Kodėl monitoriaus spalvos kartais atrodo keistai
Turbūt pastebėjote, kad nuotrauka jūsų telefone atrodo visai kitaip nei kompiuterio ekrane? Arba kad tas pats vaizdas skirtinguose monitoriuose rodo skirtingas spalvas? Tai ne jūsų akių apgaulė – tai visiškai normalu. Kiekvienas ekranas turi savo „charakterį” ir rodo spalvas šiek tiek kitaip. Gamykloje nustatyti parametrai dažnai būna orientuoti į ryškumą ir kontrastą, kad monitorius parduotuvės lentynoje atrodytų kuo įspūdingiau, o ne į tikslumą.
Monitoriaus kalibravimas – tai procesas, kurio metu nustatome, kaip ekranas turėtų rodyti spalvas, kad jos atitiktų realybę arba bent jau standartus. Tai ypač svarbu fotografams, dizaineriams, video montažuotojams ir visiems, kam svarbu, kad jų darbas kitų ekranuose atrodytų taip, kaip jie matė kurdami.
Kas iš tikrųjų vyksta jūsų ekrane
Prieš pradedant kalibruoti, pravartu suprasti, kaip monitorius sukuria spalvas. Dauguma šiuolaikinių ekranų naudoja RGB sistemą – tai reiškia, kad kiekvienas pikselis susideda iš trijų mažyčių šviesos šaltinių: raudono (Red), žalio (Green) ir mėlynos (Blue). Keisdamas šių trijų spalvų intensyvumą, monitorius gali sukurti milijonus skirtingų spalvų atspalvių.
Problema ta, kad skirtingi monitoriai naudoja skirtingus panelius, skirtingus apšvietimo šaltinius ir turi skirtingą amžių. LCD monitorius su LED apšvietimu rodys spalvas kitaip nei senesnio tipo CCFL monitorius. OLED ekranai vėl turi savo ypatumus – jie gali rodyti tikrai juodą spalvą, nes pikseliai tiesiog išsijungia, o ne šviečia tamsiai.
Be to, monitoriai sensta. Apšvietimo šaltiniai su laiku blanksta, spalvų balansas keičiasi. Monitorius, kuriam jau penki metai, tikrai rodo spalvas kitaip nei tada, kai jį išpakavote iš dėžės.
Paprasti būdai pagerinti spalvų vaizdavimą
Nebūtina iš karto pirkti brangią kalibravimo įrangą. Yra keletas paprastų dalykų, kuriuos galite padaryti jau dabar ir kurie žymiai pagerins jūsų monitoriaus spalvų tikslumą.
Pirma, leiskite monitoriui įšilti. Taip, ekranams reikia laiko pasiekti stabilią darbo temperatūrą. Įjunkite monitorių bent prieš 30 minučių iki svarbaus darbo. Profesionalai dažnai palieka monitorius įjungtus visą laiką.
Antra, apšvietimas. Jūsų kambario šviesa turi didžiulę įtaką tam, kaip matote spalvas ekrane. Idealiu atveju turėtumėte dirbti neutralioje, netiesioginiame šviesoje. Jei saulės spinduliai tiesiogiai krenta ant ekrano, jūs niekada nematysite tikrųjų spalvų. Profesionalūs spalvų korekcijos specialistai naudoja specialius gaubtus monitoriams, kurie apsaugo nuo aplinkinio apšvietimo.
Trečia, naudokite monitoriaus gamintojo pateiktą spalvų profilį. Windows ir macOS operacinės sistemos palaiko spalvų valdymą, ir dažnai gamintojai pateikia ICC profilius savo monitoriams. Tai ne visavertis kalibravimas, bet geriau nei nieko.
Programiniai įrankiai ir jų galimybės
Tiek Windows, tiek macOS turi integruotus monitoriaus kalibravimo įrankius. Windows sistemoje ieškokite „Calibrate display color” nustatymuose. macOS sistemoje tai rasite „System Preferences” → „Displays” → „Color” → „Calibrate”.
