Telefono kameros – ne tik blizgančios linzės
Šiandien vaikštome su fotoaparatais kišenėse, bet retai susimąstome, kas iš tiesų vyksta, kai paspaudžiame fotografavimo mygtuką. Mobiliųjų telefonų gamintojai reklamuoja megapikselius ir aukščiausios kokybės lęšius, bet nutyli apie tamsiąją medalio pusę. Tiesa ta, kad šiuolaikinės išmaniųjų telefonų kameros – tai sudėtingos sistemos, kuriose veikia algoritmai, priimantys sprendimus už mus.
Kai fotografuojame, mūsų telefonai ne tik užfiksuoja vaizdą, bet ir akimirksniu jį apdoroja. Tačiau šis procesas nėra toks nekaltas, kaip atrodo. Telefonų gamintojai sukūrė sistemas, kurios manipuliuoja realybe, ir, kas baisiausia, jos tai daro be mūsų aiškaus sutikimo.
Automatinis „pagražinimas” – realybės iškraipymo mašina
Daugelis šiuolaikinių telefonų turi įdiegtą veido „pagražinimo” funkciją, kuri veikia automatiškai. Ši funkcija išlygina odą, pakeičia veido formą, padidina akis ir netgi suplonina veidą. Bet ar kas nors mūsų klausė, ar norime tokių pakeitimų?
Korėjietiški ir kiniški telefonai ypač pasižymi agresyviais „pagražinimo” algoritmais. Jie sukurti remiantis kultūriniais grožio standartais – balta oda, didelės akys, smulkus smakras. Tačiau net ir „vakarietiški” telefonai nėra nekalti. „Apple” ir „Google” telefonuose taip pat veikia subtilūs algoritmai, kurie „pagerina” nuotraukas, nors jie nėra tokie akivaizdūs.
Štai konkretus pavyzdys: pabandykite nufotografuoti tą patį žmogų skirtingais telefonais. Rezultatai jus nustebins. Viename telefone oda atrodys lygi ir beveik porcelianinė, kitame – natūralesnė, bet vis tiek „patobulinta”. Tik senuose telefonuose ar profesionaliuose fotoaparatuose pamatysite tikrą, nepagražintą vaizdą.
HDR ir scenos optimizavimas – kai realybė tampa per graži
Šiuolaikiniai telefonai naudoja HDR (High Dynamic Range) technologiją, kuri teoriškai turėtų padėti užfiksuoti daugiau detalių tamsesnėse ir šviesesnėse vaizdo vietose. Tačiau daugelis gamintojų šią technologiją naudoja agresyviai, sukurdami nerealistiškai ryškias ir kontrastingas nuotraukas.
Įsivaizduokite: fotografuojate saulėlydį, o telefono ekrane matote spalvas, kurių realybėje net nebuvo. Dangus tampa nenatūraliai mėlynas, debesys – dramatiški, o saulė – ryškiai oranžinė. Tai nėra tiksli realybės reprezentacija, tai – algoritmo sukurta fantazija.
Samsung telefonuose rasite „Scene Optimizer” funkciją, kuri automatiškai atpažįsta, ką fotografuojate, ir pritaiko atitinkamus filtrus. Maistas tampa ryškesnis ir „skanesnis”, gamta – žalesnė, o architektūra – įspūdingesnė. Bet ar to mes norime iš savo kamerų? Ar neturėtume patys spręsti, kaip atrodys mūsų nuotraukos?
Dirbtinis intelektas – nematomos rankos, keičiančios tavo nuotraukas
Naujausi telefonai didžiuojasi dirbtinio intelekto kameromis, kurios „pagerina” nuotraukas. Tačiau šis „pagerinimas” dažnai reiškia realybės pakeitimą pagal algoritmų supratimą, kas yra „gera nuotrauka”.
Google Pixel telefonai naudoja dirbtinį intelektą, kad sukurtų nuotraukas, kurių kokybė pranoksta fizines kameros galimybes. Jie naudoja kelių kadrų sintezę ir mašininį mokymąsi, kad sukurtų vaizdą, kuris atrodo geriau nei realybė. Tai įspūdinga technologiniu požiūriu, bet kelia rimtų klausimų apie autentiškumą.
Huawei telefonai gali automatiškai pridėti mėnulį į naktinius peizažus, net jei realybėje mėnulis buvo vos matomas arba visai nematomas. Ar tai vis dar fotografija, ar jau kompiuterinė grafika?
