Sėdi vakare prieš televizorių, spaudi pultelį – ir nieko. Ekranas tuščias, garso nėra, o tu spaudi mygtuką vis stipriau, tarsi tai galėtų padėti. Pažįstama situacija, tiesa? Televizoriaus pultelis yra vienas tų daiktų, kuriuo naudojamės kasdien, bet apie jo veikimo principą pagalvojame tik tada, kai jis staiga nustoja klausyti. Pabandykime išsiaiškinti, kas ten viduje vyksta ir kodėl tas mažas plastikinis daiktelis kartais tiesiog atsisako dirbti.
Kaip iš tikrųjų veikia pultelis – nematoma šviesa
Dauguma televizorių pultelių naudoja infraraudonuosius (IR) spindulius – tai šviesa, kurios žmogaus akis nemato, nes jos bangos ilgis yra ilgesnis nei matomos šviesos spektre. Pultelio priekyje, ten kur mažas plastikinis „langelis“, yra šviestukas (LED), kuris skleidžia šią nematomą šviesą. Kai spaudi mygtuką, viduje esantis mikroschemas užkoduoja signalą – tam tikrą pulsavimo seką, kuri televizoriui reiškia „padidinti garsą“ arba „pereiti į antrą kanalą“.
Televizoriaus korpuse yra jutiklis, sugebantis „pagauti“ šitą infraraudonąją šviesą ir iššifruoti signalą. Jeigu tarp pultelio ir televizoriaus nėra kliūčių, ir signalas atkeliauja švarus – veiksmas įvykdomas. Čia ir slypi viena iš dažniausių pulto neveikimo priežasčių: IR spinduliams reikalinga tiesi matomumo linija. Užstoji jutiklį knyga ar vaikinu, sėdinčiu prie televizoriaus – ir signalas tiesiog neprasimuša.
Šiuolaikiniai „smart“ televizoriai dažnai naudoja Bluetooth technologiją, kuri neturi šio apribojimo – signalas keliauja per radijo bangas ir gali „apeiti“ kliūtis. Todėl kartais senesnio tipo pulteliai staiga tampa kapricingi naujame bute su daug baldų, o Bluetooth pultelis toje pačioje situacijoje dirba be problemų.
Trumpa kelionė laiku – kaip pultelis atsirado
Nuotolinio valdymo idėja nėra jokia naujovė – jau 1950-aisiais kompanija Zenith pristatė pirmąjį komercinį televizoriaus pultelį, pavadintą „Lazy Bones“. Jis buvo prijungtas laidu prie televizoriaus, tad apie visišką laisvę nuo sofos vargu ar galima kalbėti, bet žingsnis buvo padarytas. Vėliau, 1955 metais, atsirado „Flash-Matic“ – pirmasis belaidis pultelis, veikiantis šviesos pluoštų pagalba, tačiau jis turėjo keblumą: saulės šviesa kambaryje kartais sukeldavo klaidingus signalus ir televizorius pats pradėdavo keisti kanalus.
Tikrasis lūžis įvyko 1970-aisiais, kai pradėta naudoti ultragarsinė technologija, o galiausiai – infraraudonieji spinduliai, kurie tapo standartu dešimtmečiams. Įdomu, kad nors technologijos keitėsi, pagrindinis principas – siųsti kodavimą, kurį televizorius turi iššifruoti – iš esmės išlikęs tas pats iki šiol, tik dabar viskas tapo greitesnis ir tikslesnis.
Baterijos – nekaltas kaltininkas, dažniausiai
Jei reikėtų sudaryti statistiką, kodėl pultelis neveikia, senos ar išsikrovusios baterijos užimtų pirmą vietą tikrai su nemažu atotrūkiu. Įdomu tai, kad baterijos gali „numirti“ palaipsniui – signalas dar keliauja, bet nutolus kelis metrus jau nepasiekia jutiklio. Todėl žmonės kartais galvoja, jog sugedo televizorius, kai iš tikrųjų tereikia pakeisti dvi AA arba AAA baterijas.
Kitas dažnas dalykas – baterijų sulteliai. Ilgai stovėdamos pultelyje, prastesnės kokybės baterijos gali pradėti tekėti, o baltas ar žalsvas apnašas ant kontaktų blokuoja elektros grandinę. Šioje situacijoje net naujos baterijos nepadės, kol kontaktai nebus nuvalyti – geriausia panaudoti medvilnės tamponą, sudrėkintą actu ar specialiu kontaktų valikliu.
