Stovi žmogus prekybos centre priešais eilę šaldytuvų ir žiūri į tas spalvotas etiketes su raidėmis A, B, C, D… Dauguma net nesusimąsto, ką tos raidės realiai reiškia, tiesiog intuityviai jaučia – žalia gerai, raudona blogai. Bet jei jau ruošiesi išleisti kelis šimtus ar net tūkstantį eurų, verta suprasti, už ką iš tikrųjų mokama ir kodėl vienas šaldytuvas per metus suvartoja 150 kWh, o kitas – visus 400.
Kodėl atsirado energijos klasių sistema
Devintajame dešimtmetyje buitinė technika Europoje pradėjo sparčiai populiarėti, o kartu augo ir elektros suvartojimas namų ūkiuose. Kažkam Briuselyje kilo mintis – reikia sistemos, kuri leistų pirkėjui iš karto matyti, kiek prietaisas „ėda” elektros, nesigilinant į technines specifikacijas. Taip 1994 metais gimė pirmoji energijos etikečių direktyva, kurioje šaldytuvai, skalbyklės ir kiti prietaisai gavo raides nuo A iki G.
Idėja buvo paprasta ir gana genialiai veikianti – gamintojai pradėjo konkuruoti tarpusavyje, kas pagamins efektyvesnį prietaisą, nes niekas nenorėjo turėti gaminio su raide F ar G lentynoje. Per porą dešimtmečių technologijos taip patobulėjo, kad dauguma šaldytuvų pasiekė A klasę, o tada gamintojai pradėjo kurti A+, A++, A+++ variantus, kad galėtų parodyti dar didesnį efektyvumą. Iki 2021 metų sistema tapo tikrai painia – beveik visi prietaisai buvo A, A+, A++ arba A+++, ir skirtumas tarp jų pirkėjui likdavo neaiškus.
Nauja skalė – kodėl viską perkrėtė
2021 metų kovo mėnesį Europos Sąjunga grąžino paprastesnę sistemą – vėl liko tik raidės nuo A iki G, be jokių pliuso ženklų. Sprendimas buvo logiškas, nes senoji sistema tapo tokia, kad naujiems, iš tiesų taupiems prietaisams tiesiog nebeliko kur „augti” skalėje. Perėjus prie naujos sistemos, dauguma senų A+++ šaldytuvų automatiškai persikvalifikavo į C arba D klasę pagal naujus, griežtesnius standartus.
Svarbu suprasti – tai nereiškia, kad tavo senas šaldytuvas staiga pablogėjo. Jis vartoja tiek pat elektros, kiek ir anksčiau, tiesiog matavimo skalė pasikeitė. Naujoje sistemoje A klasė iš pradžių buvo palikta beveik tuščia sąmoningai, kad gamintojai turėtų kur tobulėti ateinančius 10-15 metų. Šiuo metu rinkoje realiai rasi šaldytuvus nuo A iki G, o dauguma populiarių modelių sukasi apie D, E arba F klases.
Kaip realiai matuojamas efektyvumas
Čia prasideda įdomiausia dalis, nes daugelis mano, kad energijos klasė – tai kažkoks abstraktus reitingas. Iš tikrųjų viskas paremta konkrečiu skaičiumi – metiniu elektros suvartojimu kilovatvalandėmis (kWh/metus), kurį gamintojas privalo nurodyti standartizuotomis laboratorinėmis sąlygomis. Testavimas vyksta kontroliuojamoje aplinkoje, kur palaikoma tam tikra temperatūra, durelės atidaromos ir uždaromos nustatytą skaičių kartų, atsižvelgiama į prietaiso tūrį ir tipą (ar tai šaldytuvas su šaldikliu, ar be jo, ar tai vyno šaldytuvas ir panašiai).
Iš gauto suvartojimo skaičiaus apskaičiuojamas energijos efektyvumo indeksas (EEI), kuris tada priskiriamas konkrečiai raidei. Kuo mažesnis EEI, tuo aukštesnė klasė. Svarbu tai, kad indeksas skaičiuojamas atsižvelgiant į prietaiso tūrį – tai reiškia, kad didelis 400 litrų šaldytuvas ir mažas 150 litrų modelis gali turėti tą pačią klasę, nors absoliutus suvartojimas kWh skaičiais bus visiškai skirtingas. Todėl perkant verta žiūrėti ne tik į raidę, bet ir į konkretų metinį suvartojimą kWh, kuris etiketėje irgi nurodomas skaičiais.
