Kiekvienas bent kartą yra išgyvenęs tą keistą akimirką – sėdi, žiūri filmą ar seriją, ir staiga ekranas užgęsta. Nei tu palietei pultą, nei kas nors išjungė iš rozetės, o televizorius tiesiog… nusprendė išsijungti. Pirma mintis dažniausiai būna „nu viskas, sugedo“, bet tiesa yra kur kas įdomesnė – priežasčių gali būti bent dešimt, ir dauguma jų neturi nieko bendra su gedimu. Pabandysiu išdėstyti, kas iš tikrųjų vyksta viduje, kai televizorius pats užgęsta, ir ką su tuo daryti.
Miego laikmatis – dažniausiai pamirštas kaltininkas
Prieš kaltinant elektroniką, verta patikrinti banaliausią dalyką – ar neįjungtas miego laikmatis (sleep timer). Daugelis televizorių, ypač tų su nuotolinio valdymo pulteliu, turi funkciją, kuri automatiškai išjungia įrenginį po tam tikro laiko. Kartais ją paspaudžiame netyčia, kartais ją nustato vaikai, žaisdami su pulteliu, o kartais funkcija tiesiog lieka aktyvi nuo praėjusio karto.
Įdomu tai, kad daugelis vartotojų net nežino, jog tokia funkcija egzistuoja, todėl kai televizorius užgęsta po 30 ar 60 minučių, iškart pradedama ieškoti rimtesnės problemos. Patikrinti nesunku – meniu skiltyje dažniausiai vadinama „Timer“, „Sleep timer“ arba „Auto power off“. Jei ji nustatyta, tiesiog išjunkite ir problema dingsta be jokio remonto.
Energijos taupymo režimai ir „be signalo“ funkcija
Modernūs televizoriai yra prigrūsti visokiausių energiją taupančių funkcijų, ir dažnai tai būna pagrindinė priežastis, kodėl ekranas užgęsta savaime. Yra bent kelios tokios funkcijos:
- Auto power off be signalo – jei televizorius ilgą laiką negauna signalo iš jokio šaltinio (pavyzdžiui, konsolė užmigo, o TV lieka tame pačiame įvestyje), jis po kelių minučių automatiškai užsidaro.
- Neveiklumo aptikimas – kai kurie modeliai stebi, ar spaudinėjami mygtukai ant pulto. Jei ilgą laiką (dažniausiai 3-4 valandas) niekas nespaudžiama, televizorius nusprendžia, kad žiūrovas užmigo, ir išsijungia pats.
- Eco režimas – kai kuriuose modeliuose galima nustatyti šviesos jutiklį arba energijos taupymo lygį, kuris agresyviau valdo ekrano veikimą.
Tokios funkcijos iš esmės yra naudingos – jos taupo elektrą ir prailgina panelio tarnavimo laiką, bet žmonėms, kurie žiūri filmą ir tuo pačiu užsimiega ant sofos, tai gali atrodyti kaip gedimas. Sprendimas paprastas – meniu nustatymuose šias funkcijas galima išjungti arba pakeisti laiko intervalą.
HDMI-CEC – kai vienas įrenginys valdo kitą
Tai viena mažiausiai žinomų, bet gana dažnai pasitaikančių priežasčių. HDMI-CEC (Consumer Electronics Control) yra technologija, leidžianti keliems per HDMI sujungtiems įrenginiams „bendrauti“ tarpusavyje. Pavyzdžiui, jei turite soundbar’ą, žaidimų konsolę ar Apple TV, prijungtus prie televizoriaus, ir vienas iš jų pereina į miego režimą, jis gali per HDMI kabelį nusiųsti komandą ir televizoriui – „laikas užmigti“.
Ši funkcija skirtinguose gamintojuose vadinasi skirtingai – Samsung ją vadina „Anynet+“, LG – „SimpLink“, Sony – „BRAVIA Sync“. Jei pastebite, kad televizorius užgęsta tuo pat metu, kai išsijungia priešais stovinti soundbar sistema arba konsolė, tikėtina, kad kaltas būtent CEC. Sprendimas – arba išjungti šią funkciją televizoriaus nustatymuose, arba palikti veikiančią, bet suprasti, kad tai ne gedimas, o savotiškas „bendravimas“ tarp įrenginių.