Privatumo košmaras – kas dar mato tavo nuotraukas?
Kai kurie telefonų gamintojai ne tik keičia nuotraukas, bet ir renka duomenis apie tai, ką fotografuojame. Šie duomenys naudojami algoritmams tobulinti, bet taip pat gali būti panaudoti reklamai ar net sekimui.
Pavyzdžiui, jei dažnai fotografuojate maistą, telefonas gali pradėti rodyti maisto pristatymo programėlių reklamas. Jei fotografuojate tam tikras prekės ženklo etiketes, galite pradėti matyti šio prekės ženklo reklamas. Visa tai vyksta be aiškaus jūsų sutikimo.
Dar baisiau – kai kurie telefonai automatiškai siunčia nuotraukas į debesį, net jei to nepasirinkote. Tai reiškia, kad jūsų asmeninės nuotraukos gali būti saugomos serveriuose, kuriuos kontroliuoja kompanijos, apie kurias nieko nežinote.
Kaip atgauti kontrolę savo rankose?
Laimei, yra būdų, kaip atgauti kontrolę ir fotografuoti taip, kaip norite jūs, o ne telefonų gamintojai:
1. Išjunkite automatinius „pagražinimo” filtrus – daugumoje telefonų tai galima padaryti kameros nustatymuose.
2. Fotografuokite RAW formatu – tai leis išsaugoti visus originalius vaizdo duomenis be telefonų gamintojų „pagerinimų”. Daugelyje naujesnių telefonų ši funkcija jau yra įdiegta.
3. Naudokite trečiųjų šalių kameros programėles, kurios suteikia daugiau kontrolės, pavyzdžiui, „Open Camera” (Android) arba „Halide” (iOS).
4. Reguliariai tikrinkite privatumo nustatymus ir išjunkite automatinį nuotraukų įkėlimą į debesį, jei to nenorite.
5. Jei jums tikrai rūpi nuotraukų autentiškumas, apsvarstykite galimybę įsigyti tradicinį fotoaparatą. Taip, tai papildoma investicija, bet ji gali būti verta, jei fotografija jums svarbi.
Technologinė apgaulė – kodėl mums nesakoma tiesos?
Telefonų gamintojai neslepia fakto, kad jų kameros naudoja algoritmus nuotraukoms „pagerinti”, bet jie retai paaiškina, kaip iš tikrųjų veikia šie algoritmai ir kokiu mastu jie keičia realybę.
Kodėl? Atsakymas paprastas – pardavimai. Vartotojai nori nuotraukų, kurios atrodo „gerai” socialiniuose tinkluose. Jie nori, kad jų selfiai atrodytų tobuli, o jų atostogų nuotraukos – lyg iš kelionių žurnalo. Telefonų gamintojai tiesiog tenkina šį poreikį.
Tačiau problema ta, kad daugelis vartotojų nežino, jog jų nuotraukos yra automatiškai keičiamos. Jie mano, kad tai, ką mato ekrane, yra tikrovė. Tai sukuria iškraipytą realybės suvokimą ir prisideda prie nerealių grožio standartų, ypač tarp jaunų žmonių.
Kai dirbtinumas tampa norma – kur link judame?
Stovime ant slenksčio, kur riba tarp tikrovės ir dirbtinumo tampa vis labiau miglota. Mūsų telefonai ne tik fiksuoja realybę, bet ir ją kuria. Ir tai kelia rimtų klausimų apie ateitį.
Ar ateis laikas, kai nebegalėsime pasitikėti jokia nuotrauka? Ar mūsų atsiminimai bus suformuoti algoritmų, o ne tikrų momentų? Ar mes prarasime gebėjimą vertinti natūralų grožį, nes esame pripratę prie dirbtinai „pagerintų” vaizdų?
Galbūt laikas sustoti ir pagalvoti, ko iš tikrųjų norime iš savo telefonų kamerų. Ar norime, kad jos tiksliai užfiksuotų pasaulį, ar kad sukurtų pagražintą jo versiją?
Kaip vartotojai, turime teisę žinoti, kas vyksta mūsų įrenginiuose, ir turėti galimybę pasirinkti. Gal laikas reikalauti daugiau skaidrumo iš telefonų gamintojų ir priminti jiems, kad tai mes, o ne algoritmai, turėtume kontroliuoti, kaip atrodo mūsų nuotraukos.
Nes galų gale, tikri momentai – su visomis netobulybėmis – yra vertingesni už bet kokią algoritmų sukurtą iliuziją.