Šie įrankiai veikia paprastai – jie parodo jums testinių vaizdų seriją ir prašo reguliuoti nustatymus, kol vaizdas atrodo „teisingai”. Problema ta, kad „teisingai” yra subjektyvu. Jūsų akys gali būti pavargusios, kambario apšvietimas gali būti netinkamas, arba jūs tiesiog galite turėti kitokį spalvų suvokimą nei vidutinis žmogus.
Vis dėlto šie įrankiai gali padėti nustatyti pagrindinius parametrus: gama kreivę (paprastai 2.2 Windows ir 2.2 arba 1.8 macOS), baltosios spalvos temperatūrą (dažniausiai 6500K arba D65) ir ryškumą. Tai geriau nei naudoti gamyklinius nustatymus, kurie dažnai būna pernelyg ryškūs ir šalti.
Yra ir trečiųjų šalių programinių sprendimų, tokių kaip „QuickGamma” arba „Lagom LCD monitor test pages”. Tai nemokamos priemonės, kurios padeda patikrinti ir sureguliuoti monitoriaus nustatymus. Jos rodo testinių vaizdų rinkinį – pilkų tonų gradientus, spalvų juostas, kontrastingumo testus. Jūs reguliuojate monitoriaus nustatymus, kol vaizdai atrodo taip, kaip turėtų.
Aparatinis kalibravimas – rimtesnis lygis
Jei jums tikrai svarbu spalvų tikslumas, reikia investuoti į aparatinį kalibratorių. Tai nedidelis įrenginys, kurį pritvirtinate prie monitoriaus ekrano. Jis turi spalvų jutiklį, kuris objektyviai išmatuoja, kokias spalvas rodo jūsų monitorius.
Populiariausi kalibratoriai yra X-Rite ColorMunki, Datacolor SpyderX ir Calibrite ColorChecker Display. Jų kainos svyruoja nuo šimto iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo funkcionalumo. Tai nemažai pinigų, bet jei dirbate su spalvomis profesionaliai, tai būtina investicija.
Kaip veikia aparatinis kalibravimas? Prijungiate kalibratorių prie kompiuterio, paleidžiate programinę įrangą, pritvirtinate jutiklį ant ekrano. Programa rodo įvairių spalvų ir ryškumo lygių seriją, o jutiklis matuoja, ką iš tikrųjų rodo monitorius. Tada programa sukuria ICC profilį – failą, kuris nurodo operacinei sistemai, kaip koreguoti spalvas, kad jos atitiktų standartą.
Visas procesas užtrunka nuo 5 iki 30 minučių, priklausomai nuo pasirinkto tikslumo lygio. Kai kurie kalibratoriai gali sukurti ir „hardware LUT” (Look-Up Table) profilį, kuris įrašomas tiesiog į monitoriaus atmintį – tai dar tikslesnis metodas, bet jį palaiko tik aukštesnės klasės profesionalūs monitoriai.
Ką reiškia tie skaičiai ir terminai
Kalibravimo procese susidursite su įvairiais terminais ir parametrais. Supratimas, ką jie reiškia, padės priimti teisingus sprendimus.
Baltosios spalvos taškas (White Point) – tai nustato, kokios spalvos turėtų būti „baltas” jūsų ekrane. Matuojama Kelvinais (K). 6500K (taip pat žinomas kaip D65) yra standartinis nustatymas, atitinkantis dieninę šviesą. 5000K yra šiltesnis, dažnai naudojamas spaudai. 9300K yra šaltesnis, mėlsvesnis – tai dažnai būna gamyklinis nustatymas, nes atrodo ryškiau, bet nėra tikslus.
Gama – tai kreivė, apibrėžianti ryšį tarp įvesties signalo ir ekrano ryškumo. 2.2 yra standartas Windows ir interneto turiniui. 2.4 kartais naudojama video darbams. Žemesnė gama reiškia šviesesnį vaizdą, aukštesnė – tamsesnį su didesniu kontrastu.
Ryškumas (Brightness) – paprastai rekomenduojama 120 cd/m² (kandelų kvadratiniam metrui) standartinėms darbo sąlygoms. Jei kambarys tamsus, galite sumažinti iki 80-100 cd/m². Pernelyg ryškus ekranas vargina akis, pernelyg tamsus – sunku matyti detales.