Perkaitimas – kai televizorius saugosi pats save
Kaip ir kompiuteris, televizorius turi vidinius temperatūros jutiklius, kurie stebi, ar plokštės ir maitinimo blokas nekaista per stipriai. Jei temperatūra viduje pasiekia kritinę ribą, televizorius tiesiog išsijungia – tai apsauginis mechanizmas, saugantis komponentus nuo sudegimo.
Perkaitimas dažniausiai atsiranda dėl kelių priežasčių:
- televizorius pastatytas per arti sienos arba spintelės, todėl ventiliacijos angos užblokuotos;
- viduje susikaupė dulkės, kurios veikia kaip izoliacija ir trukdo šilumai išsisklaidyti;
- televizorius stovi tiesioginiuose saulės spinduliuose arba šalia radiatoriaus;
- kambaryje yra labai aukšta temperatūra, ypač vasarą.
Jei įtariate perkaitimą, patikrinkite, ar galinės ventiliacijos angos nėra užblokuotos, ir nuvalykite dulkes minkštu šepetėliu ar dulkių siurbliu su mažu galingumu. Beje, senesniuose plazminiuose televizoriuose ši problema buvo dar aktualesnė nei šiuolaikiniuose LED ar OLED modeliuose, nes plazma generuoja daugiau šilumos.
Maitinimo blokas ir kondensatoriai – kai kaltas jau tikras gedimas
Jei visos aukščiau minėtos priežastys patikrintos, o televizorius vis tiek užgęsta atsitiktinai, be jokio aiškaus dėsningumo, greičiausiai problema slypi maitinimo bloke. Tai viena dažniausių elektronikos gedimų priežasčių apskritai – ne tik televizoriuose, bet ir kompiuteriuose, monitoriuose, net skalbimo mašinose.
Maitinimo bloke esantys elektrolitiniai kondensatoriai laikui bėgant „išsipučia“ arba praranda talpą. Tai natūralus senėjimo procesas, kurį paspartina karštis ir prastos kokybės komponentai. Kai kondensatorius nebegali tiekti stabilios įtampos, televizorius gali:
- išsijungti praėjus kelioms minutėms po įjungimo;
- mirksėti arba trumpam užgesti ir vėl užsidegti;
- neįsijungti iš viso, arba užsidegti tik po kelių bandymų.
Jei atidarius korpusą (tai reikėtų daryti tik žinant, ką darai, ir su televizoriumi, atjungtu nuo elektros bent 20 minučių) matote išpurtusius, viršuje išgaubtus kondensatorius – tai jau atsakymas. Tokiu atveju geriausia kreiptis į meistrą, nes kondensatorių keitimas nėra sudėtingas darbas, ir dažnai kainuoja gerokai pigiau nei naujas televizorius.
Elektros tinklo svyravimai
Kartais kaltas ne pats televizorius, o namų elektros instaliacija. Įtampos šuoliai, ypač kai kartu veikia galingi prietaisai (skalbimo mašina, elektrinis virdulys, oro kondicionierius), gali sukelti trumpalaikius įtampos kritimus arba šuolius, kuriuos televizoriaus apsauginė sistema interpretuoja kaip pavojų ir tiesiog atjungia įrenginį.
Tai ypač aktualu senesniuose namuose ar butuose su nusidėvėjusia elektros instaliacija. Jei pastebite, kad televizorius užgęsta tuo pačiu metu, kai įsijungia kitas galingas prietaisas, verta apsvarstyti įtampos stabilizatoriaus arba geros kokybės apsauginio filtro (surge protector) įsigijimą. Tai kainuoja nebrangiai, bet apsaugo ne tik televizorių, bet ir kitą buitinę techniką.
Programinės įrangos strigtys išmaniuosiuose televizoriuose
Šiuolaikiniai Smart TV iš esmės yra kompiuteriai su ekranu – juose veikia operacinė sistema (Android TV, Tizen, webOS, ar panašios), o kaip ir bet kuris kompiuteris, jie kartais tiesiog užstringa. Programinės įrangos klaida gali sukelti savaiminį persikrovimą, kuris iš šono atrodo kaip išsijungimas – ekranas užgęsta, po kelių sekundžių vėl užsidega gamintojo logotipas, ir televizorius paleidžiamas iš naujo.
