute realiai naudosis karštu vandeniu ir ar maudotasi bus dušu, ar vonioje. Tada pažiūrėkite, kokia elektros galia leidžiama jūsų buto instaliacijoje – tai iš karto atsakys, ar apskritai verta svarstyti momentinį šildytuvą, ar geriau rinktis kaupiamąjį. Po to pasimatuokite vietą, kur prietaisas kabos, nes kartais gražus 100 litrų modelis tiesiog fiziškai netelpa į mažą vonios kambarį.
Nepervertinkite talpos „su atsarga” – didesnis bakas reiškia ne tik didesnę kainą, bet ir nuolatinį papildomo vandens kiekio šildymą, kurio galbūt niekada nepanaudosite iki galo. Ir atvirkščiai, netaupykite ant talpos, jei šeimoje yra keli žmonės, kurie ryte vienas po kito eina į dušą – tada 50 litrų tiesiog neužteks ir teks laukti, kol vanduo vėl įkais.
Galiausiai, jei jau perkate, verta iš karto pasidomėti ir garantija bei serviso prieinamumu regione – anodo keitimas, kalkių šalinimas ar termostato remontas yra dalykai, su kuriais anksčiau ar vėliau susidursite, nesvarbu, koks brangus ar pigus modelis būtų pasirinktas. Geras vandens šildytuvas – tai ne tas, kuris turi daugiausiai funkcijų, o tas, kuris tiksliai atitinka jūsų buto poreikius ir kurio priežiūra nebus galvos skausmas po metų ar dviejų.