Mikrobangų krosnelė – vienas iš tų prietaisų, kurių nepastebime tol, kol jis dirba tyliai savo darbą. Pašildyti vakarienę, atšildyti mėsą, pasidaryti popkornus – visa tai vyksta be didesnio dėmesio, kol vieną dieną paspaudi mygtuką, o viduje tyla. Arba lėkštė sukasi, bet maistas šaltas kaip prieš minutę. Arba dar blogiau – matai kibirkštis. Šiame straipsnyje pereisime per dažniausias priežastis, kodėl mikrobangų krosnelė sustreikuoja, ir pasakysime, kada verta pasiraitoti rankoves pačiam, o kada geriau iš karto skambinti meistrui.
Kaip iš tikrųjų veikia mikrobangų krosnelė
Norint suprasti gedimus, verta trumpai prisiminti, kas vyksta prietaiso viduje. Pagrindinis elementas – magnetronas, kuris generuoja mikrobangų dažnio elektromagnetines bangas (dažniausiai apie 2,45 GHz). Šios bangos priverčia vandens molekules maiste virpėti, ir tas virpėjimas sukelia šilumą. Vanduo maiste sušyla, o kartu su juo ir viskas kita.
Kad magnetronas galėtų veikti, jam reikia labai aukštos įtampos – kelių tūkstančių voltų. Šią įtampą suteikia transformatorius kartu su kondensatoriumi ir diodu, sudarančiais aukštos įtampos grandinę. Čia svarbu įsidėmėti vieną dalyką: kondensatorius gali sulaikyti aukštą įtampą net kai krosnelė atjungta nuo elektros. Tai reiškia, kad prietaiso viduje elektros šoko rizika egzistuoja net ilgai po to, kai kištukas išimtas iš rozetės. Apie tai daugiau kalbėsime vėliau, kai bus proga aptarti, kada patys kišti pirštus į krosnelės vidų tikrai neverta.
Be magnetrono, krosnelėje dirba dar keletas dalių: sukimosi variklis lėkštei, ventilatorius aušinimui, durelių jungikliai (jų dažniausiai būna trys), valdymo plokštė ir laikmatis. Kiekviena iš šių dalių gali sugesti savaip, ir dažnai tik pagal simptomus galima nuspėti, kur ieškoti problemos.
Krosnelė įsijungia, bet nekaitina – dažniausia bėda
Tai bene populiariausias skundas. Ventilatorius veikia, lėkštė sukasi, laikas skaičiuojasi, o maistas lieka šaltas. Devyniais atvejais iš dešimties tai reiškia, kad numirė magnetronas arba jo aukštos įtampos grandinė.
Ką tikrinti pirmiausia:
- Aukštos įtampos kondensatorius – dažnas kaltininkas. Jis gali „nutrūkti“ ir tiesiog nebeperduoti reikiamos energijos magnetronui.
- Aukštos įtampos diodas – jei jis sudega, magnetronas nebegauna teisingos srovės kryptimi, ir kaitinimas neįvyksta.
- Pats magnetronas – deja, tai brangiausia dalis, ir jos remontas dažnai nusveria naujos krosnelės kainą.
- Aukštos įtampos saugiklis (fuse) – atskiras, mažas saugiklis, kuris apsaugo grandinę nuo perkrovos. Jis perdega pirmas, kai kažkas grandinėje sugenda.
Praktinis patarimas: jei krosnelė veikia, bet nekaitina, ir prietaisui daugiau nei 7-8 metai, dažniausiai ekonomiškiau pirkti naują. Magnetronas ir transformatorius kartu sudaro didžiąją dalį krosnelės kainos, tad remontas senesniam modeliui retai atsiperka.