Kontrastas – santykis tarp juodžiausio ir balčiausio taško. Dažniausiai šį parametrą geriau palikti gamyklinį arba nustatyti maksimalų, nebent kalibravimo programa nurodo kitaip.
Spalvų erdvė (Color Space) – tai apibrėžia, kokį spalvų diapazoną gali rodyti monitorius. sRGB yra standartas internetui ir daugumai darbų. Adobe RGB platesnis, naudojamas profesionaliai fotografijai. DCI-P3 naudojamas video gamybai. Jūsų monitorius gali nesugebėti rodyti visų šių erdvių spalvų – tai vadinasi spalvų aprėptimi (color gamut).
Praktiniai patarimai kalibravimo procesui
Jei nusprendėte rimtai kalibruoti monitorių, štai keletas patarimų, kaip tai padaryti teisingai.
Pirmiausia, sukurkite stabilias sąlygas. Kalibruokite tuo pačiu paros metu, kai paprastai dirbate. Jei dirbate vakare su dirbtine šviesa, kalibruokite vakare. Jei dirbate dieną su natūralia šviesa, kalibruokite dieną. Apšvietimas turi būti toks pat kaip įprastai.
Leiskite monitoriui įšilti bent 30 minučių prieš kalibravimą. Profesionalai rekomenduoja net valandą. Šiuolaikiniai LED monitoriai stabilizuojasi greičiau nei senesni CCFL, bet vis tiek reikia laiko.
Atstatykite monitoriaus nustatymus į gamyklinius prieš pradedant kalibravimą. Tai suteikia švarios pradinės būsenos. Išjunkite visus „dinaminius” režimus – „eco mode”, „game mode”, „movie mode” ir panašius. Jie keičia spalvas ir kontrastą dinamiškai, o tai sugadina kalibravimą.
Jei jūsų monitorius turi kelis įvesties režimus (HDMI, DisplayPort, DVI), kalibruokite tą, kurį naudojate. Skirtingi įvesties režimai gali rodyti spalvas šiek tiek skirtingai.
Nekalibruokite monitoriaus per dažnai. Kartą per mėnesį profesionaliam darbui yra pakankamai. Namų vartotojams užtenka kartą per kelis mėnesius arba kai pastebite, kad spalvos pradeda atrodyti keistai.
Jei turite kelis monitorius, kalibruokite juos visus. Nekalibravimas yra blogiau nei skirtingas kalibravimas – bent jau tada žinote, kad vienas monitorius yra jūsų „reference” ekranas.
Kai monitorius tiesiog per senas arba per pigus
Kartais kalibravimas negali išspręsti visų problemų. Jei jūsų monitorius yra labai senas arba labai pigus, jis tiesiog gali nesugebėti rodyti tikslių spalvų, nesvarbu, ką darytumėte.
Pigūs TN (Twisted Nematic) paneliai turi siaurą žiūrėjimo kampą ir ribotą spalvų aprėptį. Jei pažiūrite į tokį ekraną šiek tiek iš šono, spalvos iškraipomas. Kalibravimas gali šiek tiek pagerinti situaciją, bet negali pakeisti fizinių panelių apribojimų.
IPS (In-Plane Switching) paneliai yra geresni – jie turi platesnį žiūrėjimo kampą ir geresnį spalvų tikslumą. Daugelis profesionalių monitorių naudoja IPS arba panašias technologijas (PLS, AHVA). Jei rimtai dirbate su spalvomis, verta investuoti į bent jau vidutinės klasės IPS monitorių.
VA (Vertical Alignment) paneliai yra kažkur per vidurį – jie turi gerą kontrastą ir juodą spalvą, bet spalvų tikslumas ir žiūrėjimo kampai nėra tokie geri kaip IPS. Jie populiarūs žaidimų monitoriuose.
Jei jūsų monitoriui daugiau nei 5-7 metai, apšvietimo šaltiniai jau tikrai yra pablogėję. Kalibravimas gali padėti, bet jei ryškumas sumažėjo arba spalvos labai pasikeitė, gali būti laikas pagalvoti apie naują monitorių.