Kas slepiasi etiketėje be raidžių
Ant naujosios energijos etiketės, be pačios klasės, dabar rasi QR kodą, kurį nuskaitęs telefonu patenki į ES duomenų bazę su pilna informacija apie modelį. Ten galima palyginti skirtingus prietaisus, pamatyti detalius testavimo rezultatus ir net techninę dokumentaciją. Be to, etiketėje nurodomas triukšmo lygis decibelais, tūris litrais atskirai šaldytuvo ir šaldiklio kamerų, o šaldikliams dar ir žvaigždučių sistema, rodanti, kiek žemą temperatūrą prietaisas gali palaikyti bei kiek ilgai gali laikyti maistą sušalusį elektros dingimo atveju.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kurie prietaisai turi „No Frost” arba „Total No Frost” technologiją, kuri automatiškai apsaugo nuo šerkšno susidarymo. Ši funkcija patogesnė naudotojui, tačiau paprastai suvartoja šiek tiek daugiau energijos nei klasikinis šaldytuvas, kurį reikia periodiškai atšaldyti rankiniu būdu. Tai gali paveikti bendrą klasę, tad jei energijos taupymas svarbiau nei patogumas, verta apsvarstyti abu variantus.
Praktinė pusė – kiek realiai sutaupysi
Skaičiai kartais atrodo abstraktūs, tad pažiūrėkime konkrečiai. Tarkim, D klasės šaldytuvas suvartoja apie 300 kWh per metus, o panašaus dydžio B klasės modelis – apie 180 kWh. Skirtumas – 120 kWh per metus. Prie dabartinės elektros kainos, kuri Lietuvoje svyruoja apie 0,20-0,25 euro už kWh, tai reiškia apie 25-30 eurų sutaupytų per metus. Per dešimtmet naudojimo (o šaldytuvai dažnai tarnauja ir ilgiau) tai jau 250-300 eurų.
Čia ir slypi svarbiausias praktinis patarimas – jei renkiesi tarp brangesnio, efektyvesnio modelio ir pigesnio, bet mažiau efektyvaus, verta paskaičiuoti bendrą naudojimo kainą, o ne tik pirkimo kainą. Kartais 100 eurų brangesnis šaldytuvas per penkerius metus atsiperka vien elektros sąskaitomis, o po to dar toliau taupo pinigus.
Ką dar reikėtų žinoti renkantis
Energijos klasė – ne vienintelis kriterijus, į kurį verta žiūrėti, tačiau tikrai vienas svarbiausių, ypač jei prietaisą planuoji naudoti ilgai. Šaldytuvas veikia nepertraukiamai, 24 valandas per parą, 365 dienas per metus, todėl net nedidelis efektyvumo skirtumas per ilgą laiką susisumuoja į rimtus pinigus. Palyginimui, skalbyklė ar indaplovė veikia periodiškai, tad ten energijos klasės įtaka biudžetui mažiau reikšminga.
Taip pat rekomenduočiau atkreipti dėmesį į tai, kur prietaisas bus statomas. Jei šaldytuvas stovės virtuvėje šalia orkaitės ar tiesioginiuose saulės spinduliuose, jam teks dirbti intensyviau, kad palaikytų reikiamą temperatūrą, o tai padidins realų suvartojimą, palyginti su laboratoriniais duomenimis. Idealu prietaisą statyti vėsesnėje, ventiliuojamoje vietoje, atokiau nuo šilumos šaltinių.
Kas lieka galvoje išeinant iš parduotuvės
Kitą kartą, kai stovėsi priešais tą raidžių eilę, jau žinosi, kad tos spalvotos etiketės nėra tik rinkodaros triukas – už jų slypi realūs matavimai, standartizuoti testai ir konkretūs skaičiai kilovatvalandėmis. Geriausias patarimas – nesigrožėk vien raide, o pažiūrėk į metinį suvartojimą kWh, palygink su prietaiso tūriu ir įsivaizduok, kiek tai kainuos per artimiausius dešimt metų. Jei renkiesi tarp panašios kainos modelių, rinkis efektyvesnį – tai investicija, kuri grąžinama kiekvieną mėnesį mažesnėje elektros sąskaitoje. O jei senas šaldytuvas namuose jau turi kokią D ar E klasę pagal naują skalę ir jam per dešimt metų, dažnai pasirodo, kad keitimas į naujesnį modelį atsiperka greičiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – vien todėl, kad technologijos per tą laiką paprasčiausiai pažengė gerokai į priekį.