Krosnelė visiškai nereaguoja – pirmiausia patikrinkite paprastus dalykus
Kai displėjus tuščias, o mygtukai nereaguoja, dažnai priežastis yra kur kas banalesnė, nei norisi tikėti. Prieš ardant prietaisą, verta praeiti per paprastą sąrašą:
- Patikrinkite rozetę – įjunkite kitą prietaisą ir įsitikinkite, kad elektra teka.
- Pažiūrėkite į skydelio saugiklius – galbūt tiesiog perdegė namo elektros saugiklis, ne pačios krosnelės.
- Patikrinkite maitinimo laidą ir kištuką – ar nėra pažeidimų, ar kištukas tvirtai laikosi.
- Įsitikinkite, kad durelės tinkamai užsidaro – jei durelių jungiklis nesuveikia, krosnelė iš principo neįsijungs, tai apsaugos funkcija.
Jei visa tai patikrinta, ir problema išlieka – tikėtina, kad kaltas krosnelės vidinis saugiklis (šeimos „ceramic fuse“) arba sugedusi valdymo plokštė. Vidinis saugiklis yra pigi dalis ir jį pakeisti nesunku, jei turite bent minimalių įgūdžių su litavimo lempa. Valdymo plokštės remontas ar keitimas – kur kas sudėtingesnis ir dažnai brangesnis reikalas.
Kibirkštys, dūmai, keisti garsai – kada verta iškart sustoti
Yra situacijų, kai bandymai „patiesiogiai pačiam pasižiūrėti“ gali baigtis liūdnai. Jei krosnelėje matote kibirkštis, jaučiate degėsių kvapą arba girdite triukšmą, panašų į zvimbimą su trūkčiojimais – prietaisą reikia išjungti iš rozetės nedelsiant ir toliau nebejungti, kol nebus aišku, kas nutiko.
Dažniausios priežastys, dėl kurių krosnelėje šokinėja kibirkštys:
- Metalinis daiktas viduje – šakutė, folijos likučiai, dekoratyvinis apvadas ant lėkštės. Metalai mikrobangose sukelia elektros lankus.
- Pažeista vilnos plokštė (waveguide cover) – ta mažoji plokštelė šalia magnetrono, kuri dažnai apdegusi nuo maisto tirštymų. Kai ji pažeista, mikrobangos gali atsimušti netinkamai ir sukelti kibirkštis.
- Sugedęs magnetronas – kartais senstantis magnetronas pats generuoja triukšmą ir kibirkštis.
Vilnos plokštės keitimas yra vienas iš paprasčiausių ir pigiausių remontų, kuriuos galima padaryti patiems – ji tik uždedama, be litavimo, kaina nedidelė. Verta patikrinti šią detalę pirmiausia, prieš įtariant ką sudėtingesnio.
Ir čia būtina priminti apie kondensatorių. Net išjungus krosnelę iš rozetės, kondensatorius gali laikyti pavojingą įtampos likutį. Jei neturite žinių, kaip jį saugiai išleisti (discharge), niekada nelipkite prie aukštos įtampos grandinės. Šis komponentas gali sukelti rimtą, net pavojingą gyvybei elektros šoką. Čia riba tarp „pats susitvarkysiu“ ir „reikia specialisto“ yra labai konkreti.
Lėkštė nesukasi, mygtukai „prilipę“ – smulkesni, bet erzinantys gedimai
Ne visos problemos pavojingos ar brangios. Kai kurios tiesiog erzina.
Jei lėkštė nesukasi, patikrinkite:
- Ar teisingai sudėtas ratukų žiedas ir sukimosi ašis apačioje.
- Ar variklis, kuris sukioja lėkštę, veikia – jį galima išgirsti, uždedant ausį prie dugno.
- Ar nesusikaupė maisto likučiai, blokuojantys mechanizmą – dažnai tai tiesiog reikalauja išplovimo.
Sukimosi variklis kainuoja nedaug ir keičiamas paprastai, tad tai vienas iš „draugiškiausių“ remontų pradedantiesiems.