Tai dažniausiai nutinka po programinės įrangos atnaujinimo arba kai vidinė atmintis perkrauta per daug įdiegtų programėlių. Sprendimas – periodiškai atlikti televizoriaus perkrovimą (tiesiog ištraukti iš rozetės 30 sekundžių), o jei problema kartojasi dažnai, verta patikrinti, ar nėra prieinamas naujas programinės įrangos atnaujinimas, arba atlikti gamyklinių nustatymų atstatymą.
Pultelis, mygtukai ir netikėti „vaiduokliai“
Kartais problema slypi ten, kur mažiausiai tikimasi – pačiame pultelyje. Jei viena iš baterijų pradeda tekėti arba korpuso viduje susikaupia drėgmė, mygtukai gali „lipti“ vienas prie kito ir siųsti televizoriui atsitiktinius signalus, įskaitant išjungimo komandą. Tas pats gali nutikti, jei pultelis kur nors užsikimšo tarp sofos pagalvėlių ir ant jo kažkas atsisėdo, prispaudžiant mygtuką.
Be to, jei namuose yra keli infraraudonųjų spindulių įrenginiai (pavyzdžiui, du to paties gamintojo televizoriai skirtinguose kambariuose arba universalus pultelis), signalai kartais gali susikirsti ir sukelti netikėtas komandas. Paprasčiausias testas – laikinai išimkite baterijas iš pultelio ir stebėkite, ar televizorius vis tiek išsijungia savaime.
Kada laikas nustoti spėlioti ir kviesti meistrą
Jei patikrinote miego laikmatį, energijos taupymo nustatymus, HDMI-CEC funkciją, ventiliaciją bei pultelį, o televizorius vis tiek elgiasi keistai – tikėtina, kad problema yra techninė, ir savarankiškai jos taisyti nevertėtų, nebent turite patirties su elektronika. Ypač jei jaučiate degėsių kvapą, girdite spragtelėjimus iš vidaus, arba ekranas prieš užgęstant trumpam pakeičia spalvas – tai signalas nedelsiant atjungti televizorių nuo elektros ir kreiptis į servisą.
Verta žinoti ir tai, kad daugumai televizorių gamintojai suteikia 2 metų garantiją, o kai kuriose šalyse (taip pat ir Lietuvoje pagal ES direktyvas) galima remtis ir platesne teisine apsauga, jei gedimas atsiranda dėl gamybinio broko per protingą naudojimo laikotarpį.
Trumpas kelrodis, kai ekranas vėl užgęsta netikėtai
Kai televizorius pradeda išsijungti pats, verta eiti nuo paprasčiausių priežasčių prie sudėtingesnių, o ne iškart įtarinėti brangų gedimą. Pirmiausia patikrinkite miego laikmatį ir energijos taupymo nustatymus meniu – dažnai būtent čia slypi visas „paslapties“ atsakymas. Tada atkreipkite dėmesį, ar išsijungimas nesutampa su kito HDMI prijungto įrenginio veikimu – jei taip, kaltas greičiausiai CEC. Pasidomėkite, ar galinės ventiliacijos angos švarios ir neužblokuotos, nes perkaitimas yra vienas dažniausių apsauginio išsijungimo šaltinių, ypač karštu metų laiku ar per televizorių prigrūstas spinteles.
Jei visa tai patikrinta, o problema kartojasi be jokio aiškaus modelio – galvokite apie maitinimo bloką arba elektros tinklo svyravimus. Įtampos stabilizatorius yra pigus ir efektyvus sprendimas, kuris apsaugo ne tik televizorių, bet ir visą namų elektroniką. O jei televizorius yra „išmanus“ ir strigtys prasidėjo po atnaujinimo, tiesiog ištraukite jį iš rozetės kelioms minutėms – dažnai tai išsprendžia problemą greičiau nei bet koks skambutis į techninę pagalbą.
Galiausiai, jei nė vienas iš šių žingsnių nepadeda, geriau nerizikuoti ir patikėti diagnostiką specialistui – kartais keli minutei trunkantis patikrinimas atskleidžia, kad reikalas ne toks rimtas, kaip atrodė, o kartais išgelbėja ir patį televizorių nuo dar rimtesnio gedimo.