Kai kaltas ne pultelis, o televizorius
Retkarčiais problema slepiasi visai kitoje vietoje. Televizoriaus IR jutiklis gali būti užsidengtas dulkėmis, arba televizorius patyrė programinės klaidos, dėl kurios jis tiesiog „nebemato“ signalų. Tokiu atveju pagelbėti gali paprastas televizoriaus perkrovimas – išjungus iš maitinimo tinklo maždaug 30 sekundžių, dažnai sistema „atsibudo“ normaliai ir pradeda reaguoti į pultelį kaip anksčiau.
Dar viena nemažai retai pastebima priežastis – susietas kelis televizorius ar priešpaskutinio kaimyno „universalus“ pultelis, kuris siunčia panašų signalą ir sukelia trikdžius. Taip pat pasitaiko atvejų, kai buto apšvietimas su fluorescencinėmis lemputėmis ar kai kurie infraraudonieji šildytuvai gali kelti trikdžius IR signalams, nes ir jie skleidžia infraraudonąją spinduliuotę tam tikru dažniu.
Paprastas triukas patikrinti pultelį per telefono kamerą
Yra vienas visiems žinomas, bet retai naudojamas patikrinimo metodas, kuris veikia genialiai savo paprastumu. Įjunk telefono kamerą (ne filmavimą, o tiesiog vaizdo peržiūros režimą), nukreipk pultelio priekinę dalį (kur yra LED langelis) į kamerą ir spausk bet kokį mygtuką. Jeigu pultelis veikia, ekrane pamatysi šviesos blyksnį – dažniausiai violetinės ar rausvos spalvos, nors žmogaus akiai tas šviestukas atrodo tamsus ar visai nešviečiantis.
Tai veikia todėl, kad telefonų kamerų jutikliai yra jautrūs infraraudoniesiems spinduliams (nors gamintojai stengiasi šį jautrumą filtruoti, dažniausiai nepilnai). Šis triukas leidžia akimirksniu atskirti, ar problema pultelio elektronikoje, ar televizoriaus pusėje.
Bluetooth pulteliai – kitokia problemų grupė
Modernūs „smart“ televizoriai vis dažniau naudoja Bluetooth pultelius, kurie leidžia balso komandas ar sudėtingesnę navigaciją. Šie pulteliai turi kitokių trūkumų. Jie kartais praranda susiejimą (pairing) su televizoriumi, ypač po programinės atnaujinimo. Sprendimas paprastas – reikia iš naujo atlikti susiejimo procedūrą, dažniausiai laikant nuspaustus tam tikrus mygtukų kombinacijas kelias sekundes.
Taip pat Bluetooth pulteliai turi savo integruotą akumuliatorių arba baterijas, kurios išsikrovus veikia gerokai keisčiau nei IR pultelio – kartais tik dalis mygtukų reaguoja, o kiti neveikia visai, nes reikia daugiau elektros energijos sudėtingesnėms funkcijoms.
Kai visos priežastys išnaudotos – laikas veikti kūrybiškai
Jeigu esi perbėgęs visą sąrašą – patikrinai baterijas, nuvalei kontaktus, patikrinai per telefono kamerą, perkrovei televizorių, ir dar Bluetooth susiejimą atlikai iš naujo, bet pultelis vis tiek elgiasi kaip įsižeidęs – tikriausiai laikas priimti faktą, kad viduje kažkas mechaniškai susidėvėjo. Mygtukai su laiku praranda kontaktą su vidine plokšte, o silikoninis sluoksnis po mygtukais tiesiog nutrinasi nuo dažno naudojimo.
Šioje situacijoje verta apsvarstyti kelis variantus. Pirmiausia, dauguma televizorių gamintojų parduoda originalius pakaitinius pultelius – šiek tiek brangesnis, tačiau garantuotai tinkamas variantas. Antra, universalūs pulteliai kainuoja pigiai ir juos galima susieti su bet kokiu televizoriaus modeliu, tereikia atrasti tinkamą kodą instrukcijoje ar internete. Trečia, jei televizorius pakankamai modernus, dažnai egzistuoja mobili programėlė (pavyzdžiui, Samsung SmartThings ar LG ThinQ), kuri veikia per Wi-Fi ir puikiai pakeičia sugedusį pultelį, kol laukiama naujo.
Ir galiausiai – smulki, bet praktinė pastaba visiems ateičiai: laikykite pultelį toliau nuo tiesioginių saulės spindulių ir šildymo prietaisų, retkarudžiu nuvalykite jį drėgnu skudurėliu (ypač po to, kai kas nors valgė bulvių traškučius žiūrint filmą), ir jei ilgam laikui nenaudosite televizoriaus – išimkite baterijas, nes sultėjimas sugadina daug daugiau pultelių, nei norėtume pripažinti. Iš esmės, šis mažas nematomos šviesos siųstuvas rankose yra gana paprastas mechanizmas, kuris reikalauja tik minimalios priežiūros, kad tarnautų metų metus be jokių dramų prieš vakarinį filmą.