Kai mygtukai neatsako arba displėjus rodo nesąmones, dažniausiai kalta:
- Membraninė mygtukų plokštelė, kuri su laiku ir drėgme nusidėvi.
- Valdymo plokštė, jei ji sudrėkusi ar apdegusi dėl viršsrovio.
- Durelių jungikliai, kurie duoda klaidingus signalus valdiklio.
Čia jau dažnai reikia daugiau kantrybės ir tikslaus diagnozavimo, nes plokščių problemos gali imituoti visiškai kitokius simptomus.
Kada tvarkytis patiems, kada kviesti meistrą
Praktinė taisyklė, kurios laikosi dauguma techniniuose forumuose besisukančių žmonių, yra tokia: jei problema susijusi su mechaninėmis dalimis, durelių jungikliais, saugikliais ar vilnos plokšte – galima bandyti pačiam, ypač jei krosnelė nebrangi ir jau senoka. Jei problema veda link magnetrono, transformatoriaus ar aukštos įtampos kondensatoriaus – čia jau geriau pasikviesti žmogų, kuris turi patirties ir žino, kaip saugiai išleisti liekamąją įtampą.
Verta atsakyti sau į paprastą klausimą: kiek kainuoja naujas modelis panašios kategorijos, ir kiek kainuotų remontas su dalimis ir darbu? Jei remontas siekia pusę naujos krosnelės kainos, dažniausiai racionaliau tiesiog pirkti naują – ypač jei senoji jau turi ir kitų nusidėvėjimo požymių.
Ką reikia žinoti prieš imantis atsuktuvo
Jei nusprendžiate patys tirti krosnelės vidų, keletas taisyklių, kurių tikrai nereikia ignoruoti:
- Visada išjunkite prietaisą iš rozetės prieš atidarant korpusą.
- Palaukite bent kelias minutes, o geriausia – naudokite izoliuotą atsuktuvą su rezistoriumi kondensatoriaus išleidimui, jei žinote, kaip tai padaryti.
- Niekada neliesk kondensatoriaus kontaktų plikomis rankomis, net jei krosnelė seniai atjungta.
- Nusifotografuokite laidų sujungimus prieš ką nors išmontuojant – vėliau bus lengviau sudėti atgal.
Kai krosnelė tampa nutylėjimų meistru
Iš tiesų mikrobangų krosnelė yra vienas iš paprastesnių buitinių prietaisų savo veikimo principu, tačiau viduje slypi aukšta įtampa, kuri verčia gerbti šį prietaisą kur kas labiau, nei jis atrodo iš išorės. Dauguma gedimų – nekaitina, nesijungia, kibirkščiuoja, nesukasi lėkštė – turi gana konkrečias, dažnai pasikartojančias priežastis, ir bent pusę jų galima atpažinti tiesiog stebint, kaip prietaisas elgiasi.
Jei ieškote greito orientyro: paprastos, mechaninės problemos (lėkštė, durelių jungikliai, vilnos plokštė, išoriniai saugikliai) – galima bandyti taisyti patiems, tai nekelia didelio pavojaus ir kainuoja nedaug. Viskas, kas susiję su magnetronu, transformatoriumi ar kondensatoriumi – geriau patikėti žmogui, turinčiam atitinkamą patirtį, arba tiesiog apsvarstyti naujo prietaiso pirkimą, jei senasis jau atitarnavo savo laiką.
Ir galiausiai – prevencija. Reguliariai valykite krosnelės vidų, niekada nejunkite jos tuščios (be maisto ar bent stiklinės vandens), stebėkite, ar vilnos plokštė neapdegusi, ir nenaudokite metalinių indų. Šie paprasti įpročiai iš tiesų prailgina prietaiso gyvenimą kur kas efektyviau nei bet kokis remontas po gedimo. Kaip ir daugelis technikos, mikrobangų krosnelė atsilygina už rūpestį – tyliai ir be dramų dirbdama metų metus.