Kaip patikrinti, ar kalibravimas pavyko
Atlikus kalibravimą, norisi žinoti, ar tai davė rezultatų. Yra keletas būdų patikrinti.
Pirma, pasižiūrėkite į testinių vaizdų rinkinius. Internete rasite daug nemokamų spalvų testavimo vaizdų. Ieškokite gradientų, kurie turėtų būti lygūs, be matomų juostų. Žiūrėkite į pilkų tonų skalę – ji turėtų būti neutrali, be rausvo ar mėlsvo atspalvio.
Antra, atidarykite nuotraukas, kurias gerai pažįstate. Jei turite nuotraukų, kurias matėte spausdintų arba kitų žmonių ekranuose, palyginkite. Odos tonai yra ypač jautrūs – jei žmonės atrodo pernelyg rausvi ar gelsvi, kažkas negerai.
Trečia, jei turite išspausdintų nuotraukų, palyginkite jas su ekranu. Dėmesio: spausdintas vaizdas niekada neatrodys visiškai taip pat kaip ekrane, nes tai skirtingos technologijos (atspindėta šviesa vs. skleidžiama šviesa), bet bendras spalvų balansas turėtų būti panašus.
Jei naudojote aparatinį kalibratorių, jo programinė įranga paprastai parodo kalibravimo ataskaitą. Ten matysite Delta E vertes – tai spalvų skirtumo matavimas. Delta E mažiau nei 2 yra puiku, mažiau nei 3 yra priimtina profesionaliam darbui, daugiau nei 5 reiškia, kad kažkas negerai.
Ką daryti su spalvomis toliau
Taigi, jūsų monitorius sukalibruotas. Kas toliau? Svarbiausia – suprasti, kad kalibravimas yra tik viena grandis spalvų valdymo grandinėje.
Jei dirbate su nuotraukomis, įsitikinkite, kad jūsų fotoaparatas fotografuoja RAW formatu ir kad naudojate spalvų valdymo palaikančią programinę įrangą (Lightroom, Photoshop, Capture One). Šios programos gerbia ICC profilius ir rodo spalvas teisingai.
Jei ruošiate vaizdus spaudai, kalbėkitės su spaustuve apie jų spalvų profilius. Skirtingos spaustuvės ir skirtingi popieriai rodo spalvas skirtingai. Profesionalios spaustuvės pateiks jums ICC profilius, kuriuos galite naudoti „soft proofing” – tai leidžia pamatyti ekrane, kaip vaizdas atrodys atspausdintas.
Jei kuriate turinį internetui, dirbkite sRGB spalvų erdvėje. Tai standartas, kurį palaiko visi naršyklės ir įrenginiai. Jei eksportuosite vaizdus su Adobe RGB ar kitomis plačiomis spalvų erdvėmis, jie gali atrodyti blankūs daugelyje įrenginių.
Nepamirškite, kad dauguma žmonių žiūrės jūsų darbą nekalibravuotuose ekranuose. Tai nereiškia, kad neturėtumėte kalibruoti savo – priešingai, tai reiškia, kad turėtumėte dirbti su standartais. Jei jūsų monitorius rodo spalvas pagal standartą, jūsų darbas atrodys bent jau pakenčiamai daugelyje įrenginių.
Reguliariai tikrinkite savo kalibravimą. Monitoriai keičiasi laikui bėgant. Profesionalai rekalibruoja kas mėnesį, o namų vartotojams pakanka kas kelis mėnesius. Jei pastebite, kad spalvos pradeda atrodyti keistai arba kad jūsų darbai kitų ekranuose atrodo visai kitaip nei jūsų, laikas kalibruoti iš naujo.
Ir galiausiai – pasitikėkite savo akimis, bet ne visiškai. Mūsų regėjimas prisitaiko prie aplinkos. Jei žiūrite į pernelyg mėlyną ekraną pakankamai ilgai, jūsų smegenys pradės tai suvokti kaip normalų. Štai kodėl objektyvūs matavimo įrankiai yra tokie svarbūs. Jie nesukčiauja.